Nearti dirvonai Naujiems 2015-iesiems metams

Metų sandūra, tai laikas, kai reikia stabtelėti, peržvelgti praeitus metus ir susidėstyti kitų metų prioritetus.

2014 metais man teko nemažai bendrauti, kalbėti su skirtingais žmonėmis: švietimo, verslo ir menų atstovais. Vėl bendru raktiniu žodžiu išliko KŪRYBIŠKUMAS. Išliko ir nuostata, kad kūrybiškumo reikia čia, dabar ir greitai.

Nors 2014 metais visaip bandžiau išlaikyti Ned Herrmann metodologijos prioritetą, tačiau daugiausia susidomėjimo kėlė Edward de Bono vardas (kaip žinomo autoriteto), „šešios kepuraitės“ (kaip vienintelė girdėta metodika) ir CoRT 4 „Kūryba“ (kaip stebuklinga kūrybiškumą atskleidžianti burtų lazdelė)

Taigi, 2015-tiesiems vėl iš naujo tenka nusipaišyti darbo su kūrybiškumu lauką, kuriame išryškėja šešios vagos:

Pirmąją pavadinau „Kūrybos pažinimas ir atpažinimas“. Jos aktualumas per praeitus metus dar sustiprėjo. Jei mes kiekvienas sau atsakytume, kas mums yra kūrybiškumas, kur ir kaip jis reiškiasi, tai galėtume bandyti jį atpažinti. O tada ir iki panaudojimo netoli.

Praeitų metų prioritetas buvo antroji vaga „kūrybinės potencijos atpažinimas ir išlaisvinimas“. Tai vis dar matau kaip bazinius procesus, vykstančius asmens, komandos ir organizacijos lygmenimis. Ši vaga turės išlaikyti aukštą prioritetą ir 2015-aisiais, tad teks giliau ir plačiau praarti su Ned Herrmann metodologija.

Per 2014 metus išaugo trečios vagos „Kūrybinės aplinkos kūrimo“ aktualumas. Tai man paryškino verslo srities vadybininkai, kurie tikisi iš darbuotojų kūrybiškumo pagal užsakymą, bet ne visi rūpinasi kūrybine aplinka, kurioje kūrybiškumas gali reikštis. Ši vaga taip pat labai aktuali švietimui. 2015-aisiais reikės daugiau dėmesio skirti šiems darbams. Pradėsiu nuo naujos programos paleidimo.

Šis tris pirmąsias vagas matau kaip svarbių prielaidų kūrimą tam, kad daugiau laiko ir pastangų reikalaujantis darbas kitose trijose vagose neštų rezultatus.

„Kūrybinės raiškos priemonių įvaldymas“ yra pasirengimas savo veiklą bet kurioje veiklos srityje - mene, versle, moksle… - pakelti į kūrybinės raiškos lygmenį. Negali būti kūrybiškas tapytojas, jei nevaldai teptuko, negali būti kūrybiškas vadybininkas, jei meistriškai nevaldai vedybinės veiklos priemonių. Tai yra ta sritis, kurią Gardner vadina disciplinuotu, t.y. konkrečią mokslo ar profesinės veiklos discipliną įvaldžiusiu protu. Šioje vagoje 2015 metais darbuosiuosi su savimi ir savo vaiku.

Penktoji vaga „Kūrybingos asmenybės ugdymas/saviugda“ mums primena, kad kūrybiškumas tai ne izoliuotas įgūdis, o asmenybės visumą apimanti būsena, fizinė, psichinė bei dvasinė sveikata ir pilna savęs realizacija. Čia mano dėmesys 2015 metais kryps į save, savo vaiką ir švietimą.

„Kūrybinio mąstymo lavinimas“ yra labiausiai mano ir mano kolegų išpurenta vaga. Čia ir toliau darbuosiuosi su „kombainu“, kurį vadinu Edward de Bono mąstymo lavinimo sistema. Šioje vagoje prioritetiniais taps tie laukai, kur bus kuriamos ir kitos kūrybiškumo prielaidos, t.y. nebus visiškai užžėlusios gretimos vagos.

Tai tokia mano refleksija 2014-2015 metų sandūroje.

Linkiu sau ir savo kolegoms sėkmingo bendradarbiavimo ir jėgų apjungimo apimant visą šį darbų barą

Keturis kartus apie šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus

Jau praėjo šv. Kalėdos ir artėja Naujieji Metai. Iš Herrmann International kolegų šiemet gavau įkvepiančius sveikinimus. Tai paskatino mane savo draugams parengti kalėdinę HBDI atvirutę - keturias atvirutes vienoje. Ja pasidalinau su savo FB draugais.

Šv. Kalėdų patirtis man dar labiau išryškino šios atvirutės atskleidžiamas keturias švenčių prasmes. Po pirmojo šventimo etapo norisi pakelti galvą ir šiek tiek reflektuoti.

Taigi, apie šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus keturis kartus

Šios sezoninės šventės žymi vienų metų pabaigą ir naujų pradžią. Iki metų pabaigos stengiamės pabaigti svarbius darbus. O gerai padirbus nusipelnome pailsėti. Tai laikas, kai mes atsigręžiame, apžvelgiame ir įvertiname praeitų metų pasiekimus, suvedame rezultatus. Tai laikas, kai mūsų pastangos ir pasiekimai yra įvertinti premijomis, vardais, paminėjimais ir kitomis dovanomis. Tai laikotarpis, kai mes investuojame (laiką ir pinigus) bei gauname atgal. Žinoma, stengiamės išlaikyti protingą balansą.

Tai laikas, kai mes grįžtame prie tradicijos, prie savo šaknų. Stengiamės bent mintimis grįžti į namus bei atkartoti dar vaikystėje išmoktą ritualą. Prisimename religinius ir šeimos papročius: siunčiame kalėdinius sveikinimus, ruošiame dovanas, kepame pyragus, sėdame prie Kūčių stalo, laužiame paplotėlį, Kalėdų rytą einame į bažnyčią, sėdame prie Kalėdų stalo, išpakuojame dovanas, lankome artimuosius. Kiekvienas iš mūsų žino ir gali pasakyti: „Mes per Kalėdas visada …“ Kalėdų šventimas sustiprina mūsų saugumo ir priklausymo šeimai/tautai jausmą.

Šv. Kalėdos - tai laikas, kai savyje bandome pažadinti laukiamo kūdikio nešamą tikėjimą, viltį ir meilę. Per šv. Kalėdas savo tikėjimu, viltimi ir meile siekiame pasidalinti artimųjų tarpe. Mes giliai jaučiame patys ir tą jausmą sklaidžiame aplink save. Per Kalėdas mums reikia artimo žmogaus. Tai laikas, kai mes labiau mylime, atleidžiame, gailimės, tarnaujame, duodame ir džiuginame. Tada mes save pilniau dovanojame kitiems. Per šv. Kalėdas mes stabtelėjame ir dar kartą išgyvename tikėjimo dovanos teikiamą palaimą.

Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai - tai naujos pradžios šventė. Gimęs Jėzus yra naujo gyvenimo simbolis, kuris mus skatina keistis ir keisti savo gyvenimą. Kalėdų naktį nušvitusi žvaigždė - tai kelrodis. Naujieji metai - tai nauja mūsų gyvenimo ir veiklos perspektyva, tai dar viena galimybė ką nors naujo pradėti, sukurti. Šventinis šurmulys - tai erdvė, kupina netikėtumų, provokacijų ir žaidimo. Šventė turi palengvinti atsiskyrimą su viskuo, kas sena ir rasti naują kelią į Naujuosius.

Su šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais Metais, mano minties draugai!

Asmeninis tobulėjimas tenkinant bendražmogiškus poreikius

Tęsiu savo pranešimų asmeninio tobulėjimo tema seriją. Šiandien į asmeninį tobulėjimą pažvelgsiu kaip į žmogaus poreikių tenkinimą.

Čia atsiremsiu į visiems gerai žinomą Maslow poreikių hierarchiją. Man čia svarbu ne pats hierarchiškumas, bet poreikių kategorijos, kurios yra aktualios žmogui, siekiančiam saviaktualizacijos. Jau anksčiau rašiau apie kūrybišką žmogų, kaip save aktualizuojantį individą, o čia noriu sutelkti dėmesį į kelią, vedantį link jo bei Herrmann metodologijos priemones, padedančias tenkinti bendražmogiškus poreikius bei žengti žingsnius tobulėjimo kryptimi.

Turiu pripažinti, kad fiziologininiai poreikiai nėra tiesioginis Herrmann metodologijos taikinys, bet jų tenkinimas gali tapti natūralia aukštesnių poreikių tenkinimo išdava.

Antrasis bazinių poreikių lygmuo yra SAUGUMAS. Čia, manau Herrmann metodologija gali rimtai prisidėti. Aš turiu omenyje psichologinį saugumą dėl mažumų diskriminacijos švietimo institucijose ir verslo organizacijose. Aš čia nekalbu apie tautines ar seksualines mažumas (jais jau pradėta rūpintis), man rūpi intelektualinės mažumos. Jei manęs paklaustumėte, dėl ko organizacija turėtų susidomėti visuminio proto® reikalais, tai atsakymas būtų paprastas: „kad nustotų tyčiotis iš savo intelektualinių mažumų“.

Maslow į trečiąjį lygmenį talpina SOCIALINIUS - priklausymo grupei, bendrumo ir intymumo išgyvenimo - poreikius. Čia yra plati dirva Herrmann metodologijai. Ne viena Individualaus HBDI® profilio interpretacija baigiasi tarpasmeninių santykių su artimais žmonėmis refleksija. Į tarpusavio supratimą, bendravimo ir bendradarbiavimo kokybę orientuoti HBDI® porų ir komandų profiliai.

Savo mąstymo pažinimui ir pripažinimui tarnauja individualūs HBDI® profiliai. Jų interpretacija kartais išvirsta į pasitikėjimo savo protu ir savigarbos atstatymo procedūrą. Savo unikalaus intelektinio indėlio ir vertės suvokimą orientuotas darbas su HBDI® poros bei grupės profiliais. Tai gali reikšmingai prisidėti prie PAGARBOS IR SAVIGARBOS poreikių tenkinimo.

Savo vidinių potencijų pažinimas, išvystymas ir atskleidimas yra galutinis HBDI® asmeninio tobulėjimo koučingo tikslas. Integralia jo dalimi yra HBDI® karjeros projektavimas, padedantis žmogui priimti karjeros sprendimus, atveriančius SAVĘS AKTUALIZAVIMO profesinėje veikloje horizontus.

Įdomu, Maslow piramidę stato nuo apačios, o Herrmann - nuo viršaus:

1. Individualus HBDI® profilis ir asmeninio tobulėjimo perspektyva;
2. Tarpusavio supratimo kūrimas porose ir/ar komandose;
3. Mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros kaita organizacijoje.

Bet ne hierarchinis nuoseklumas man rūpi, o asmens tobulėjimas tenkinant bendražmogiškus poreikius.

Menininkai irgi mąsto

Jau nuo pirmadienio pradėjau laukti trečiadienio, kai galėsiu sudalyvauti kultūriniame renginyje. Tikiu, kad šis renginys man dar kartą įrodys, kad menininkai mąsto. Per savo gyvenimą man teko girdėti tokius požiūrius:

• „Vieni žmonės mąsto, o kiti kuria meną“
• „Buvo trys broliai, du buvo protingi, o trečias - menininkas“
• „Ko tu čia iš jo mąstymo lauki, juk jis menininkas“

O koks į meną palinkusių moksleivių statusas daugumoje bendrojo lavinimo mokyklose? Geriausiu atveju į juos žiūrima atlaidžiai: „Negavo vaikas proto, tai tegul menais užsiima“.

