Kūrybiškas žmogus – save aktualizuojanti asmenybė

Vakar buvau mokykloje, kurioje kūrybiškumas yra viena iš aukščiausių vertybių. Man su vyru teko privilegija dalyvauti diskusijoje apie esminę tos mokyklos ugdymo paskirtį. Diskusijoje nuskambėjo siekis ugdyti visuminę pilnai funkcionuojančią asmenybę.

Tai mane paskatino vėl grįžti prie kūrybiškumo klausimo ir pasirėmus humanistinės psichologijos lyderiu Abraham Maslow priminti psichologiškai sveikos save aktualizuojančios asmenybės savybes (Motyvacija ir asmenybė, Apostrofa 2006, pp. 189-219). Maslow išskiria aštuoniolika savybių:

1. Efektyvesnis tikrovės suvokimas ir labiau patenkinami santykiai su ja - neužsimerkia prieš tikrovę, ją plačiai suvokia ir neverkšlena.
2. Savęs, kitų ir gamtos pripažinimas - gebėjimas susitaikyti su savo ir kitų prigimtimi ir harmoningai gyventi.
3. Spontaniškumas, paprastumas, natūralumas - jiems svetimas dirbtinumas, poza ir išorinių efektų siekimas.
4. Svarbiausia - išorinio pasaulio problemos, o ne jų ego. Patys sau jie nėra didelė problema, todėl labiau gali rūpinti išorinėmis savybėmis.
5. Atsiskyrimas; privatumo poreikis - pakelia vienatvę be jokios psichologinės žalos ar nepatogumo, aukštai vertina privatumą.
6. Autonomija; nepriklausomybė nuo kultūros ir aplinkos; valia ir aktyvūs veiksmai. Augimo, o ne trūkumo motyvacija juos padaro savistoviais ir nepriklausomos nuo jų poreikius tenkinančios aplinkos.
7. Naujas žvilgsnis į tikrovę - gebėjimas kas kartą iš naujo, šviežiu žvilgsniu pažvelgti į svarbiausius gyvenimo dalykus.
8. Mistinė patirtis: viršūnių išgyvenimas, susijęs su stipriomis emocijomis, savojo „aš“ praradimu ar transcendavimu.
9. Bendrumo ir tapatumo su žmonija išgyvenimas - nuoširdus noras padėti žmonijai tartum jie būtų šeimos nariai.
10. Gilūs ir esmingi tarpasmeniniai santykiai - gebėjimas intensyviau susilieti, labiau mylėti, tobuliau susitapatinti ir ištrinti savo ego ribas.
11. Demokratine charakterio struktūra - jų elgesio su kitais žmonėmis nenulemia tokie išoriniai požymiai kaip klasė, rasė, statusas, išsilavinimas ar kt.
12. Tikslų ir priemonių, gėrio ir blogio skyrimas. Jie turi aiškų gerio-blogio supratimą, nebūtinai koncencinį, ir pagal jį elgiasi.
13. Filosofiškas, neagresyvus jumoro jausmas. Tai, kas vidutiniams žmogui juokinga - priešiškas, pranašumą demonstruojantis ar prieš autoritetą maištaujantis jumoras - jiems visai nejuokinga. Jų jumoras kitoks.
14. Kūrybingumas kasdieninėje veikloje - nepriklausomai kuria veikla žmogus užsiima, jis gali veikti su ypatinga nuostata ir įkvėpimu, kūrybingai žvelgti į pasaulį ir jame veikti.
15. Pasipriešinimas kultūros poveikiui: kultūros transcendentiškumas. Save aktualizuojantys žmonės nėra puikiai prisitaikę naivia pritarimo kultūrai bei tapatinimosi su ja prasme. Nors jie geba prisiderinti, bet priešinasi kultūros poveikiui.
16. Save aktualizuojančių žmonių netobulumas. Jie nėra antžmogiai, jie turi trūkumų ir silpnybių, su kuriais moksi gyventi ir tvarkytis.
17. Individuali vertybių sistema - besiskirianti nuo vertybių, susijusių su žemutinių poreikių tenkinimu, nuo unifikuotų kultūrinių vertybių. Unikalus „aš“ save aktualizuodamas išreiškia unikalias vertybes.
18. Dichotomijų įveikimas. Šimtmečius gyvavusios priešybės - galvos ir širdies, proto ir intuicijos, pažinimo ir troškimo … - psichologiškai sveikiems ir save aktualizuojantiems žmonėms nustoja būti antagonistinėmis ir tampa sinerginėmis.

