Padorumas reikalauja apsibrėžti savo asmeninį santykį su šia mąstymo lavinimo sistema, kurią aš dar linkusi vadinti „mąstymo mokykla“. Kadangi visą savo sąmoningą profesinį gyvenimą aukštesniu arba žemesniu prioritetu laikiau mąstymo lavinimą, tai tame kelyje sutikau ne vieną sistemą/mokyklą ir su jomis turėjau įvairių santykių. Šiuos santykius kategorizuočiau taip:
I lygio santykiai: Kažką išgirdau, kažką paskaičiau ir net apie tai su kažkuo pašnekėjau. Jos man yra svarbios kaip alternatyvos, kurių nepasirinkau. Jei tai būtų ne mąstymo sistemos/mokyklos, o žmonės, tai jie būtų šiaip pažįstami ar FB draugai. Jei tai būtų knygos, tai jos būtų sudėtos balkone dėžėje ir lauktų savo laiko, kai bus paskolintos, padovanotos arba nukeliaus į makulatūrą. O gal jų dar kada nors prireiks?
II lygio santykiai: Skaičiau, giliau mokiausi, praktiškai taikiau, netgi turėjau mokymosi arba profesinę bendruomenę, kurioje gyvai komunikavau teorinius supratimus bei praktines patirtis. Jų nepadariau savo mąstymą ir praktinię veiklą grindžiančiomis sistemomis, bet iš jų kažką sau svarbaus pasiėmiau. Jei tai būtų ne mąstymo sistemos, o žmonės, tai jie būtų kolegos iš buvusios darbovietės, su kuriais vis dar norisi išgerti kavos, nes vis dar yra apie ką pakalbėti, o gal net kartais ką nors svarbaus kartu nuveikti. Jei tai būtų knyga, tai ji gulėtų ant viršutinės lentynos, kur laikas nuo laiko užlipčiau nušluostyti dulkių, atsiverščiau ir vėl naujai ką nors atrasčiau.
III lygio santykiai: Skaitau (siekiu perskaityti iki dugno ir matyti visumą), mokausi (siekiu profesionalumo), praktiškai taikau (siekiu metodologinio grįnumo/švarumo), turiu mokymosi ir profesinę bendruomenę, kurioje gyvai komunikuoju teorinius supratimus bei praktines patirtis. Jei tai būtų žmonės, tai būtų sesuo, sutuoktinis arba būsimo projekto kolega. Jei tai būtų knyga, tai ji būtų ant stalo arba artimiausioje lentynoje, prikaišiota popierėlių ir lipdukų, o viršelis suklijuotas, nes jau nelaiko.
Jei šiuo metu su Dr. Edward de Bono mqstymo lavinimo sistema ir Ned Herrmanno proto visumos® metodologija palaikau III lygio santykius, tai G.P ir P.G Šcedrovickių sisteminė minties veiklos metodologija yra atsidūrusi II santykių lygyje. Artimesni santykiai su ja buvo išgyvenami 1992 - 1997 m. laikotarpiu.
Šiandien iš sisteminės minties veiklos metodologijos man vis dar prireikia „trisluoksnės“, aprašančios minties veiklos visumą. „Trisluoksnės“ viršutiniame sluoksnyje yra „grynasis mąstymas“ (rus. myšlenije), viduriniame „minties komunikacija“ (rus. myslkomunikacija), o apatiniame „gyvenimiška veikla“ (rus. žyznidejetelnost). Esminis minties veiklos principas yra vertikalių ryšių tarp sluoksnių kūrimas: iš viršaus į apačią - nuo minties link realizacijos; iš apačios į viršų - nuo praktinės veiklos iki jos konceptualizacijos.
Dabar galiu grįžti prie dr. Edward de Bono mąstymo lavinimo sistemos ir trijų sąrangų: „šešių mąstymo kepuraičių“, „šešių vertės medalių“ ir „šešių veiklos batų“.