Neesu aš menininkų advokatė, bet man rūpi mąstymas. Aš negaliu priimti tokio grubaus mąstymo ir kūrybiškumo atskyrimo, o dar labiau negaliu sutikti su mąstymo įgaliojimų atėmimu iš kuriančios visuomenės dalies.

Čia aš noriu į meno kūrybą pažvelgti iš visuminio proto® perspektyvos. Pavyzdys man šiandien bus trečiadienio renginys - Antano Kučinsko muzikėčios pagal K.Donelaitį „Apie žmones ir žvėris“. Čia galite peržiūrėti fragmentus ir susidaryti pirmą įspūdį:

O dabar kartu paieškokime čia mąstymo. Kviečiu pasinaudoti Ned Herrmanno visuminio proto® modeliu. Nuorodas į ketvirčius žymėkime raidėmis.

Aš čia matau gana gilią K.Donelaičio teksto analizę (A) ir pasakėčios logikos supratimą bei išlaikymą (A). Aš čia taip pat įžvelgiu ir gana tikslių paskaičiavimų (A).

Tačiau ryškiausiai čia matosi interpretacijos, eksperimentavimo ir sintezės pastangos (D). Čia išgryninama pasakėčios idėja / konceptas (D) ir ji persakoma, eksperimentuojama (D) su išraiškos formomis, sintezuojami literatūros, muzikos ir teatro žanrai (D).

Negali nepastebėti įsijautimo ir išgyvenimo (C) bei įtaigios ekspresijos (C). O kaip jis užkabina kūną bei sielą. Kūną kerta per visus pojūčius (C), o į sielą braunasi per bendražmogiškų vertybių (C) komunikaciją. Taip, į šį kūrinį galima pažiūrėti ir kaip į daugiapusės komunikacijos aktą (A): Antanas kalbasi su Kristijonu ir Andriumi, Andrius komunikuoja su muzikantais ir publika, o muzikantai komunikuoja su Antanu (per natas), tarpusavyje ir su publika. Vau! Kiek įsiklausymo (C), susiliejimo (C) ir tarnystės (C).

Ir tai ne chaosas, o tvarka (B). Manote, kad ta tvarka radosi savaime, oi ne, ją įvedė (B) autorius. Sudėstė struktūrą galvoje (B), suplanavo vyksmą (B) ir sukontroliavo jo eigą (B). O kiek reikėjo detalių pastebėti (B) ir surašyti „nuo iki“ (B), kad kūrinys prasisuktų kaip gerai suderintas mechanizmas.

Taigi, menininkai mąsto. Ir netgi visu protu. Sakiau, kad kūrėjai nėra puspročiai.
Netikite, tai ateikite ir įsitikinsite. Lapkričio 12 d. (trečiadienį) 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56)
Iki greito!

Mokymas ir mokymasis asmeniniam tobulėjimui

Tradiciškai mokymusi mes laikome procesą, kuriame mes ko nors naujo išmokstame, t.y. įgyjame naujų žinių ar įgūdžių. Tai yra svarbus mokymosi aspektas, bet ne jis man dabar rūpi. Šį mėnesį man rūpi asmeninis tobulėjimas - savo vidinių potencijų atskleidimas ir išvystymas, tapimas tuo, kuo geriausiu gali tapti.

Dar rudenį konferencijoje „TA Teachers“ atkreipiau dėmesį į skirtingas to paties teorinio požiūrio į mąstymą realizacijas pedagoginėje veikloje. Čia atėjo laikas pasidalinti šiais pastebėjimais:

• Vieni pedagogai labai susirūpinę savo atstovaujamo akademinio dalyko mokymu ir aukštais akademiniais pasiekimais. Šie mokytojai visus į rankas papuolusius mąstymo įrankius matuoja pagal vieną kriterijų: padeda mokytis dalyką ar ne.
• Kiti pedagogai yra labai susirūpinę mokinių kognityvine branda, reikalinga akademinei pažangai arba profesinei veiklai. Pagrindinis jų uždavinys yra kognityvinės raidos paspartinimas (angl. cognitive acceleration). Jiems rūpi tie mąstymo įrankiai, kurie paspartina protinę raidą ir mokymąsi: pvz. 12 metų programa per 10 metų.
• Tretieji į pedagoginės veiklos centrą stato mokinio saviraišką, galimybę atrasti ir išreikšti savo unikalumą. Jie nuolat kelia klausimus: Koks mąstymo įrankis yra aktualaus kuriam vaikui? Kaip ši metodika padės kiekvienam vaikui padaryti savo individualų žingsnį pirmyn?

Rugsėjį turėjau laimę per vieną intensyvią dieną sutikti visas tris pedagogų grupes ir su jomis diskutuoti. Šioje diskusijoje labai ryškiai išsiskyrė nuostata į mokymąsi asmeniniam tobulėjimui. Ją labai tvirtai atstovavo trečioji pedagogų grupė.

Edward de Bono metodikos nešimas į Lietuvos mokyklas leido atpažinti tas pačias mokytojų grupes. Kaip ir įprasta, didžiausia yra į dalyką orientuotų mokytojų grupė. Mažesnė dalis yra apsisprendusi lavinti mąstymą (kelti mąstymo lavinimo tikslus, siekti rezultatų ir vertinti pasiekimus). Nuoseklios mąstymo lavinimo programos (pvz. CoRT 1) įgyvendinimas atkreipė mokytojų dėmesį į konkrečių mąstymo gebėjimų plėtotės galimybes, bet ne į unikalius kiekvieno mokinio mąstymo lavinimo poreikius.

Asmeninio tobulėjimo nuostatą mokymesi man dar labiau sustiprino pastarųjų mėnesių diskusija mokymosi ir švietimo klausimais su HBDI praktikais. Jei manęs paklaustumėte: „Kam mokymo ir mokymosi praktikoje reikia HBDI® ir Ned Herrmanno metodologijos?“, tai atsakymai būtų tokie:

• „Tam, kad tėvai atpažintų savo vaikų unikalią mąstymo potenciją ir kurtų galimybes jai atsiskleisti“
• „Tam, kad mokytojas galėtų atpažinti unikalią savo mokinio mąstymo potenciją ir jos nesunaikintų, o padėtų jai atsiskleisti.“
• „Tam, kad mokinys galėtų pažinti savo mąstymą ir pats/pati priimtų sprendimus dėl jo plėtotės.“

O jei šį klausimą man užduotų dBT praktikuojantis mokytojas, tai atsakyčiau taip: „Kad galėtum konkrečiam mokiniui padėti pasirengti mąstymo tobulinimo programą ir sąmoningai atrinkti aktualius didžiosios dBT mąstymo programos elementus.“

O jei trumpai, tai „tam, kad galima būtų praktiškai realizuoti mokymąsi asmeniniam tobulėjimui.“

Šiandien tiek, bet dar teks grįžti prie mokymosi asmeniniam tobulėjimui skirtinguose švietimo kontekstuose.

Asmeninis tobulėjimas - vidinės darnos siekimas

Prieš porą dienų į asmeninį tobulėjimą pažvelgiau iš vidinės energijos gyvenimui ir veiklai perspektyvos. Šiandien noriu paryškinti vidinės pusiausvyros ir balanso aspektą. Kadangi asmeniniu tobulėjimu užsiimu dėl savęs, tai tikiuosi atpildo - vidinės darnos ir harmonijos išgyvenimo.

Pirmiausia noriu priminti įprastą pusiausvyros interpretaciją. Pusiausvyra yra pasiekiama tada, kai priešingos jėgos susilygina ir viena kitą atsveria. Tokiu atveju fizika sako, kad kūnas stovės arba išlaikys pastovų judesį. Iš čia ir statinė bei dinaminė pusiausvyra.

Aš pripažįstu asmeninio tobulėjimo mokyklą, kurioje siekiama statinės vidinės darnos: sustok, išjunk išorės dirgiklius ir mintis, įsiklausyk į save. Tai viena galimybė, bet ne ji man dabar rūpi.

Asmeninis tobulėjimas, kaip savo vidinės potencijos išvystymas reikalauja judėjimo, todėl šiame kontekste man aktualesnė dinaminė pusiausvyra - gebėjimas subalansuoti vidines jėgas aktyviame asmeniniame gyvenime ir profesinėje veikloje.

Čia noriu pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis, kurios kilo darbe su Ned Herrmanno visuminio proto® metodologija. Savęs vis klausdavau:

• Iš kur ten ta vidinė ramybė ir veiklumas ateina?
• Kaip šioje metodologijoje užkoduota vidinės darnos realizacija?

Perpratus mąstymo visu protu principus tampa aišku, kad toks mąstymas yra nuolatinis vidinių įtampų sprendimas. Plačiai žinoma ir naudojama klasikinė racionalaus ir iracionalaus mąstymo prieštara. Herrmanno metodologija eina vienu žingsniu toliau - čia išskiriamos prieštaros tarp keturių mąstymo modų (žr. modelį):

• Silpna prieštara tarp A ir B bei C ir D;
• Stipresnė prieštara tarp B ir C bei A ir D;
• Stipri prieštara tarp A ir C bei B ir D.

Kiekvienas mąstymo profilis pasižymi tam tikru prieštaringumo ir jo keliamos vidinės įtampos laipsniu. Viena iš darbo su HBDI® profiliu paskirčių yra tas prieštaras atskleisti ir mokytis jas subalansuoti.

Visi Herrmanno metodologijoje pristatomi mąstymo veikloje įrankiai reikalauja užtikrinti mąstymo visumiškumą, t.y. sugeneruoti mąstymo modų prieštaras ir jas subalansuoti. Taip realizuojama dinaminė pusiausvyra.

Noriu akcentuoti, kad nereikia „išjungti“ mąstymo ar nustoti veikti - vidinės darnos galima siekti ir aktyviame gyvenime. O asmeninis tobulėjimas ir yra nuolatinis darbas su savimi siekiant vidinės darnos.

Asmeninės potencijos išvystymas - asmeninio tobulėjimo siekinys

Spalio mėnesį daug dėmesio teko skirti verslo organizacijų poreikiams ir efektyviam protinių išteklių panaudojimui veikloje. Šį mėnesį noriu grįžti prie pagrindų - asmeninio tobulėjimo, t.y. to, ką mes darome dėl savęs. Prisipažinsiu, kad šį posūkį išprovokavo trys įvykiai:

• Mintinis kontaktas su Harmoningos asmenybės institutu (hai.lt)
• Buvusių kolegų iš VDU organizuojama konferencija „Mokymosi tęstinumas - kultūros vertybė“ (Kaunas, 2014 11 19)
• Vėl naujai pradėtas mąstymo pažinimo ir tobulėjimo perspektyvos paieškos darbas su 16-18 metų jaunimu.

Kalbą pradėsiu nuo asmeninio tobulėjimo sampratos. Šiandien pabandysiu atskleisti energetinį asmeninio tobulėjimo aspektą. Čia aš pasinaudosiu elementariu mechaniniu modeliu, iliustruojančiu fizinio kūno sukauptą (potencinę) energiją.

Jei pažvelgtumėte į A paveikslėlį, tai pamatytumėte potencinės duobės būsenoje atsidūrusį kūną. Dažniausiai kūnas atsiduria tokioje būsenoje, kai pasirenka lengviausio judėjimo kryptį. Jei rutuliukas galėtų jausti, tai jis jaustųsi bejėgis. Kiekvienas judesys reikalauja didelių pastangų. Vidinė potencija, kaip galimybė pajudėti ir ką nors nuveikti yra maža.