Dabar pažvelkime į psichologiškai sveiką ir save aktualizuojantį mokytoją ir mokinį - štai kur siekinys mokyklai. Nuo dabar nesvarbu, ar tai bus vienas, du, trys ar keturi keliai, svarbu, kad jie vestų ten, kur norime eiti.

dBT mąstymo ir komunikacijos kultūra organizacijose

Paskutinius keletą metų teko ne tik mąstyti, bet ir darbuotis integruojant kai kuriuos dBT mąstymo principus švietimo organizacijose. Šiandien noriu atsitraukti ir iš šalies pažvelgti į pagal dBT principus mąstančią ir komunikuojančią organizaciją. Kokie bruožai jai būdingi? Kaip iš šalies ją galima atpažinti?

Pirmiausia į akis turėtų kristi platus požiūris į situaciją, įvykius ir naujas idėjas. Pirminis dBT mąstymo sistemos taikinys - suvokimo plėtra. Šis platus požiūris įžvelgiamas ne vien individualių organizacijos narių mąstyme, bet visuose organizacijos sprendimuose bei veiklose.

Tokia organizacija turėtų būti orientuota į ateities galimybes. de Bono mąstymas tai yra PO mąstymas. Jei organizacijoje pasvertume laiką ir energiją, kuriuos skiriame praeities analizei, veikimui čia ir dabar bei galimybėms ateičiai, tai pastebėtume, kad dBT organizacija savo mąstymą orientuoja į galimybių paiešką, kūrimą ir išnaudojimą. Projektinis (dizaino) mąstymas į vietą pastato analitinį mąstymą, o ne atvirkščiai.

dBT organizacijoje ne sunkiai galima būtų pastebėti lankstumą mintyje, komunikacijoje ir veiksmuose. Šį lankstumą užtikrina gebėjimas peržengti nusistovėjusius mąstymo ir veiklos šablonus. Pripažįstama, kad tai yra sunku, todėl sąmoningai naudojami lateralinio mąstymo įrankiai. Įprotis visuomet ieškoti alternatyvų išplečia minties ir veiksmų laisvę bei prisideda prie regimo lankstumo.

Kitas svarbus dBT organizacijos atpažinimo rodiklis būtų minties ir veiksmo ryšys, šnekų ir darbų pusiausvyra, t.y. kokia dalis pamąstymų ir šnekų virsta konkrečiais veiksmais. Suvoktas ir įvaldytas veiklumo principas (angl. operacy) ženkliai sumažina mąstymą dėl mąstymo arba tuščias kalbas.

Kitas į akis krintantis požymis būtų mąstymo ir komunikacijos efektyvumas: orientacija į tikslą, laiko nešvaistymas bereikalingiems ginčams ir EGO paradams. Laiku ir vietoje panaudojami mąstymo įrankiai stipriai padidina minties darbo produktyvumą, o mąstymo proceso organizacija padeda taupyti laiką.

Paralelinio mąstymo principų ir metodų įvaldymas transformuoja organizacijos komunikaciją: sumažėja intelektinis agresyvumas ginant savo ir puolant kitų žmonių požiūrius ir kuriama skirtingų požiūrių sinergijos ir kolektyvinės kūrybos galimybė.

Ups, jau šeši požymiai, reikia sustoti. Edward de Bono mėgsta šešetukus (kepuraičių, batų, medalių). Jų turėtų pakakti atpažinimui organizacijos, kurioje dBT tapo integralia mąstymo ir komunikacijos kultūros dalimi.

O gal visai neverta užsiimti atpažinimu? Daug konstruktyviau būtų apsispręsti dėl mąstymo ir bendravimo kultūros normų, kurias plėtosiu savo organizacijose, ir imtis konkrečių veiksmų.