„Šešios mąstymo kepuraites“ - pagal savo apibrėžtį prašosi padedamos į viršutinį sluoksnį. Pirminė šios sąrangos paskirtis yra išgryninti (vienu metu viena kepuraitė), praturtinti (daugiau nei vienos kepuraitės mąstymas), išlaisvinti (gebėjimas nusiimti kepuraitę) ir suorganizuoti (mąstymo sesija, kaip nuosekli kepuraičių seka) mąstymą. Tačiau šios sąrangos taikymas įneša naują kokybę į minties komunikaciją. Atsiranda daugiau supratimo (komunikacijos partnerio kepuraitės atpažinimas), sklandesnės komunikacijos (komunikacijos partnerių minties fokusavimas) ir daugiau minties sinergijos, o ne požiūrių kovos (paralelinio mąstymo principo taikymas). Tad kepuraičių taikymas užtikrina dviejų viršutinių sluoksnių - mąstymo ir minties komunikacijos - surišimą. Tą stebėjau ir praktiškai. Tie žmonės, kurie nuo kepuraičių žinojimo eina toliau link jų taikymo, mąstymo lavinimo rezultatus pastebi ne tik individualaus minties darbo, bet ir minties komunikacijos situacijose.
„Šeši veiklos batai“ - pagal savo apibrėžtį atgula į apatinį sluoksnį. Pirminė šios sąrangos paskirtis yra tobulinti praktinę veiklą, t.y. daryti ją efektyvesne išgryninant veiklos modas, pilnesne įvedant daugiau veiklos modų, ir koordinuota suderinant skirtingas veiklos modas organizacinėje struktūroje. Dr. Edward de Bono šią sąrangą kūrė, kaip profesinio rengimo (veiklos modelių perdavimo) instrumentą. Tačiau pilna šios sąrangos potencija atsiskleidžia komunikacijoje veiklos situacijose. „Šešių veiklos batų“ sąranga įneša susikalbėjimo atsakant į klausimą: „Ką tu čia darai?“ Taip batų taikymas užtikrina dviejų apatinių sluoksnių - praktinės veiklos ir komunikacijos - surišimą. Iš savo praktikos pastebėjau, kad yra tendencija eiti iš priešingos pusės: naudoti sąrangą kaip teorinį modelį mąstymui, kategorizavimui ir šnekėjimui apie veiklą. Nors galima ir tai daryti, bet sąrangos autorius primena, kad ne tam ši sąranga skirta.
„Šeši vertės medaliai“ jo autoriaus buvo sukurti visų trijų sluoksnių sujungimui vienu aspektu, kurį pavadino „verte“. Ši sąranga padeda mąstyti apie vertybes ir vertę, ją komunikuoti ir praktinėje veikloje kurti. Medalių sąrangos taikymo metodikoje užduotos abi kryptys. Einant iš viršaus į apačią pirmiausia apmąstoms vertybės jos išverčiamos į konkrečios vertės kategoriją, vertė komunikuojama, dėl jos susitariama, o toliau praktinėje veikloje ji sukuriama. Ėjimą iš apačios į viršų per trisluoksnę padeda atlikti klausimas: „O kokia to, ką čia darau/padariau vertė?“. Atsakant į klausimą tiesiogai yra komunikuojama vertė, o toliau reflektuojant apibrėžiamas santykis su vertybėmis. Medalių sąrangos taikymo esmė yra „mąstymo apie vertybes ir vertę“, „vertybių ir vertės komunikacijos“ bei „vertę kuriančių veiksmų“ vienovės išlaikymas. Dėl to, manau, ši sąranga yra viena sunkiausių, iš de Bono sąrangų trejeto.
Taip ant trisluoksnės sudėliojus visas tris dr. Edward de Bono sąrangas, naujai pasimato jo mąstymo lavinimo sistemos visuma. Matant visumą, galima kiekvienoje mąstymo lavinimo situacijoje dėliotis prioritetus ir sąmoningai atsirinkti priemones bei metodus. To noriu visiems, kurie siekia lavinti mąstymą, palinkėti.
Iki turiningų susitikimų diskusijose ir seminaruose, kur toliau galėsime gilintis į kiekvienos dr. Edward de Bono sąrangos - „šešių mąstymo kepuraičių“, „šešių veiklos batų“ ir „šešių vertės medalių“ - panaudojimo galimybes.