Dabar pažvelkime į B paveikslėlį. Ten rutuliukas yra „pasirengęs veikti“, jam tik liko pasirinkti vieną iš 360 judėjimo krypties alternatyvų. Nedidelis žingsnelis pasirinkta kryptimi gali baigtis galingu judesiu. Šis rutuliukas turi aukštą potenciją. Galite paklausti: „O kas jį ten užkėlė?“ Tada greitai atsakysiu - „asmeninis tobulėjimas“.

Gal kai kurie atkreipsite dėmesį į abiejų rutuliukų pusiausvyros ir balanso skirtumus: A rutuliukas yra stabilios pusiausvyros būsenoje, o B rutuliukas, fizikiniais terminais šnekant, yra nestabilios pusiausvyros būsenoje. Apie asmens pusiausvyrą, balansą ir harmoniją teks parašyti kitą kartą.

Jūs jau supratote, kad šis piešinėlis yra jau labai supaprastintas gyvenimo topografijos vaizdas, bet jis padeda išryškinti svarbų principą: atliktą darbą savo asmeninės potencijos padidinimui.

Žvelgiant iš asmens potencijos (vidinės energijos aktyviam gyvenimui) perspektyvos asmeninis tobulėjimas man yra niekas kito, kaip asmeninės potencijos išvystymas ir savęs įgalinimas aktyviam gyvenimui.

Taigi, šį mėnesį aš apie tai galvosiu, apie tai rašysiu ir į tai kreipsiu savo praktinės veiklos pastangas.

Ar mano organizacija pilnai panaudoja protinius išteklius?

Ar žinote organizaciją, kuri nevestų finansinės apskaitos arba nesirūpintų efektyviu inventoriaus ar technologijų panaudojimo? Kiekviena organizacija rūpinasi aiškiai apčiuopiamais ištekliais.

Dėmesys krypsta ir į tai, kas vadinama žmogiškaisiais ištekliais. Žmogiškieji ištekliai dažniausiai reiškia organizacijoje dirbančius žmones, jų profesinę kompetenciją, patirtį ir lojalumą organizacijai.

Tačiau pastebėsiu, kad mano klausimas: „O kaip pas jus su protiniais ištekliais?“ dažniausiai suglumina. „Pas mus dirba protingi žmonės“ - galiu tikėtis tokio atsakymo. Aš neabejoju, kas daugelyje organizacijų dirba protingi žmonės, tačiau sau leidžiu suabejoti apie tai, kaip tie protiniai ištekliai yra panaudojami.

Pirmiausia paklausiu: „O kaip organizacijoje išnaudojama kiekvieno jos nario protinė potencija?“ „Ar kiekvienas turi galimybę mąstyti?“ „Ar kiekvienas jaučia, kad daro tai, ką gali daryti geriausiai?“ „Ar pastebimas ir įvertinamas kiekvieno organizacijos nario unikalus indėlis?“

O gal organizacijoje yra žengiama dar toliau, t.y. leidžiama kiekvienam jos nariui atrasti giliai paslėptus protinius išteklius, apie kurių egzistavimą jie iki tol nė neįtarė? Kaip dažnai organizacijoje tenka stebėti savęs atradimo ir jį sekančius motyvacijos pakilimo pliūpsnius.

Išmokę suvaldyti teigiamą ir neigiamą elektros krūvį fizikai atrado būdą gaminti elektros energiją. Ar susimąstėme, kokia protinė energija slypi organizacijos narių mąstymo priešybėse? Gal jau teko patirti nevaldomus šios energijos pliūpsnius? O gal kilo mintis šią energiją suvaldyti ir pakreipti naudinga linkme? Man ne kartą teko girdėti nusiskundimų dėl išvėsusios kūrybinės energetikos organizacijoje. Ar gali būti kitaip, jei visa energija išėjo per ginčių, debatų ir EGO kovos „kaminą“?

Kai jau mokame apvaldyti „pliusą“ ir „minusą“, galime pabandyti „užkurti“ galingas kūrybines sistemas - komandas. Ar pagalvojome kaip galima sujungti individualius protinius išteklius į visuminį komandos protą? O ar pagalvojome, kokio konkrečiai komandinio proto reikia vykdomai užduočiai?

Vėl prisiminiau Edward de Bono išteklių žaidimą, kurį jau senokai teko žaisti. Dabar būtinai susirasiu žaidimų partnerį ir pažaisiu. Tik keturių spalvų figūros man įgis naują prasmę - ji man reprezentuos keturis protinius išteklius pagal Ned Herrmanną.

Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės. Manau, kad čia visa kalba eina apie kūrybinę proto energiją.

O kaip galvojate jūs?

Aš mūsų paslaugos pataiko į klientų mąstymą?

Praeitame profesiniame gyvenime teko ne mažai domėtis kokybės sampratomis ir jų pritaikymu projektuojant ir įgyvendinant organizacijos kokybės sistemas. Ne kartą teko diskutuoti produkto ir paslaugos kokybės skirtumus.

Šiandien į kokybės klausimus žvelgiant iš mąstymo sistemų perspektyvos aiškiai matosi, kad realią organizacijos kokybės sistemą grindžianti kokybės samprata yra nulemta dominuojančio organizacijos mąstymo profilio. Ir nesvarbu, kad teikiame paslaugas, tačiau jei mąstome kaip gamybininkai, tai ir tik rūpinsimės produktų, o ne paslaugų kokybe.

Šiandien aš noriu iškelti klausimą:

Ar mūsų paslaugos pataiko į kliento protą?

Ką tas klausimas reiškia? Ogi pripažinimą, kad klientas taip pat turi protą ir aš negaliu savo klientų traktuoti kaip nemąstančios masės.

O ar aš pagalvoju, kaip mąsto mano klientas? Ne ką mąsto (mąstymo turinys), bet kaip mąsto (mąstymo būdas)? Mes abu galime mąstyti apie tą patį, bet mūsų mąstymai gali būti labai skirtingi ir mums gali būti sunku susikalbėti. Mes labai skirtingai suprasime, kas tai yra kokybiška.

Vienas iš esminių paslaugos bruožų yra ryšys su klientu. Dar prieš gerą dešimtmetį diskusijose su vienu švedų partneriu buvome išskyrę septynis paslaugos lygmenis, iš esmės besiskiriančius kliento ir paslaugos tiekėjo santykiu. Pastebėjau, kad tai vis dar „kosmosas“ kokybės vadybą studijuojantiems magistro lygmens studentams. O apie praktiką patylėsiu, nes dar nieko nepadariau, kad būtų geriau.

O koks mano santykis su klientais? Ar tas santykis yra toks pats su kiekvienu klientu? Ar su kiekvienu vienodai sėkmingas? Kas tai nulemia? Kaltas, žinoma, tas „nemąstantis“ klientas!

Kas tą santykį inicijuoja? Aš, jis ar trečias asmuo? O gal mes kaip nors pasidaliname šią iniciatyvą?

Kokie mano lūkesčiai besimezgančio santykio atžvilgiu? O ko tikisi iš mūsų santykio mano klientas? Gal aš vis dar galvoju, kad „jie visi tokie“ (arba „jos visos tokios“) ir tikisi tik vieno?

Ned Herrmannas į šiuos klausimus siūlo pažvelgti iš mąstymo perspektyvos:

• Pažink savo, savo komandos ir organizacijos mąstymą, tada aiškiai pamatysi mąstymo apie paslaugos kokybę ribas ir galėsi jas peržengti.
• Pažink savo klientų mąstymą, tada suprasi, kas jiems yra paslaugos kokybė, ko jie tikisi iš paslaugos santykio su jumis.
• Mokykis megzti konstruktyvų paslaugos santykį su skirtingo mąstymo klientais, t.y. kurti abipusį pasitikėjimą ir efektyviai komunikuoti.

Geroji Herrmann metodologijos taikymo patirtis rodo, kad ne veltui organizacijos investuoja ne tik į vadybos komandas bei lyderius, bet ir į tuos organizacijos narius, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, nes nuo jų kuriamo ryšio priklauso paslaugos kokybė.

Jei ką nors darysim, tai ateis laikas, kai paslaugos kokybė jau nebus „kosmosas“, o potencialiems klientams nereikės važiuoti iš Lietuvos paslaugų ieškoti kitur.

Aš produktai pataiko į vartotojų protą?

Savo veikloje mes kuriame ir gaminame. Mūsų veiklos produktai skirti kitiems žmonėms, todėl mes stengiamės atitikti jų poreikius.

Vakar pirkau duoną: vieną vaikui, vieną sau, o kitą vyrui. Trys žmonės šeimoje - trys skirtingi skoniai. Tokia įvairovė, o tai tik maistas - į kūną nutaikytas produktas.

O kaip tada su produktais, nutaikytais į protą: knygomis, žurnalais, vaikų ir suaugusių žaislais, mokymo priemonėmis, drabužiais, namais, technologijomis, taikomosiomis kompiuterinėms programoms, IT sprendimais, aplinkos dekoracijos elementais, reklama…?

Ar šie produktai pataiko į vartotojų protą?

Juk ką nors kurdama pirmiausia atsiremiu į savo protą - paklausau, ką jis man sako. Juk kūrėjo protas padiktuoja, kas yra naudinga, gražu ir vertinga. Tik ar kūrėjo protas tapatus vartotojo protui? Ar visų vartotojų protai vienodi?

Šiuolaikiniai gamintojai, reaguodami į vartotojų įvairovę, traukiasi nuo masinės gamybos ir ieško kiekvienam vartotojui priimtino individualaus varianto. Daugelis gamintojų investuoja į vartotojų poreikių tyrimus, kurių rezultatus naudoja naujų produktų projektavimui.

Tai, kaip žmonės veikia, vartoja, ko jiems reikia ir ko jie nori yra nulemta jų mąstymo. Tad, ar mes pažvelgiame į savo vartotojų mąstymą? Ar bandome išskirti to konkretaus vartotojo ir vartotojų grupės mąstymą? Ar mes esame apsirašę potencialių vartotojų mąstymo įvairovę? Ar galime tą mąstymą atpažinti?

Skirtingai mąstantys žmonės mūsų produktuose ieško skirtingų elementų, savybių, „skonių“. Ar žinome savo produktus tiek, kad galėtume pasakyti, koks elementas ar savybė nutaikytas į konkretų mąstymą? Ar galime skirtingai mąstančiam vartotojui pasiūlyti adekvačią alternatyvą?

Herrmannas šiuos klausimus siūlo spręsti taip:

• Nusibraižyti esamų ir potencialių vartotojų mąstymo profilius (vartotojų HBDI® profilis);
• Nusibraižyti profilį mąstymo, į kurį nutaikytas gaminamas ar suprojektuotas produktas (produkto HBDI® analizė);
• Įvertinti klientų mąstymo ir produkto atitiktį;
• Išmokyti savo (arba kūrėjų komandos) protą matyti ir apimti visumą (HBDI® apėjimas);
• Produkto tobulinimas arba naujo kūrimas, atsižvelgiant į potencialaus vartotojo protą.

Gana paprasta visą tai išdėstyti, šiek tiek daugiau darbo - visa tai padaryti. Gerosios praktikos pavyzdžiai įrodo, kad tai veikia.

Pabandykite ir jūs!

Ar mano komanda mintyje ir veikloje susiderinus taip, kad 1+1+1+1=10?

Paskutiniai metai aš darbuojuosi kaip individualus veikėjas, bet jokiu būdu aš negaliu pasakyti, kad aš dirbu viena. Taip jau klostosi, kad tenka lygiagrečiai darbuotis keliose komandose, o dar ir burti naujas komandas naujoms veikloms. Tai man tikrai yra kažkas kito, nei darbuotis pastoviame kolektyve, kuriame randasi komandos, arba - ne.