Visuminio Proto organizacija

Praeitą savaitę su viena savo HBDI® kolege diskutavome apie Visuminio Proto mąstymo kultūrą organizacijose ir mūsų galimą bendradarbiavimą šioje srityje. Kilo poreikis šiomis mintimis pasidalinti su visais tais, kuriems rūpi organizacijos mąstymas ir kurie įžvelgia, kad organizacijose reiškiasi ne vien individualių darbuotojų mąstymas, bet egzistuoja nusistovėjusios mąstymo ir bendravimo normos, kurias galima keisti.

Tam, kad galėtume žengti konkrečius žingsnius plėtojant mąstymo ir bendravimo kultūrą savo organizacijoje, turime apsispręsti kokia mąstymo kultūra mums yra vertybė. Čia dėmesį sutelksiu į Ned Herrmanno Visuminio Proto metodologijos pagrindu plėtojamą mąstymo ir bendravimo kultūrą. Kitą kartą skirsiu laiko dBT mąstymo ir bendravimo organizacinei kultūrai.

Viena iš ryškiausių Herrmanno metodologija nešamų vertybių yra mąstymo įvairovės pažinimas ir pripažinimas. Natūraliai žmonės linkę burtis į saugias panašiu mąstymu pasižyminčių asmenų grupeles. Didesnėse organizacijose natūraliai susiformuoja „bendraminčių“ klasteriai. Tai natūralus polinkis judėti mažiausio pasipriešinimo keliu.

Kitaip mąstantis tokioje organizacijoje yra anomalija ir reakcija į jį gali būti skirtinga:

• „Nežinau, nesuprantu jo, gal jis ir protingas, bet daug greičiau viską nusprendžiame be jo.“
• „Turime ir mes „trečią brolį“, toleruojame mes jį, visokių yra, visokių ir reikia. Krikščionys juk esame, mylėti reiki artimą savo.“
• „Durniai, durniai, jie nesupranta, ką aš jiems bandau pasakyti. Bandysiu dar kartą paaiškinti, nors jau netikiu, kad ką nors supras.“

Herrmanno Visuminio Proto metodologija leidžia pamatyti mąstymo visumą, suvokti individualaus mąstymo ribas, pažinti mąstymo stilių įvairovę ir atskleisti kiekvieno unikalaus mąstymo stiliaus vertę.

Regima šio suvokimo pasekmė yra kitaip mąstančio žmogaus baimės sumažėjimas ar net visiškas dingimas. To pasekoje ryškiai sumažėja puolimo, savigynos, ignoravimo ir kito negirdėjimo. Regimai keičiasi organizacijos bendravimo ir bendradarbiavimo klimatas.

Antrasis žingsnis su Herrmanno metodologija jau moko mąstyti ir dirbti mąstymo būdų įvairovės sąlygomis: peržengti savo įprastinį mąstymo būdą, išgirsti kitą kitokį, išversti savo žinutę į kitaip mąstančio kalbą, įnešti savo unikalų indėlį į komandos darbą ir vertinti kitų indėlius. Tada organizacijoje randasi kiekvieno mąstytojo įvertinimo, potencijos atskleidimo ir maksimalaus išnaudojimo kultūra.

Tokioje organizacinėje kultūroje keičiasi ir vadybos stilius. Prie Visuminio Proto organizacijų vadybos teks grįžti ir atskirai pakalbėti. O apibendrinant tai, kas jau pasakyta, norisi akcentuoti:

Visuminio Proto organizacijai būdinga mąstymo ir mąstytojų įvairovės pažinimo, pripažinimo ir panaudojimo kultūra. Kiek ji jums vertinga?

Kūrybinis restruktūravimas darbe su informacija

Čia pratęsiu kalbą apie kūrybiškumo svarbą darbe su informacija. Ankstesne žinute bandžiau parodyti kūrybiškumo svarbą priimant informaciją, čia norėčiau giliau pažvelgti į tai, kas vyksta toliau. Aš pasiremsiu Edward de Bono pasiūlytu proto kaip save organizuojančios informacinės sistemos modeliu.