Aš save visuomet laikiau „komandiniu žaidėju“, nors turiu pripažinti - ne visuomet pavyksta patirti tikrąjį komandinį žaidimą. Tad niekada ne vėlu paklausti…

Ar mano komanda mintyje ir veikloje susiderinus taip, kad 1+1+1+1=10?

O gal man atrodo, kad tas mano „1“ jau ir yra „10“? Kam man reikia kitų, jei jie man nieko naujo negali pasiūlyti? Jau senokai mano kolega naudodavo vieną ryškų rusišką išsireiškimą „samodostatočnij“, kas reiškia buvimą pats sau pakankamu.

O gal man atrodo, kad visi komandoje turi būti bendraminčiai, vienminčiai ir t.t.? Tada bus gera ir jauku visiems kartu, bet tada bus taip 1+1+1+1=1, mes visi kartu turėsime tą vieną mintį.

Juk dažnai būna ir taip, kad tarpusavio nesusipratimai, trintis ir bandymai susiderinti išeikvoja komandos energijos išteklius, tad, rodos, kad tą darbą pati viena daug greičiau padaryčiau. Ar aš pagalvoju, iš kur ta trintis: ar iš mūsų skirtumų ar iš mūsų egocentrizmo?

Labai įdomu, į ką nukreiptas mano dėmesys komandoje: į save, į savo atliekamą darbą, į bendro darbo visumą, į kolegų atliekamą darbą, į tarpusavio santykius, į kiekvieno komandos nario potencialų indėlį, į tarpusavio papildymo potenciją… Kaip bendrame darbe aš išskirstau savo dėmesį? Ar nieko nepraleidžiu?

Dirbdama su de Bono instrumentais, aš mokiausi į kiekvieną darbą pažvelgti kaip į specifinę mąstymo situaciją, pasirinkti mąstymo įrankius ir juos panaudoti. Sutarimas dėl minties instrumentų ir jų panaudojimo proceso leisdavo susiderinti su kolegomis.

Herrmannas man čia pasiūlė naujas komandinės veiklos tobulinimo galimybes jis man padėjo:

• Aiškiai apsibrėžti mąstymo konkrečiame darbe poreikį (mąstymo užduočiai profilis)
• Reflektuoti savo mąstymo profilio stipriąsias ir silpnąsias puses konkrečioje mąstymo situacijoje (Individualus HBDI® profilis)
• Pažvelgti į kolegas kaip savo individualaus mąstymo išplėtimo iki mūsų mąstymo galimybę (HBDI® poros profilis ir HBDI® komandos profilis).
• Iš anksto įvertinti potencialaus nesusišnekėjimo riziką ir ją suvaldyti (HBDI® komunikacija).
• Į bendrą darbą pažvelgti kaip visuminio proto® realizaciją bendromis pastangomis.

Laikykitės, naujos užduotys!
Mes ateiname!
1+1+1+1=10

Ar partnerystėje pavyksta pasiekti kūrybinę mąstymo ir veiklos sinergiją?

Kai ieškome malonaus bendravimo ir jaukaus buvimo kartu, tai mūsų dėmesys krypsta į tuos žmones, kurie mąsto taip, kaip ir aš, kurie mane lengvai supranta ir priima, kurių supratimui man nereikia dėti daugiau pastangų.

Toks bendraminčių paieškos polinkis persikelia ir į profesinį lauką. Norisi, kad kolega mane mane paantrintų. Juk taip saugu, kai išgirsti: „Aš irgi taip pat galvoju.“

Čia noriu suabejoti: „Ar tokia partnerystė yra geriausia mūsų bendram reikalui?“ „Kam man veikloje reikia partnerio, kuris gali tai, ką ir aš galiu?“ „Tarp dviejų vienodų galimas susitapatinimas, bet ne kūrybinė sinergija?“

Tad paklauskime pirmiausia savęs:

„Ar partnerystėje aš pasiekiu kūrybinę mąstymo ir veikos sinergiją?“

Gal aš manau, kad mano mąstymas idealiai apima visą įmanomą mąstymo visumą visose veiklos ir gyvenimo situacijose. Kam man reikalingas partneris, jei aš esu pats sau pakankamas?

Gal aš taip nepasitikiu savo mąstymu taip, kad nieko daugiau negaliu priimti iš kito žmogaus, tik patvirtinimą, kad mano mąstymas „geras“, „protingas“, „adekvatus“, t.y. „toks kaip ir jo/jos“?

Gal aš bėgu nuo kitaip mąstančio partnerio, vengiu su juo bet kokių bendrų reikalų ir taip nukertu dviejų skirtingų mąstymo būdų susidūrimo galimybę?

Gal aš „poliruoju“ savo intelektinės kovos „ginklus“, kad debatuose sunaikinčiau bet kurį skirtingai mąstantį? Įdomu, kiek laiko su skirtingai mąstančiu partneriu praleidžiu ginčams ir teisumo įrodymams.

O kaip aš reaguoju į kitaip mąstančio partnerio kuriamą galimybę išlipti iš nusistovėjusio mąstymo būdo „dėžutės“: susierzinimu, užsidarymu, puolimu ar bėgimu? O gal aš klusniai peršoku į jo/jos „dėžutę“?

Ar man su šiuo partneriu bent kartą teko patirti mūsų mąstymo modą, kuri yra kažkas daug daugiau, nei mano ar jo/jos mąstymas?

Ar aš pagalvojau kokio mąstymo iš mūsų abiejų reikalauja bendra veikla ir kaip bendromis jėgomis mes galime efektyviausiai tokį mąstymą realizuoti? Ar šiuo pagalvojimu aš pasidalinau su savo kolega?

Jei manai, kad verta apie tai pagalvoti, tai nelauk. Herrmanno metodologija tau pasiūlys priemonę - „HBDI® poros profilį“, kuri padės:

• Įvertinti mąstymo stilių dermę įprastinėse ir streso situacijose;
• Apčiuopti ir pasverti bendrus poros mąstymo išteklius;
• Rasti mąstymo sinchronizacijos galimybes skirtingose situacijose;
• Kartu reflektuoti jungiančias ir skiriančias mąstymo nuostatas, mąstymo bruožų dermę ir prieštarą;
• Konstruktyviai išnaudoti mąstymo panašumus ir skirtumus.

PAŽINK, PANAUDOK IR PRAPLĖSK KOLEGŲ POROS MĄSTYMĄ!

Ar aš efektyviai komunikuoju?

Jei aš kalbuosi su žmonėmis apie veiklos problemas, tai retai kada išgirstu nusiskundimą dėl pasiektų mąstymo ribų. Daug dažniau turime bėdų su komunikacija: manęs nesupranta, negirdi, nekomunikuoja…; aš nesuprantu, ką man sako; didžioji dalis žinios yra man visai neaktuali; ir vėl: „aš - apie tiltus, o tu - apie miltus“; eilinį kartą dalykinė kalba pasibaigė emocijom ir santykių aiškinimusi.

Tai paskatino mane mąstymo klausimą performuluoti į klausimą apie komunikaciją. O pradėti geriausia nuo savęs:

Ar aš efektyviai komunikuoju?

Atsakymo šį kartą paieškosiu Ned Herrmanno visuminio proto® metodologijoje, kuri padės šį klausimą išskaidyti taip, kad atsakymas taptų akivaizdus.

Gal aš vis dar tikiu vienu teisingu mąstymo ir komunikacijos būdu, metodu, receptu, kuris tiktų kiekvienoje situacijoje ir su kiekvienu komunikacijos partneriu.

Gal aš viduje giliai įsitikinus, kad kitaip mąstantis, paprasčiausiai, yra durnas ir jį reikia paprotinti, arba visai neverta su juo prasidėti? O gal aš visai jam nesuteikiu mąstymo įgaliojimų: jo reikalas yra tik suvokti, ką aš sakau, ir priimti.

O gal aš manau priešingai, kad mano skirtingas mąstymas ir požiūris į dalykus yra mano „nukrypimas nuo normos“, kurį verta nuslėpti, nes vėl man bus nustatyta diagnozė. Nesinori vėl pasirodyti kvaileliu.

Gal man taip labai svarbu, ką aš galvoju ir ką noriu pasakyti, kad pamirštu pagalvoti, kaip mąsto mano komunikacijos partneris? Apie jį pagalvosiu, geriausiu atveju, kai jis šnekės, o aš klausysiu.

Gal man yra sunku atpažinti pašnekovo mąstymą? Mano naudojami atpažinimo rėmeliai: „protingas - kvailas“, „kaip aš - kitoks“ mažai veiksmingi.

Gal aš galvoju, kad tai, kas man yra gera komunikacija, yra gera ir mano komunikacijos partneriui? Nesakau partneriui to, ko pats nenorėčiau išgirsti. Pasirenku tokias priemones, kurias, tikiuosi, pasirinks mano partneris. O gal mano partneris iš manęs laukia visai kitokių veiksmų? O gal aš vis dar transliuoju žinią, kai „imtuvas“ jau seniai išjungtas?

O gal aš pati išjungiu savo „imtuvą“, jei pasirodo, kad signalas yra „kito dažnio“? Gal aš net nesistengiu prisiderinti, išbandyti skirtingus žinios „priėmimo kanalus“.

Ar aš kada nors susimąsčiau apie savo „siunčiamų/priimamų bangų“ diapazoną? O gal taip seniai apsistojau ties viena „stotimi“, kad net pamiršau, kur yra „perjungimo rankenėlė“?

Ned Herrmanno metodologija pasiūlys priemones, padedančias atpažinti savo ir pašnekovo…

• mąstymą,
• poreikius komunikacijos situacijoje,
• įprastinius komunikacijos būdus,
• komunikacijoje siunčiamų ir priimamų bangų diapazoną.

...o  tada paskatins žengti naują žingsnį, tai panaudoti ir mokytis priimti ir transliuoti plataus diapazono signalus.

Tad vėl PAŽINK PANAUDOK PRAPLĖSK mąstymą dėl komunikacijos efektyvumo!

Ar aš išnaudoju savo protinius išteklius?

Paskutinį pusmetį teko daug komunikuoti savo veiklos esmę ir prasmę, kuri man sugula į lakonišką PPP mąstymas: pažink, panaudok, praplėsk mąstymą. Kai kurie mano dBT kolegos (besidarbuojantys su Edward de Bono mąstymo lavinimo metodika) ne kartą manęs klausė: „Kodėl panaudoti yra prieš praplėsti?“ Mano atsakymas būdavo formuluojamas keliais klausimais: „O kam plėsti, jei nepanaudoju net tai, ką turiu? „O iš kur žinoti į kurią pusę man reikia plėsti?“

Šią savaitę turėjau keletą įdomių pokalbių, kurie vėl privertė grįžti prie to klausimo. Mane išprovokavo klausimas: „O kam išsilavinusiam, dirbančiam ir protingam asmeniui (ne organizacijai) gali prireikti savo mąstymo pažinimo?“ Mano spontaniškas atsakymas vėl apsisuko klausimu: „O ar tas žmogus pilnai panaudoja savo protinius išteklius?“

Šiandien aš šį klausimą uždaviau savęs, artimų žmonių ir kviečiu užduoti visiems šio Blog’o skaitytojams. Taigi, kartokite kartu su manimi:

Ar aš pilnai panaudoju savo mąstymą?

Gal aš nė karto nesusimąsčiau ir „neinventorizavau“ savo protinių išteklių? Aš paprasčiausiai net nežinau, kur mano unikalioji mąstymo potencija, ką aš atsinešiau su genetiniu kodu, o ką išsiugdžiau mokykloje ir gyvenime.

Gal aš patikėjau tais, kurie pastoviai tikino, kad aš negaliu savarankiškai mąstyti, kurie kartojo: „Kokią čia nesąmonę sugalvojai?“ „Tu negali pamąstyti taip, kaip…“ „Iš kur čia tai? Tai negali būti tavo mintis, pasiremk autoritetu.“

Gal aš manau, kad tik specifinis mąstymas yra protingo žmogaus požymis, todėl giliai slepiu nemažą dalį savo „netinkamo“ mąstymo? Gal aš mokykloje galvojau, kad protingi yra tie, kurie iš matematikos gauna gerus pažymius, tad lavinau tik matematinį mąstymą? Gal universitete mane įtikino, kad protas - tai yra logika?“ O gal darbo vietoje patikėjau, kad geras mąstymas yra prognozuojamas, o kita - tai tik beprotybės formos.

O gal man kas dieną pakanka vos keleto mąstymo operacijų, tai kam čia vargintis? Šiek tiek informacijos analizės, darbo ties tipine užduotimi ar iš anksto žinomų atsakymų pateikimo į vėl ir vėl užduodamus klausimus.

Gal pastoviai mąstau tik taip, kaip iš manęs tikisi, t.y. tik suteiktų mąstymo įgaliojimų ribose? Gal pastoviai girdi: „Tu galvok tik apie tai, o kita, ne tavo reikalas?“ „Prašiau analizės, nereikia čia tavo idėjų?“ „Duok idėjų, o jau aš pats pagalvosiu, ką su jomis daryti?“

O gal tiesiog nežinau, kur padėti tą savo išsišokusį, sproginėjantį, į rėmus netelpantį mąstymą? Ką naudingo man ir kitiems tas mano mąstymas gali duoti? Kaip geriausiai aš jį galiu įdarbinti, kad „sraigteliai suktųsi pilna eiga“.

Pažink savo mąstymą, tada lengviau atrasi jo panaudojimo kelią. O kai prireiks daugiau, negu savo viduje atrasi, tai tada galima bus pagalvoti apie sąmoningą mąstymo praplėtimą, įvaldant aiškios paskirties mąstymo įrankius.

PAŽINK PANAUDOK PRAPLĖSK MĄSTYMĄ

Gavosi beveik kaip malda :-)

Mąstymo požiūris mokytojams

Aš žinau, kad dalis iš jūsų laukia intelektinių lauktuvių iš Rygos, kur rugsėjo rugsėjo 19-20 dienomis dalyvavau TA Teachers Group  organizuojamoje konferencijoje. TA (angl. Thinking Approach) reiškia mąstymo požiūrį. Taigi, visą judėjimą lietuviškai pavadinsiu „Mąstymo požiūriu mokytojams“ arba trumpai TA iniciatyva.

Jei tokiuose įvykiuose pavyksta atverti akis ir ausis,  tai visuomet yra galimybė prisikviesti daug idėjų. Šiandien noriu pasidalinti pagrindine TA iniciatyvoje naudojama schema - mąstymo užduočių rėmeliu. Man schema man pasirodė prasminga, paprasta ir veiksminga, o svarbiausia, pakankamai atvira, tad gali būti derinama su daugeliu mąstymo lavinimo metodologijų.

Mokytojas klasėje per pateikiamas užduotis gali inicijuoti, skatinti ar net stabdyti mąstymo procesus. Siūlomas užduoties ar užduočių komplekto rėmelis turėtų padėti mokytojui formuluoti mąstymą skatinančias užduotis.

Pirmas žingsnis yra erdvės mąstymui sukūrimas. TA iniciatyvos dalyvių žargone tai kartais buvo vadinama „atimti žuvį“. Savo kalbėjime aš tai vadinu: sukurti mąstymo situaciją, t.y. situaciją, kuri reikalautų mąstymo ir kurioje mokinys užimtų mąstančiojo poziciją. Ši užduotis, ne tik turi duoti darbo protui, bet ir motyvuoti tą darbą atlikti.

Antras žingsnis yra „laiptų statymas“, „mokymasis žvejoti“ arba mano žargonu „mąstymo įrankių paieška ir bandymas“. Čia mokinys su mokytojo pagalba turi rasti būdą, kaip susitvarkyti su nauja mąstymo situacija.

Trečias žingsnis yra refleksyvus „laiptų statybos“, „žvejojimo“ ar „naujų mąstymo įrankių panaudojimo“ įvertinimas, kai mokytojas ir mokinys stabtelėja, atsigręžia atgal ir pasimoko iš „laiptų statybos“, „mokymosi žvejoti“ ar „naujų mąstymo įrankių taikymo“ patirties. Šis žingsnis aktualus mokymuisi mokytis.

Atrodo paprasta ir aišku, kol ant lentos paišai schemą. Visai kitaip yra tada, kai atsistoji prieš mokinių klasę. Kadangi šioje konferencijoje teko moderuoti pedagoginę sekciją, tad pro mano akis per vieną dieną kaip filme prasisuko daugybė labai skirtingų epizodų klasėje. Skirtingi mokytojai iš skirtingų kultūrinių kontekstų (Latvijos, UK, Izraelio, Rusijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos…) tą pačią schemą panaudojo skirtingų pedagoginės veiklos prasmių realizavimui. Man tai buvo labai turtinga patirtis, kuria pasidalinsiu kitą kartą.

O dabar noriu pakviesti su Edward de Bono metodologija dirbančius mokytojus išbandyti šį trikampį. Aš jau matau, kaip jis ten galėtų suktis. Tikiuosi, kad matote ir jūs :-)

Herrmnno visuminio proto® metodologija verslo organizacijoms (2014 11 05, Vilnius)

Jau daugiau kaip pusmetį bendrauju su Herrmanno metodologija besidominčiais žmonėmis iš verslo ir švietimo pasaulio. Praeitą savaitę pratęsiau pokalbius su Latvijoje. Ši patirtis leido išryškinti rūpimus klausimus ir parodė akivaizdinio bendravimo svarbą. Tai paskatino mane organizuoti šį pažintinį-apžvalginį seminarą.

Šį kartą kviečiu visus verslo pasaulio atstovus, kurie užsiima žmogiškųjų (aš šį žodį linkus pakeisti į protinių) išteklių valdymu: pritraukimu, įvertinimu, atrinkimu, suderinimu, panaudojimu ir išplėtojimu.

Iš daugelio diskusijų supratau, kad šiai grupei žmonių mažiau rūpi teoriniai pagrindai ir mokslinis metodų pagrindimas. Pagrindiniai klausimai, su kuriais susidūriau:

• Kam ši metodologija tinka?
• Kaip su ja dirbama?
• Kaip ji veikia ir kokių rezultatų galima tikėtis?

Todėl aš neplanuoju gilių teorinių paskaitų ar diskusijų. Pirmoje dalyje pirštų galiukais prisiliesime prie trijų pamatinių metodologijos plytų: individualaus HBDI® profilio, HBDI poros™ profilio ir HBDI komandos™ profilio. Antroje dalyje nersime į praktinio panaudojimo pavyzdžius, o jei auditorija „pasirašys“, tai vietoje pamodeliuosime konkrečių verslo problemų sprendimus.

Daugiau informacijos rasite skrajutėje. Registracija vyksta nuo šiandien iki spalio 29 dienos. Formą rasite čia.

Iki susitikimo Vilniuje!

Veiklos delegavimas perduodant batus

Vakar Vilniuje malonioje kompanijoje buvome susirinkusios pakalbėti apie paskutines batų madas ir pažaisti apsikeitimą batais. Nusimatė šiltas moteriškas vakarėlis su pakikenimais.

Žaidėme veiklos delegavimo žaidimą „Į batus ir pirmyn!“ Jo esmė yra paprasta. Tai yra bandymas kolegai sukomunikuoti paprastą žinutę: „Stok rytoj į mano batus“, kuri reiškia prašymą perimti veiklą. Autostrada Vilnius-Kaunas kaip visuomet man buvo ideali vieta refleksijoms, o naktį viskas integravosi. Tad skubu pasidalinti savo pastebėjimais ir supratimais.

Pirmiausia supratau, kad mes nežaidėme: nebuvo žaidimui būdingo kikenimo, nei vienas batas nepraskrido virš stalo, o ir po "vakarėlio" visi atrado savo batus. Veiklos delegavimas buvo priimtas kaip labai rimtas reikalas. Galbūt jis toks ir yra?

Penkiose batus besimainančių dalyvių porose buvo bandoma perduoti kiekvieną batą (iš „šešių veiklos batų“). Taigi, net ir tokioje mažoje grupėje buvo sugeneruota labai įvairialypė bato perdavimo patirtis. Aš ją jaučiau savo nugaros slanksteliais.

Bendroje refleksijoje, tikiuosi, mums pavyko „susemti“ bent 10 proc. naujos patirties pažadintų minčių. Patirties transformacija į supratimus reikalauja laiko ir specifinių pastangų. Taigi dalinuosi tuo 10 proc. :-)

Kiekvienas batas (veiklos moda) turi specifinį delegavimo mechanizmą. Yra didelis skirtumas kolegai pasakyti:

• „Užsidėk rožines šlepetes ir pasirūpink tais žmonėmis“
• „Imk mano formalius laivyno batus ir šok į mano rutiną“
• „Kai ryt už mane eisi daryti … būk atsargi, nepamiršk oranžinių guminukų“
• „Kai ryt ten būsi, geriau patylėk ir nepulk daryti, pasiauk pilkus sportinukus, atverk akis, ištempk ausis, o poryt man pasakysi, ką matei ir supratai ir ką, manai, čia reiktų daryti“
• „Apsiauk mano violetinius jojimo batus ir pabūk už mane dėstytoju“
• „Maukis rudus kasdieninius ir perimk iš manęs iniciatyvą tame reikale“

Delegavimas - tai ne rengimas veiklai, tai ne mokymas, kaip išpildoma konkreti veiklos moda. Delegavimas, tai labiau veiklos modos lūkesčio komunikavimas kolegai. Tai dvipusis veiksmas - atidavimas ir priėmimas.

Vakar nuolatos kilo klausimai: „Kam aš deleguoju?“ „Ar tas žmogus pasirengęs priimti?“ „Ar tas žmogus kompetetingas?“ „Ar jam iš esmės priimtina tokia veiklos moda?“ Šie klausimai kaip akmenukai skrido iš vakarykštės „dBT smėlio dėžės“ ribų į Herrmanno metodologijos daržą: Individualius HBDI® profilius, deleguojančios poros HBDI® profilius ir komandos HBDI® profilį.

Vakar sau ir kitiems aš primindau, kad mes čia tik pažaisti atėjome. O jei rimtai užsiimti batų perdavimu veiklos delegavime, tai reikia dar daug mokytis:

• Giliau suvokti kiekvienos veiklos modos (batų poros) esmę, jos specifiką ir ribas.
• Pradėti tipologizuoti veiklos situacijas ir tik tada pavyks greitai ir taikliais veiklos modas parinkti.
• Perprasti batų derinimo principus.
• O tada gilinti į taikomąsias sritis: rengimą veiklai, delegavimą, koordinavimą ar organizacinį projektavimą.

Tokiam mokymuisi reikia laiko - pradžiai bent dviejų dienų intensyvaus mokymo, o paskui kasdieninio taikymo patirties.

O vakar mes bandėme tik pažaisti. Kai kurie pripažino, kad buvo visai smagu. Kai kurie išsinešė vieną ar dvi mintis. Kiti išsinešė patirtį tolimesniam apmąstymui…

Ir tai buvo vakar. O ką mes darysime šiandien?

Į batus ir pirmyn!

Kūrybingų Naujų Mokslo Metų!