Kai aš priimu informacijos elementą į savo omenį, aš galiu pasakyti, kad aš žinau. Tai reiškia, kad aš integravau šį naują informacijos elementą į savo žinojimo struktūrą taip, kaip vaikas integruoja kiekvieną naują kaladėlę į jau esamą statinį.

Suaugęs žmogus žino, kad efektyvų statinį jis gali pastatyti tada, kai iš pradžių turi visas kaladėles. Susidėstai viską, apžiūri, pagalvoji, ką iš viso to gali pastatyti ir statai. Informacijos priėmime mes tokio komforto neturime: kiekvienas informacijos elementas ateina savo laiku, dažniausiai netikėtai. Be to, tai dažniausiai būna ne ta informacija, kurios mes laukiame ar kurios tikimės. Jei mes jos iš karto neatmetame, tai priėmę pasidedame į artimiausią omens kertelę, kartais „stalčiumi vadinamą“. Kaladėlių dėliojime tai būtų panašu kaladėlės padėjimą į akivaizdžiai laisvą vietą.

Ilgainiui tokiu tvarkant gaunamą informaciją mūsų žinojimo struktūra tampa tokia komplikuota, kad net ir mes patys negalime savęs suprasti, o kitiems tai jau nelieka jokių šansų. Iki skausmo prisimenu šį virsmą kai kurių studentų mąstyme. Kaladėlių žaidime tai būtų tas momentas, kai statinys įgauna neatpažįstamą ir nestabilią formą.

Ateina laikas ryžtis ir išardyti per ilgą laikotarpį susiklosčiusį žinojimą tam, kad būtų galima visus informacijos elementus sudėstyti į naują paprastą, skaidrią ir efektyvią struktūrą. Tai daugumai žmonių yra labai sunku, todėl Edward de Bono siūlo į pagalbą pasitelkti lateralinio mąstymo instrumentus. Toks kūrybinis žinojimo ir veiklos struktūrų restruktūravimas yra būtina efektyvaus naujos informacijos panaudojimo sąlyga.

Paskutinį pusmetį Almantukas aktyviai susidomėjo kaladėlemis. Atidžiai stebiu jo žaidimo procesą. Su keliomis kaladėlėmis manipuliuoja žaidimo pradžioje? Ką daro su naujai paimta kaladėle? Ar stato kol grius, ar griauna pats? Ar naują statybos ciklą pradeda pagal tą patį algoritmą, ar ką nors keičia? Džiaugiuosi, kad savo statinio nesaugo, o sugriuvus visai nenusimena ir su džiaugsmu imasi naujos statybos.

Ech, kad ir mes taip galėtume!

Kūrybiškumas ir darbas su informacija: informacijos gavimas

Šiandien apmąstymuose apie kūrybiškumą norisi pasukti į šoną. Tas šonas yra darbas su informacija, kuris tradiciškai yra priskiriamas racionaliajai proto dimensijai bei kairiajam viršutiniam A ketvirčiui Herrmanno visuminio proto modelyje. Šiandien noriu parodyti, kad be proto visumos pajungimo darbas su informacija tampa labai ribotu.

Pirmiausia noriu atskirti duomenis ir informacija. Kartais informatikos srityje (kompiuterijos ir informacinių sistemų moksluose bei praktikoje) duomenys sutapatinami su informacija. Teko girdėti, kad informacija matuojama kilobaitais.

Nesenoje patirtyje teko susidurti su duomenų srauto problema. Man reikėjo priimti sprendimą dėl video filmo eksportavimo parametro „duomenų perdavimo greičio“, matuojamo kB/sek. Video filmo 1 sekundė talpina X megabaitų duomenų priklausomai nuo vieno kadro rezoliucijos (taškų kiekio) ir kardų kiekio vienoje sekundėje. Žinome, kad mūsų Interneto sparta (mbps) mums leidžia žiūrėti video - perduoti tuos filmą užkoduojančius megabaitus tinkama sparta. Tai yra duomenys ir viskas užkoduota nuliukais bei vienetukais bei daug ką galima paskaičiuoti.

Informacija yra ta prasminė žinutė, kurią galime išskaityti iš pateiktų duomenų. O čia jau prasideda kitoks mąstymas:

• Ko man reikia?
• Kam man to reikia?
• Ką tai man sako?

Efektyviai į šiuos klausimus žmogus gali atsakyti tada, kai turi idėją. Edward de Bono teigia: „Idėjos yra akiniai, per kuriuos mes žiūrime į duomenis tam, kad pamatytume informaciją. Duomenys yra beverčiai, tol, kol mes neturime idėjos. Tik idėja duomenyse leidžia įžvelgti naudingą informaciją.“ O idėjos iškėlimas jau kūrybinio mąstymo vaisius.

Galime eiti toliau ir kritiškai pažvelgti į savo informacijos „filtrą“. Gana įprasta į duomenis žvelgti iš vienos idėjos perspektyvos ir susirinkti reikalingą informaciją. Net ir idėja gali būti iš šalies pateikta. Tokiam informacijos susirinkimui pakanka logikos galių.

Vienas iš kūrybiškumo teoretikų Arthur Koestler savo knygoje „Kūrybos aktas“ (1964) bando išvesti bendrą visų kūrėjų - jumoristų, menininkų ir išminčių - mąstymo vardiklį, kognityviniame lygmenyje atsakingą už kūrybinę galią. Tai, jo požiūriu, yra gebėjimas vienu metu operuoti dviem skirtingais, net ir prieštaraujančiais planais, t.y. idėjomis, logikomis, kontekstais. Su juo sutinka ne vienas kūrybiškumą tyrinėjantis autorius.

Edward de Bono savo sistemoje kelia alternatyvos, kito požiūrio būtinumo reikalavimą. Kūrybinį mąstymą kultivuojantis žmogus į duomenis visuomet pažvelgs iš kelių idėjų perspektyvos ir tokiu būdu susirinks daugiau informacijos, jis pilniau išnaudos turimus duomenis. Oi, kaip iki skausmo prisimenu savo studentus, sutrikusiu veidu žvelgiančius į tyrimo metu surinktus duomenis ir negalinčius jų „prašnekinti“.

Taigi, kūrybiškumo stoka riboja gaunamos informacijos kiekį ir kelia riziką paskęsti beprasmių duomenų sraute. Ir tai nėra viskas, ką čia reikėtų pasakyti, bet daugiau nei gana vienai žinutei.

Kūrybiškumą tvarkantis su informacija aptarsiu jau kitą kartą.

Startuoja mano Interneto puslapis

Vakar paleidau į gyvenimą savo individualios veiklos Interneto puslapį.

Dabar turiu dvi kojas ir galiu eiti.

Šis tinklaraštis išliks, vystysis ir transformuosis:

• Jis bus kaip mano viešos refleksijos erdvė, su galimybe peraugti į dvipusę komunikaciją.
• Jis taip pat gali pasitarnauti tiems, kuriems dėl skirtingų priežasčių rūpi pažvelgti į mano minties lauko dinamiką.
• Taip pat jį naudosiu pakeliui judančių palaikymui „viešos konsultacijos“ forma. Kai netyčia pavyksta apčiuopti klausimą, problemą ar kitaip įvardytą paramos poreikį, tai natūraliai pradedu apie tai daugiau galvoti ir rašyti. Kartais netyčia mintys pasiekia adresatą.

Aš tai matau kaip visai neformalią pasidalinimo erdvę. Tai santykiai be įsipareigojimų.

Interneto puslapis turi būti tam atsvara. Jis ne apie tai, ką aš šiuo metu galvoju, jis apie tai, ką aš darau ir ruošiuosi daryti. Tikiuosi, kad puslapis taip pat augs ir plėsis kaip ir mano veikla. Puslapiui šiuo metu numatau informacinę funkciją:

• Dėl ko, ką ir kaip aš darau?
• Su kokiomis tikslinėmis grupėmis aš dirbu ir kokias paslaugas joms siūlau?
• Šiame puslapyje ir (auditorija.lt) portale rasite skirtingas mokymų programas ar jų paketus.

Čia jau verslas, profesinė veikla - santykiai su įsipareigojimu. Aš kviečiu partnerius atsakingai jungtis į bendrą veiklą, o esamus ir būsimus klientus aktyviai reikšti savo pageidavimus.