Šiandien rytą išėjau į gatvę ir pajutau, kad šis rytas kitoks negu vakar. Bet kiek jis kitoks, negu pernai, ar prieš dešimtmetį ar trisdešimt metų? Matau vieną aiškų skirtumą: tą kartą aš nešiau gėlę savo rankoje, o šiandien - Almantas.

Prieš savaitę aš pasveikinau visus savo skaitytojus švietimietiška provokacija. Švietimietiška, kadangi pirmaisiais metais dauguma skaitytojų buvo švietimo žmonės (bent taip aš įtariau), o provokacija, nes ji yra neatsiejama kūrybinio mąstymo trejeto dalis:

PROVOKACIJA, KŪRYBINIS IŠŠŪKIS, ALTERNATYVOS

(Dr. Edward de Bono)

Žadėjau pasidalinti rezultatais, tai skubu tai padaryti.

1 rezultatas
Į provokaciją atsakė septyni asmenys: vienas mokinys, vienas darbo pasaulio atstovas ir penki tėvų atstovai. Tai man siūlo idėją, kad antraisiais savo Blog’o rašymo metais turėsiu daugiau dėmesio skirti tėvams. Darbo pasaulio atstovams jau pradėjau rašyti, bet reikės nepamiršti ir moksleivių.

2 rezultatas
Visų reakcijų į idėją apibendrintas profilis (pagal Ned Herrmann visuminio mąstymo modelį) yra su aiškia pirmenybe D ketvirtyje, stipriomis pirmenybėmis A ir C ketvirčiuose ir žemiausia pirmenybe B ketvirtyje (žr. pateiktą brėžinį). Tai man panašu į mąstymo situacijos PROVOKACIJA keliamų reikalavimų mąstymui profilį.

3 rezultatas
Svarbiausi argumentai buvo du: „Ši idėja yra logiška reikalavimų šiuolaikiniam žmogui išvada“ (A) ir „Ši idėja atliepia mano vertybes“ (C). Labai įdomu, bet šią prieštaringą mąstymo įstrižainę A-C bandė išlaikyti ne vienas mąstytojas.

4 rezultatas
Du reagavę žmonės jau žinojo savo asmeninį mąstymo profilį. Abiem atvejais mąstymo profilis reikšmingai deformavosi. Tai paskatino diskusiją apie mąstymo pritaikymą konkrečioje situacijoje.

5 rezultatas
Pavyko sulaukti reakcijos iš žmonių, turinčių skirtingą požiūrį į pateiktą idėją: vienas kategoriškai idėją atmetė, trys aktyviai parėmė ir kiti trys išreiškė stiprų pritarimą. Dėl netolygaus skirtingo požiūrio turėtojų pasiskirstymo nuo komentarų apie mąstymo pobūdžio ir požiūrio į idėją ryšį susilaikysiu.

Tai tik matuojami rezultatai. Man daug svarbesnės bus tolimosios pasekmės:

• Kaip šio žaidimo dalyviai toliau elgsis su jų kelyje pasitaikančiomis provokacijomis? Ar jie pasinaudos kūrybinio mąstymo galimybe?
• Ar ši provokacija paskatins toliau reflektuoti savo ir atpažinti kitų mąstymą skirtingose situacijose?

O dabar noriu visiems palinkėti kūrybingų naujų mokslo metų!

Su artėjančia rugsėjo pirmąja!

Rugsėjo pirmoji mūsų sąmonėje ir pasąmonėje įsitvirtinusi kaip ypatinga diena: vieniems tai naujo kelio pradžia, kitiems tai naujas darbo etapas, tretiems vaikų ugdymo etapas, o dar kitiems - šiltas prisiminimas iš praeities.

Šią rugsėjo pirmąją man , kaip aktyviai blogerei, sueina vieneri metai. Prieš metus aš atverčiau pirmą šio tinklaraščio puslapį.

O kaip kitaip pasveikinti savo skaitytojus, jei ne švietimo provokacija - LIETUVOS MOKYKLA 2014

Aš siūlau mokyklos, į kurią nuo rugsėjo pirmosios eis Lietuvos vaikai, idėją. Tai reiškia, kad mokytojai eis dirbti į tokią mokyklą, o švietimo tarnautojai jai tarnaus. Tai reiškia, kad po dvylikos metų galėsime stebėti kitokio išsilavinimo jaunimą.

Priimti šią provokaciją reiškia:

• Užimti vieną aiškia poziciją: mokinio, mokytojo, švietimo vadybininko, švietimo politiko, būsimo ar esamo moksleivio mamos ar tėčio, aukštojo mokslo atstovo, verslo atstovo,  veiklos pasaulio darbuotojo ir kt.
• Iš pasirinktos pozicijos sureaguoti į pateiktą idėją.
• Reflektuoti savo argumentaciją, kuri nulėmė pateiktą požiūrį į idėją.

Tai reikėtų atlikti per savaitę iki rugsėjo pirmos.

Visi, per savaitę priėmę provokaciją ir formoje palikę savo adresą iš manęs asmeniškai gaus savo mąstymo apie idėją profilį. Su visais šio tinklaraščio skaitytojais vėliau pasidalinsiu rezultatų apibendrinimu.

Jei žinote kitus žmones, kurie noriai reaguotų į šią švietimo provokaciją, tai drąsiai su jais pasidalinkite šia galimybe

Linkius jums prasmingo naujų mokslo metų apmąstymo!

Šlapia matematinė logika arba trys Almanto aksiomos

Šis komentaras apie matematinę logiką ir jos taikymą realiame gyvenime pats įsipiršo į šį tinklaraštį. Jį išprovokavo socialinė-ekonominė Lietuvos realybė ir vaikas, be to, koją pakišo ir fizikinis išsilavinimas.

Dar studentiškais metais teko "graužti" matematinę analizę, analizinę geometriją bei vektorinę ir tenzorinę algebrą. Bet „kiečiausias riešutėlis“ buvo matematiniai fizikos metodai tada mūsų MATFIZU vadinami. Tuo metu dar nesupratau, kodėl būtent ši disciplina taip stipriai įkaitina „mąstymo saugiklius“, bet buvo aišku, kad fizikinės realybės matematinio aprašymo uždavinys spaudžia iš matematinio aparato maksimumą ir stato jį ant ribos. Dabar galiu savęs paklausti: „O kaip su socialinės realybės aprašymo uždaviniu?“

Šiuo metu į mano dėmesio centrą papuolė žmogaus gyvenimo ir veiklos realybė bei jos supratimo logikos. Matematinė logika yra viena iš šių logikų rinkinio. Į ją pastaruoju metu mano dėmesį atkreipė Almantas, kuris jau pradėjo kurti ir taikyti savo matematinę logiką. Bandydama jį suprasti susimąsčiau: „Ar taikomoji matematika vis dar tikslus ir griežtas mokslas?“

Šią logiką pavadinsiu „šlapia matematine logika“ ir ją pristatysiu kaip tris Almanto aksiomas (tiesas, kurios nereikalauja įrodymo):

1. Magiškų skaičių universalumo aksioma, kuri sako, kad daugumoje situacijų gali būti pritaikytas magiškas skaičius.
   Almanto atveju šis skaičius yra „trys“. „Jau eisime namo“ - šūkteli mama baseine nusileidimo takeliu čiuožinėjančiam Almantui. Almantas atsako: „Dar trys kartai liko“. Jis nusileidžia kartą, tada mama jam primena, kad dabar jau liko du kartai. „Ne“ - nesutinka vaikas - „liko trys“. Norėdama patikrinti trejeto tvarumą kartą šūktelėjau: „Almantai, liko keturi kartai“. Jis niekaip su tuo nesutiko ir pasiliko prie trijų.
2. Nulio reliatyvumo aksioma, kuri sako, kad nulis nėra absoliutus, už jo visuomet slypi naujos galimybės. Tai panašu į sutartinį nulį Celsijaus temperatūrų skalėje. Sutarimą visuomet galima iš naujo persvarstyti.
   „Viskas, jau nusileidai tris kartus, neliko kartų, einame namo.“ - tiesiai pareiškia mama. „Dar vieną kartą“ - iškeltu pirštu ir angeliška šypsena atsako Almantas ir lipa ant čiuožyklos.
3. Vieneto tęstinumo aksioma, kuri sako, kad po „dar vieno karto“ būtinai turi sekti „dar vienas kartas“, o po jo dar vienas ir t.t. Čia aiškinti daug nereikia.

Plėtojantis matematinei logikai aksiomų bus ir daugiau, bet trijų pakanka, kad galima būtų suvokti „šlapios matematinės logikos“ esmę. Apie tokias logikas turėtų savo nuomonę ir mąstymo sistemų autoriai:

• de Bono labai aiškiai aprašė „vandens logiką“ ir ją atskyrė nuo „akmens logikos“ (čia jis ne apie vandenį baseine)
• Herrmannas pasakytų, kad Almanto matematinė logika pageltonavo.

Bet ne ekspertų nuomonė man dabar rūpi. Man svarbu, kokia matematinė logika taikoma žmogaus gyvenime ir veikloje. Per televiziją klausydama apie pasirengimą Euro įvedimui taip pat įžvelgiau „šlapios matematinė logikos“. Tai ir paskatino prisėsti ir parašyti.

Apsidairykite aplinkui: Kiek dar galite pamatyti šlapios matematinės logikos apraiškų?

Naujos mąstymo technologijos ir IT

Po intensyvaus darbinio ir komunikacinio birželio nusipelniau šiek tiek laiko sau, t.y. savo technologijoms ir programinei įrangai. Per pirmą liepos savaitę į savo Mac Book Pro įdiegiau keletą fotografijai ir dizainui skirtų programų: Capture One Pro 7, Adobe Photoshop CC 2014, Lightroom 5 ir Adobe Bridge. Jau supratau, kad jos privers mane pakeisti nusistovėjusius mąstymo ir veiklos šablonus. Ši naktis kaip niekad buvo pilna inkubacijų ir nušvitimų. Kai kuriais iš jų skubu pasidalinti.

Asociacija
Vėl prisiminiau vieną Edward de Bono mokymosi mąstyti interpretacijų: „Įvaldydami naujus mąstymo įrankius mes į savo smegenis įdiegiame naują programinę įrangą“. Jau seniau su kolegomis vykusios diskusijos leido suprasti, kad atskirų įrankių (PMI, CAF, OPV, PO…) ar sąrangų (kepuraitės, batai ir medaliai) įvaldymas gali būti prilygintas taikomųjų programų diegimui į kompiuterį. O visos dBT mąstymo sistemos principų perpratimas jau reikštų kompiuterio operacinės sistemos pakeitimą ir atnaujinimą (Windows, Mavericks, Linux…)

Funkcionalumas
Kompiuterijoje kai kurios taikomosios programos yra rengiamos kelioms operacinėms sistemoms, kitos yra siejamos su konkrečia sistema, tačiau daugelio praktinių priemonių funkcinė potencija atsiskleidžia, kai jas naudoji tam skirtoje operacinėse sistemoje kartu su visu programų paketu. Tik ar mes ryžtamės investuoti laiką, pinigus ir energiją į viso paketo įvaldymą, ar mes pasitenkiname viena priemone.
Mąstymo lavinime yra panašiai galime bandyti įvaldyti „šešias mąstymo kepuraites“, galime jų pagalba patobulinti mąstymą praktinėse situacijose, tačiau pilna šios sąrangos potencija atsiskleidžia tik tada, kai išdrįstame esminiams savo mąstymo pakeitimams ir atnaujiname savo mąstymo operacinę sistemą.

Funkcijų panaudojimas
Yra daug kompiuterio naudotojų, kurie nenori nieko žinoti apie savo kompiuterio operacinę sistemą ir joje įdiegtų taikomųjų programų funkcijas. Jie išmoksta tas operacijas, be kurių jau nebegali išsiversti ir stengiasi kuo ilgiau naudotis įprastais programų paketais. Savo kompiuterio programinės įrangos pažinimas ir pilnas įvaldymas reikalauja laiko ir jėgų. To reikia mokytis.
Dar 1993-1997 metais aš viduje jaučiau, kad kažko trūksta šalia Edward de Bono sistemos. Tą spragą man tada užpildė Herrmannas. Dabar aiškiai matau Ned Herrmanno sistemos pagrindinę paskirtį - pažinti ir kuo pilniau išnaudoti individų, porų, komandų ir organizacijų mąstymo „programinę įrangą“. Šioje sistemoje pateikiamos priemonės gali būti palyginamos su meta-programomis, kurios padeda apžvelgti, įjungti ir apjungti „kompiuteryje“ įdiegtas programas. Ši sistema taip pat gali apčiuopti taikomųjų programų ar net visos operacinės sistemos atnaujinimo poreikį.

Kas iš to?
Kompiuterio programos įdiegimas, lyginant su mąstymo perprogramavimu, gana paprastas procesas. Tačiau pilnas funkcijų panaudojimas abiem atvejais reikalauja nemažai darbo. Prisipažinsiu, kad dar savo PC kompiuteryje 2001 turėjau Photoshop. Tada neįkirtau net 10 proc. funkcionalumo. Dabar sau keliu tikslą per vasarą šoktelėti bent iki 60 proc. (ekspertai man sako, kad reiks bent dviejų metų). Dabar Herrmanno pagalba šias kompiuterines technologijas matau, kaip savo mąstymo potencijos išnaudojimo galimybę. Tad leisiu joms transformuoti mano mąstymo ir darbo (su grafika, foto ir video) šablonus. Papasakosiu, kaip seksis.

Linkiu jums atrasti savo programinę įrangą, ją sėkmingai įdiegti ir pilnai išnaudoti jos potenciją.

dBT ir HBDI® asmeniniam meistriškumui

Vakar rašiau apie asmeninį meistriškumą, kaip vieną iš Peter Senge siūlomą organizacijų mokymosi discipliną. Šiandien susikoncentruosiu ties mokymosi sistemomis šios disciplinos įvaldymui.

Vizijos ryškinimui ir veiksmų orientavimui į ją nepakeičiamas yra Edward de Bono AGO įrankis (CoRT 1 penktoji pamoka). Giluminis dBT sistemos įvaldymas padeda asmenims ir organizacijoms pereiti nuo reaktyvaus problemų sprendimo mąstymo prie proaktyvaus galimybes generuojančio (PO) mąstymo. O tai jau lėtas kultūrinis pokytis.

Ned Herrmanno visuminio proto® mąstymo įrankiuose dirbtinai dėmesys atkreipiamas į viziją, t.y. primenama, kad ir apie tai reikia pagalvoti, ypač, jei vizionavimas nepatenka į asmeninių mąstymo pirmenybių repertuarą.

Realybės suvokimas ir priėmimas yra vienas iš mąstymo lavinimo pagal dBT rezultatų. Tai yra praktinio mąstymo sistema, padedanti orientuotis, priimti sprendimus ir veikti praktinėse situacijose. Čia Senge akcentuoja ne pačią situacijos analizę, bet atvirumą tam, kas joje pasimato. Čia taip pat pasitarnauja dBT principai: asmeninio suvokimo plėtros, kito požiūrio panaudojimo...

Ned Herrmanno sistemoje išskiriama realybę laikančio „įžeminto“ mąstymo moda (BC). Jei individualus HBDI® profilis rodo pirmenybės šiai modai trūkumą, tai visuminio proto® įrankiai atkreips dėmesį į šią modą ir paprašys ją „įjungti“.

Prie mokymosi išlaikyti ir suvaldyti kūrybinę įtampą netiesiogiai prisideda abi sistemos. Visas Edward de Bono kūrybinio mąstymo instrumentarijus generuoja tą įtampą ir besimokantis turi dvi alternatyvas: išnaudoti tą energiją kūrybai, arba gintis nuo įtampą keliančių įrankių bei juo nešančių žmonių.

Ned Herrmanno visuminio mąstymo® įrankiai reikalauja mintinio praėjimo nuo vizijų prie situacijos analizės, o paskui ir prie konkrečių veiksmų. Šiame surišime demonstruojamas konstruktyvus įtampos tarp vizijos ir realybės panaudojimo kelias.

Individualus HBDI® profilis yra nepakeičiamas įtampos tarp savo dabartinio ir trokštamo mąstymo kūrimo įrankis. Ši įtampa gali generuoti motyvaciją ir užduoti kryptį visą gyvenimą trunkančiam savo mąstymo tobulinimui.

Vidinių stabdžių: „nesugebu“, „nepavyks“, „esu nevertas“ išjungimui nepakaičiama yra individualaus HBDI® profilio analizė, kuri leidžia atrasti savo mąstymo išteklius ir įžvelgti savo mąstymo unikalumo vertę.

Darbe su Edward de Bono sistema mąstymo jėgos antplūdis ir pasitikėjimas savo mąstymu ateina lėčiau, įveikus kai kuriuos pradinius savo mąstymo keitimo barjerus.

Tiesioginė Herrmann sistemos paskirtis yra racionalumo ir iracionalumo, sąmonės ir pasąmonės procesų subalansavimas bei išnaudojimas. Tuo ji labiausiai pasitarnauja asmeninio meistriškumo disciplinos įvaldymui ir gali padaryti didesnį poveikį nei dBT sistema.

Edward de Bono CoRT programoje (60 pamokų) taip pat užkoduota mąstymo visuma. Racionalumo ir iracionalumo dermė tiesioginiu taikiniu tampa tik penktoje programos dalyje „Informacija ir jausmai“ (deja, retas suima visą sistemą ir pasiekia penktąją dalį). Mąstymo visuma koduojama ir visose trijose dBT sąrangose: kepuraitėse, batuose ir medaliuose, bet ne ta jų pagrindinė paskirtis.

Tikiuosi, kad šie mano pamąstymai padės organizacijoms rinktis sistemą, kuri geriausiai atlieptų asmeninio tobulėjimo disciplinos įvaldymo tikslus.

Asmeninis meistriškumas - organizacijų mokymosi disciplina

Jau rašiau apie mentalinius modelius, dabar pereinu prie asmeninio meistriškumo disciplinos. Čia žvilgtelėsiu į jos turinį, o vėliau ir į dBT bei HBDI® sistemų potenciją šios disciplinos įvaldymui.

Asmeninis meistriškumas kaip P.M. Senge aptariame organizacijų mokymosi disciplina nereiškia statinės kompetencijos, ji reiškia nuolatinį procesą. Šiame procese dalyvaujantiems asmenims yra būdingos penkios esminės savybės:

1. Asmeninės vizijos turėjimas, savo trokštamos ateities vaizdo matymas. Disciplinos įvaldymas leidžia pereiti nuo kritiniu mąstymu grįstų neigimo ar vengimo vizijų prie originaliai sukurtų vaizdinių, nuo išplaukusių svajonių prie aiškių vaizdų, nuo asmeninio intereso tenkinimo prie rūpesčio visuma. Asmeninė vizija nėra tapati, bet glaudžiai susijusi su paskirties suvokimu.
2. Aiškus realybės suvokimas ir jos pripažinimas. Šią discipliną įvaldęs asmuo atvirai žvelgia į savo situaciją bei adekvačiai vertina realybės ir vizijos skirtumą.
3. Nuolatinė kūrybinė vizijos ir realybės neatitikimo įtampa, kurios nebandoma dirbtinai mažinti priartinant viziją prie realybės arba neigiant realybės faktus. Ši įtampa tampa kūrybiniu varikliu, o ne neurozės šaltiniu. Asmuo atpažįstą kūrybinės įtampos emociją ir išmoksta ją išnaudoti.
4. Gebėjimas reflektuoti ir įveikti giliai įsišaknijusį bejėgiškumo jausmą bei savęs nuvertinimą: „Aš neesu vertas/a, kad man tai pavyktų.“ Šis jausmas kartais atsveria kūrybinės įtampos, vedančios link vizijos, jėgą.
5. Racionalumo ir iracionalumo, sąmonės ir pasąmonės procesų subalansavimas ir išnaudojimas. Senge pastebi, kad pasąmoniniai procesai sėkmingai įsijungia, kai veikiama asmeninės vizijos siekimo kelyje.

Organizacijos, kurios nariai kultivuoja asmeninio meistriškumo discipliną, gali laimėti iš motyvuotų ir kūrybinės energijos kupinų darbuotojų. Šios disciplinos įvaldymas organizacijoje leidžia sukurti kūrybinę aplinką.

Tiek trumpai apie šią discipliną. Daugiau skaitykite P.M. Senge knygoje "The Fifth Discipline: the Art and Practice of learning Organization". Prie šios disciplinos dar grįšiu kitame pranešime, kur šiuo požiūriu lyginsiu de Bono ir Herrmanno sistemas.

dBT ir HBDI® mentalinių modelių kaitai

Vakar rašiau apie mentalinius modelius, kaip vieną iš Peter Senge siūlomų organizacijų mokymosi disciplinų. Šiandien susikoncentruosiu ties mąstymo sistemomis šios disciplinos įvaldymui. Nuosekliai pažvelgsiu į abu žingsnius.

1 žingsnis - Naudojamų mentalinių modelių atpažinimas ir įvardijimas

Drįsčiau teigti, kad šis žingsnis yra 90 procentų darbo, todėl čia savo metodinę amuniciją įjungia abi sistemos:

• Individualus HBDI® profilis asmeninių mąstymo pirmenybių nustatymas ir už jų slypinčių suvokimo, komunikacijos bei veiklos modelių ryškinimas (Herrmann)
• Poros, komandos ir organizacijos HBDI® profiliai kaip bendrų mąstymo, komunikacijos ir veikimo modelių ryškinimo priemonės (Herrmann)
• Individualaus suvokimo  sustabdymo, dokumentavimo ir kaitos analizės technika „Suvokimo žemėlapis“ („Water Logic“, dBT)
• Vaizdinių panaudojimas situacijos suvokimui apčiuopti („Atlas of Management Thinking“, dBT)
• Savo asmeninių suvokimo ribų atradimas ir peržengimas yra įvadinės CoRT programos dalies „Išplėtimas“ tikslas. (dBT)
• Dominuojančios idėjos atpažinimas yra 35-osios CoRT Thinking programos pamokos siekinys. Tai visos CoRT 4 „Kūryba“ programos persilaužimo taškas. (dBT)

Šiame žingsnyje pirmenybę atiduočiau Ned Herrmanno sistemai, kadangi tik ji žengia žingsnį nuo individualaus suvokimo, mąstymo, komunikacijos ir veiklos prie bendrų organizacijos kultūroje įsitvirtinusių mąstymo modelių, į kuriuos ir taiko Senge šioje disciplinoje. Komandos ir organizacijos mąstymo profilių analizė leidžia gana greitai atpažinti įsišaknijusius mąstymo modulius, bet jų giluminis suvokimas reikalauja daugiau darbo.
Edward de Bono sistema leidžia atsikapastyti iki asmeninių mentalinių modelių, tik nuoseklioje mąstymo lavinimo programoje. Patirtis rodo, kad bandant šokti iš karto į CoRT 4 persilaužimo taške (35 pamoka) generuojama daug nesusipratimų. Asmuo, išmokęs atpažinti mentalinius modelius, gali lengvai nesunkiai diagnozuoti ir organizacijos mąstymą – „kito akyje ir krislas matyti, o savojoje ir rąsto nepastebime“.