Dabar man lyg ir trūksta tik trečios grandies - gyvo forumo, kuriame susitiktų mąstymo vagą ariantys kolegos. Prieš metus su de Bono mąstymo metodikos entuziastų grupe kalbėjome apie dBT bendruomenei skirtą portalą, bet reikalas, kol kas nepajudėjo. Gal dar ne laikas? O gal tai tik trečia koja?

Originalumas ir savo unikalumo raiška kūryboje

Balandžio gale, kai aš dalyvavau jaunos muzikantės koncerte Kaune, Vilniuje vyko jau subrendusio kompozitoriaus kūrinio premjera. Tuo metu negalėjau pasidalinti, o praeitą savaitę gavau galimybę peržiūrėti šio įvykio video-dokumentaciją. Mane labai nudžiugino klasikinio teksto („Donelaičio pasakėčių“) sekimas pasakojimo-dainos, instrumento garso-veiksmo ir tylos-garso spektaklio forma. Tai man pasirodė tikrai originalus būdas publikai komunikuoti šimtamečių pasakėčių išmintį.

Tai paskatino mane sugrįžti prie kūrybiškumo raiškos lygmenų apmąstymo. Jau kalbėjau apie intuityviąją ekspresiją, techninį ištobulinimą ir originalią raišką. Jau anksčiau minėjau savo pastebėjimus, kad daugeliui kūrybiškumas siejasi su originalumu. Stengdamiesi būti kūrybiškais, ir ne vien tik meninėje kūryboje, dauguma ieško kuo originalesnio, kuo labiau kitokio sprendimo.

Taylor (1959) išskiria išradingumą ir novatoriškumą. Ieškome, eksperimentuojame ir atrandame tas formas, kurios geriausiai išreiškia mūsų asmeninį kūrybos (mąstymo) stilių. Taylor požiūriu, novatorius jau išreiškia savo originalumą. Meno kritikai tai vadina to kūrėjo stiliumi-braižu. Bet tai paliksiu meno kritikams.

Man labiau rūpi kiekvieno asmens kūryba kasdienio gyvenimo kontekste ir tas žingsnis nuo eksperimentavimo, atmetant tradiciją, link eksperimentavimo, ieškant savo unikalios kūrybinės raiškos būdo ir siūlant savo naujovę.

Ši kūrybinė saviraiška ir arti, ir toli nuo to „nekalto“ vaikiško kūrybiškumo - intuityvios ekspresijos. Joje jau peržengiamas racionalumas, integruojamas techninis meistriškumas, eksperimentinė laisvė, o, svarbiausia, savo mąstymo pažinimas, pripažinimas ir apreiškimas kitiems.

Čia privalau paminėti vieną iš ryškiausių humanistinės psichologijos atstovų - Abraham Maslow. Jo teorijoje kūrybiškumas būdingas „pilnai funkcionuojančiam individui“. Prie to individo savybių grįšiu kitą kartą, bet čia noriu akcentuoti asmenybės brandos svarbą kūrybinės raiškos pilnatvei.

Tai aukštas siekinys kiekvienam iš mūsų, bet ne viršutinė riba. Teks dar grįžti prie to klausimo ir pažvelgti anapus.

Aš už mąstančią Lietuvą!

Šiandien balsavome Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Greitai sužinosime rezultatus. Daug vėliau pasekmes. Visą savaitę klausiau debatų ir pagalvodavau: „Ar bet kuris išrinktasis prezidentas gali turėti tokią reikšmingą įtaką Lietuvai, kaip Mokytojas, ugdantis mąstantį pilietį?“

Įsivaizduokime rinkimus Lietuvoje, kurioje kiekvienas rinkėjas ir kiekvienas kandidatas pasižymi tokiomis savybėmis:

• Pasitikėjimu savo protinėmis galiomis ir mąstymu už save.
• Proto visumos panaudojimu, o ne pasikliovimu vienu ketvirčiu.
• Kito kitokio požiūrio buvimo būtinybės pripažinimu ir siekimu jį išgirsti.
• Gebėjimu išgirsti ir suvokti idėjas už savo patirties, intereso ir logikos ribų.
• Ego-centrizimo apvaldymu ir laisve nuo nuolatinio teisumo įrodinėjimo.
• Gebėjimu konfrontacinius debatus transformuoti į paralelinį mąstymą kartu ieškant sprendimo.
• Kritinio mąstymo įvaldymu ir jo ribų peržengimu.
• Gebėjimu mąstyti galimybes ir jas generuoti savo mąstymu.
• Gebėjimu savo mąstymą sujungti su veiksmais.

Įsivaizduojate? Aš įsivaizduoju. Tikiu, kad įsivaizduoja ir tie, kurie patyrė mani minėto mąstymo apraiškas ir darbuojasi, kad tokio mąstymo Lietuvoje būtų daugiau.

Ką mes šiandien išrinkome? O gal tai nėra svarbiausia? Svarbiausia, kad mąstančioje Lietuvoje ateitį didžiąja dalimi lems ne vieno ar kito kandidato išrinkimas, o visos tautos mąstymo potencija.

Sakote, kad agitacinė kompanija pasibaigė. Ne, brangieji, ji tik prasideda. Tu visada gali ką nors padaryti tautos mąstymo potencijos padidinimui.

Aš už mąstančią Lietuvą! O tu?

Kodėl šiai vasarai pasirinkau racionalumo ir iracionalumo dermę?

Tie, kurie jau įsijungę į nuoseklų savo mąstymo tobulinimo kelią, jau prieš savaitę gavo informaciją apie šios vasaros mokymus. Jau savaitė liko iki apsisprendimo dėl dalyvavimo. Tie, kurių informacija nepasiekė arba ją užtrynė emocija, tai čia rasite informacinį lapelį.

Keli paskutiniai metai mąstytojų bendruomenei buvo pilni naujų galimybių: įvadinė į de Bono mąstymą suvokimo plėtros programa (CoRT 1), kūrybinės dirbtuvės (CoRT 4), kepurės, medaliai, batai, Ned Herrmann metodologija individo, poros ir komandos mąstymo pažinimui. Visos šios galimybės buvo kuriamos skirtingų projektų rėmuose, tai natūraliai ir tikslinė grupė buvo apribota. Dabar pasibaigė didieji projektai ir atsilaisvino rankos daryti tai, ko reikia, kam reikia ir kaip reikia.

Paskutiniais metais mąstymo bendruomenės senbuviai, gerokai pažengę Edward de Bono mąstymo lavinimo sistemos įvaldyme, pradėjo kelti klausimą: „O kada bus galima susipažinti su penktąja Edward de Bono CoRT programos dalimi?“ Štai čia dabar yra tokia galimybė.

Paskutiniai metai buvo turtingi ir žmonėmis, kurie naujai įsijungė į mąstymo lavinimo kelią. Ne kartą mąstymo lavinimo programos pabaigoje sulaukdavau dalyvių klausimo: „O kas toliau?“. Sunku atsakyti į klausimą, kai pasinėriau į rinką, kur kitų mokymų temą, laiką ir dalyvius didžia dalimi nulemia užsakovas. Pabandysiu bent vienus mokymus per metus organizuoti savo iniciatyva. Tada visada žinosiu bent vieną mokymosi galimybę į priekį. Pažiūrėsiu, gal tai suveiks.

Nuo praeitų metų rugsėjo didelę savo minties darbo dalį skyriau Ned Herrmann sistemai. Tai nepraėjo be pasekmių. Tai leido iš naujos perspektyvos pažvelgti į Edward de Bono siūlomus mąstymo įrankius, o ypač į penktąją CoRT programos dalį - „Informacija ir jausmai“. Jaučiu vidinį poreikį paimti tą programą ir išversti ją kaip pirštinę į kitą pusę. Visa tai, taip pat, padiktuoja, ką šią vasarą reikia daryti.

Žinoma, galėjau palaukti, kol kam nors to prireiks tiek, kad imtųsi organizuoti ir formuluoti užsakymą, arba kol pasileis naujos projektinės linijos. Bet kam laukti, jei jau prieš metus nusprendžiau darbą su mąstymu padaryti pagrindine, o ne šalutine savo veikla.

Tai tiek mano motyvacijos. Toliau jau kitų motyvacija prasideda.