2 žingsnis - Mentalinių modelių kvestionavimas ir keitimas.

Tada, kai jau sugebame atsitraukti ir iš šalies pažvelgti į savo bei organizacijos metalinius modelius, lieka nuspręsti dėl jų tolimesnio likimo bei paieškoti alternatyvų, kas galėtų juos pakeisti. Čia vėl į pagalbą gali ateiti abi mano parankinės sistemos:

• Suvokimo plėtros įrankiai (CoRT 1 Išplėtimas) padeda pagrindą suvokimo ir mąstymo modelių kaitai. (dBT)
• Lateralinio mąstymo įrankiai (CoRT Thinking programos 31-34 pamokos) tiesiogiai orientuoti į mąstymo modelių kaitą. (dBT)
• Visuminio proto® sąrangos reikalaujančios peržengti įsitvirtinusį mąstymo, komunikacijos ir veiklos būdą. (Herrmann)

O šiame žingsnyje pirmenybę tenka atiduoti Edward de Bono mąstymo lavinimo sistemai, kadangi, ji pateikia ne tik mąstymo kaitos reikalaujančias sąrangas, bet ir konkrečius įrankius to pokyčio realizavimui. O jei pažvelgtume į visos jo sistemos logiką, tai nesunkiai atpažinsime mąstymo modelių keitimo intenciją.
Ned Herrmann moduliuose, sekančiuose po individo, poros ar komandos mąstymo profilių analizės, ieškoma galimybių peržengti konkrečios komandos ar organizacijos nusistovėjusius mąstymo modulius ir atstatyti mąstymo visumą. Metodologijos taikymo sėkmės atvejų analizė rodo, kad mąstymo, komunikacijos ir veikimo pokyčius ir trokštamus rezultatus atneša tik nuoseklus darbas visos organizacijos tūriu.

Pabaigai noriu priminti savo tikslą:
Aš siekiu ne sistemų kritinio vertinimo, o maksimalaus abiejų sistemų potencijų išnaudojimo Senge nurodytos mąstymo modelių disciplinos įvaldymui organizacijos lygmeniu.

Mentaliniai modeliai - organizacijų mokymosi disciplina

Šią savaitę man ne kartą teko gretinti ir aiškinti Ned Herrmanno ir Edward de Bono sistemų galimybes organizacijų mokymuisi ir plėtrai. Taigi, vėl tikslingai susikoncentravau ties organizacijų mokymusi ir natūraliai grįžau prie Peter Senge bei jo pasiūlytų disciplinų, kuras turi įsisavinti visos besimokančios organizacijos (Senge P.M., The Fifth Discipline: The Art and Practice of the Learning Organization). Atėjo laikas į sąmonės paviršių išsikelti tas disciplinas ir įvertinti, kaip mano parankinės mąstymo sistemos prisideda prie šių disciplinų įvaldymo.

Viena iš šių disciplinų yra „mentaliniai modeliai“

Senge parodo, kad daug gerų idėjų ir sumanymų niekuomet nepasiekia realizacijos dėl to, kad jiems kelią pastoja įsišakniję menataliniai modeliai: dalykų suvokimą, mąstymą ir veiksmus įtakojantys konceptai, idėjos ir mąstymo šablonai.

Šiuos modelius aš matau kaip vidinę (paslėptą) mūsų mąstymo ir veiksmų programą, kurią įdiegė gamta, ugdymas ir patirtis. Mes dar kartais galime išgirsti ir racionaliai priimti naujas idėjas, bet kai tik pradedame veikti, tai įsijungia vidinė programa ir vėl darome po senovei.

Mentalinių modelių kaip disciplinos įvaldymas, Senge prasme, reiškia du žingsnius:

• 1 žingsnis - Mentalinių modelių iškėlimas į paviršių, t.y. jų atpažinimas ir įvardijimas. Asmuo ir organizacija turi atpažinti mąstymo šablonus ir idėjas, kurios nulemia suvokimą ir veiksmus.
• 2 žingsnis - Mentalinių modelių kvestionavimas ir keitimas, t.y. jų adekvatumo esamai situacijai įvertinimas ir naujų modelių įvaldymas. Realybė tokia, kad veiklos kontekstas ir situacijos kinta greitai, o mentaliniai modeliai yra daug intertiškesni.

Šią discipliną įvaldę asmenys ir organizacijos geba reflektuoti savo naudojamus mentalinius modelius ir prireikus juos keisti. Ši esminė kompetencija atveria kokybiškai naujas organizacijų mokymosi ir vystymosi galimybes.

Lengva pasakyti, sunkiau padaryti. Šiek tiek vėliau grįšiu prie šios disciplinos įvaldymo problemos ir pažiūrėsiu, kuo čia gali padėti Edward de Bono ir Ned Herrmann sistemos.
O šiam kartui gana.

Skirtingi protai kariauja, bet nesivienija

Kognityvinė įvairovė grupėse yra esminis sėkmės faktorius. Jau minėjau tyrimus, rodančius, kad vien grupės mąstymo subalansavimas leido padidinti produktyvumą 66,6 procento. Čia noriu pakalbėti apie komandą C, kurioje jau yra užduočiai būtina mąstymo įvairovė, bet efektyvus darbas vistiek nevyksta.

Situacija
Komanda atsakinga už projekto įgyvendinimą, biudžetas ribotas, darbų terminai suspausti. Komandai reikia su klientu nuolatos ryškinti problemą, ieškoti sprendimų, juos derinti ir įgyvendinti. Grupėje yra pakankama mąstymo įvairovė, leidžianti sėkmingai atlikti užduotį, tačiau vyksta visiškas nesusišnekėjimas: kiekviename žingsnyje skirtingai suvokiami prioritetai, bandymai aiškintis sukelia dar daugiau nesusipratimų, bet kurio sprendimo priėmimas užsitęsia, įtampa kyla, visi tampa suirzę.

Į pagalbą pakviestam HBDI® praktikui kyla iššūkis suderinti komandos mąstymo stygas taip, kad bendras darbas vyktų sklandžiai ir būtų išnaudota komandos mąstymo potencija.

Procesas

1. žingsnis. Individualaus ir komandinio HBDI® profilio bei projekto darbų mąstymo žemėlapio gretinimo dėka komanda turi suprasti mąstymo įvairovę ir kiekvieno unikalaus mąstymo būdo indėlį į bendrą reikalą. Tai turi padidinti tarpusavio supratimą, skirtumų pripažinimą ir nuimti bereikalingą įtampą.
2. žingsnis. Tada tiesioginis dėmesys turi būti skiriamas komunikacijos tarp skirtingai mąstančių žmonių įgūdžiams. Teigiamą nuostatą turi papildyti gebėjimas priderinti savo komunikacijos būdą prie komandos nario.
3. žingsnis. Tada reikia kritiškai peržiūrėti ir koreguoti komandinio mąstymo procesą ir užtikrinti, kad jame būtų išnaudota mąstymo visuma. Čia gali padėti Herrmann visuminio mąstymo® įrankiai.
4. žingsnis. Kuo grupės narių mąstymas yra įvairesnis, tuo aukštesni reikalavimai keliami grupės lyderiui. Idealu, jei jis/ji pasižymi balansuotu mąstymo stiliumi, bet net ir kitu atveju lyderis gali įvaldyti mąstymo įrankius ir sąrangas, padedančias suvaldyti grupės mąstymo procesą. Be to, lyderystė gali būti ir išdalinta. Taigi, darbą su šia komanda turėtų baigti mąstymo organizavimo įgūdžių įgijimas.

Rezultatai

• Destruktyvios įtampos tarp komandos narių sumažėjimas ir palaipsninis išnykimas.
• Sinergijos patyrimą lydinčios džiaugsmingos emocijos.
• Sprendimo priėmimo sutrumpėjimas.
• Geresnis skirtingų požiūrių išgirdimas ir įskaitymas priimant sprendimus ir sprendžiant iškilusias problemas.
• Geresnė komunikacija ir koordinacija veikloje vedanti prie aukštesnių rezultatų.

Šaltinis
Are Teams Broken? Or just not using their Heads? Team Thinking in a New Light. White paper. Herrmann International

Mums gera dirbti kartu, bet rezultatų nematyti

Šiandien noriu pristatyti komandos B atvejį darbe su HBDI® komandos profiliu™.

Tikriausiai kiekvienam pažįstama situacija, kai susiburia grupelė, kurios nariams lengva ir gera kartu dirbti, bet ji nedemonstruoja aukštų rezultatų.

Įsivaizduokite, kad jūsų žinomoje organizacijoje konkrečios problemos sprendimui suburta komanda. Vadovybė paskyrė komandos lyderį, o jis greitai susirinko žmones, su kuriais jam patogu dirbti. Iš šalies komandos darbas atrodo sklandus: nėra vidinės trinties tarp asmenybių, nekyla idėjų konfliktai, sprendimai priimami greitai. Tačiau toks sklandus darbas neatveda į tikrą problemos sprendimą. Komandai tenka vėl ir vėl grįžti prie tų pačių neišspręstų klausimų. Bet koks išorinis įsikišimas traktuojamas kaip sklandžiai dirbančios komandos darbo sutrikdymas.

Yra labai vaizdus tokios situacijos įvardyjimas rusų kalboje: „mordačka k mordačke, lica nevidat“ (liet. „snukutis prie snukučio, o veido nematyti“.) Lietuvos de Bono mąstytojų bendruomenėje toks atvejis diagnozuojamas vienu žodžiu „bendraminčiai“, kas reiškia, grupė žmonių turinčių vieną mintį, kuri yra bendra visiems grupės nariams.

Herrmann metodologijoje tokia komanda priimama kaip iššūkis: mąstymo įvairovė komandos viduje yra neadekvati komandai keliamiems uždaviniams. Tai greitai išsisemianti panašaus mąstymo stiliaus žmonių grupė.

Procesas:

1. žingsnis. Tikrosios problemos identifikavimas. Analizuojamas komandos HBDI® profilis™ ir jis gretinamas su komandai keliamų uždavinių mąstymo profiliu. Dažniausiai aiškiai pamatoma, kad komanda yra homogeninė, o keliami uždaviniai reikalauja įvairesnio mąstymo.
2. žingsnis. Komandos subalansavimas. Priklausomai nuo organizacijos išteklių galima imtis performuoti komandą arba angažuotis esamos komandos mąstymo subalansavimo įvaldant naujus mąstymo įrankius, leidžiančius „ištempti“ reikiama kryptimi atskiro individo ar visos grupės profilį.
3. žingsnis. Visuminio proto® mąstymo "įjungimas". Komandai perduodami įrankiai, padedantys užtikrinti mąstymo įvairovę sprendžiant jai patikėtus uždavinius.
4. žingsnis. Komandos atvėrimas. Komanda, žinanti savo stipriąsias puses ir ribotumus bei pripažįstanti mąstymo įvairovės būtinumą, gali savo spragas užpildyti komunikuojant su kitomis komandomis ar atskirais organizacijos nariais. Čia gali prireikti kelių komunikacijos su skirtingai mąstančiais įrankių.

Rezultatai:

• Platesnis komandos mąstymo spektras ir daugiau galimybių išlaikyti mąstymo visumą.
• Komandos mąstymas priartintas prie užduoties reikalavimų,
• Komandos atvirumas išorei ir platesnių mąstymo išteklių pritraukimas komandos darbui,
• Padidėjęs komandos rezultatyvumas.

Šaltinis
Are Teams Broken? Or just not using their Heads? Team Thinking in a New Light. White paper. Herrmann International