Ar mokysime kairiarankius rašyti?

Taip, to ir noriu paklausti. Sakote, kad mokote. Gerai. Jei taip, tai galime tai aptarti ir pasidalinti mintimis su tais, kurie apie tai dar negalvoja, abejoja arba nežino nuo ko pradėti.

Svarbiausia yra požiūris. Tad pasitikrinkime požiūrį į kariarankius ir jų mokymą. Požiūrį įdomumo dėlei suskirstysiu į šešis lygius:

• I lygis (žemiausias) - „Žiūrėkite, kairiarankė, tikriausiai ragana. Ant laužo!“
• II lygis - „Tą nukrypimą reikia ištaisyti. Dėl jo/jos paties gerovės.“
• III lygis - „Turi žmogus nelaimę/nukrypimą, bet jis nekaltas. Nieko čia nepadarysi.“
• IV lygis - „Kariarankiškumas yra normalu. Apie dešimt procentų žmonių yra kairarankiai. Leiskime jiems būti savimi.“
• V lygis - „Kariarankiams nepatogu dešiniarankių pasaulyje. Jiems galima palengvinti gyvenimą: pritaikyti aplinką arba priemones.“
• VI lygis - „Kariarankiai kitaip mąsto ir dirba, galima jiems padėti įvaldyti kitokius nei dešiniarankių įgūdžius, bei padėti geriau atskleisti savo prigimtį.“

Turiu pripažinti, kad aš pati mokiausi aplinkoje, kurioje dominavo II lygio požiūris. Šiuo metu auginu kairiarankį. Laikai jau kiti. Retas šiuo metu aktyviai propaguoja II ar net III lygio požiūrius. Nedariau reprezentatyvaus tyrimo, bet manau, kad mokykloje dominuoja IV lygis. Tad noriu kažką daugiau padaryti, kad tas požiūris toliau keistųsi kairiarankiams palankia kryptimi.

Kairiarankiškumo klausimas tėvams ir pedagogams tampa aktualus tada, kai vaikas pradeda mokytis rašyti. Teko kalbėti su kairiarankių mamomis, kurios nėra tikros, „Ar mokyti vaiką rašyti su dešine, ar leisti rašyti su kaire?“, kurios nerimauja, „kaip jiems bus sunku mokykloje, o vėliau dešiniarankių pasaulyje.“
Noriu atkreipti dėmesį, kad kairiarankiškumas būna skirtingas - vienų stipriau, kitų silpniau išreikštas. Vieni gal lengvai persijungs į dešinę, kiti tam priešinsis. Visus kairiarankius galima išmokyti rašyti dešine ranka, kaip ir dešiniarankius galima išmokyti rašyti kaire ranka. Kitas klausimas: „Ar verta?“. Čia, remdamasi asmenine patirtimi, išvardinsiu tris svarbiausius dalykus, kas yra paaukojama „perlaužimo“ situacijoje:

• Sugadinamas santykis su mokytoju, mokykla ir mokymusi. Pati pradžia asocijuojama su prievarta ir skausmu. Tai mokymosi pradžioje pastato papildomą mokymosi barjerą.
• Rašymas tampa viena iš nemėgstamiausių veiklų, jo sunkiai mokomasi, daroma daugiau klaidų ir vengiama. Uždaroma ekpresyvaus rašymo, kai pro plunksnakočio galą „išvarva širdis“, galimybė; lieka tik funkcinis rašymas: „tik tada, kada reikia, ir tik tiek, kiek reikia.“
• Vaikui neleidžiama būti savimi, neigiamas jo unikalumas, neleidžiama jam reikštis. Tai gali pažeisti savivertę, mažinti pasitikėjimą savimi ir prisdabdyti asmenybės augimą.

Dabar noriu kreiptis į tuos, kurie jau atsisakė noro „perauklėti“ ir siekia palengvinti kairiarankių gyvenimą dešiniarankių pasaulyje (vadovaujasi V lygio požiūriu). Čia galima padaryti tris dalykus:

• Suorganizuoti darbo vietą: pasodinti taip, kad kairėje pusėje nebūtų dešine rašančio kaimyno ir kad šviesa kristų iš dešinės pusės.
• Parinkti/adaptuoti mokymo medžiagą: kiek įmanoma sumažinti dešiniarankiams pritaikytų pratybų sąsiuvinių, nes juose pavyzdžiai ir instrukcijos išdėstytos taip, kad rašant kaire jie uždengiami; užduotis ar pavyzdžius pateikti ant atskiros kortelės, kurią galima pasidėti dešinėje arba užrašyti dešinėje puslapio/eilutės pusėje.
• Aprūpinti kairiarankiams skirtomis priemonėmis: žirklėmis, rašikliais ir pieštukų laikinkiais. Pradžioje jie ne tik suteiks komforto, bet padės įtvirtinti teisingą pirštų padėtį.

Visi profesionalūs priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopų pedagogai yra parengti mokyti rašyti dešiniarankius vaikus. Jie visai klasei rodo kiekvienos raidės rašymo judesius, daro patimus tų judesių įtvirtinimui, padeda vaikui suimti pieštuką, jį nukreipti ir brėžti liniją. Taip jie moko dešine ranka rašančius vaikus dešinei rankai pritaikyto dailyraščio standarto. Dėmesingieji kairiarankiai iš mokytojo perima dailyraščio reikalavimus, tačiau rašymo technikos jiems tenka mokytis patiems. Mažiau dėmesingi ar labiau reikalavimus ignoruojantys kariarankiai kuria savo pačių rašybos standartą.

Kaip kairiarankiai savarankiškai mokosi rašyti, su kokiais sunkumais susiduria ir kokių rašymo technikų išmoksta parodžiau aukščiau pateiktame video. Mokykla jiems užduoda tik rašymo standartą, kurį jie patys savaip stengiasi pasiekti. Gerai, jei mokytojas toleruoja visus tuos eksperimentus ir paieškas. Dar geriau būtų, jei pamokytų rašyti bent tiek, kiek moko dešiniarankius. Tada galėtume sakyti, kad realizuojamos lygios galimybės.

Jei reikalaučiau, kad dešiniarankiai mokytojai „persilaužtų“ ir išmoktų rašyti kaire ranka bei mokytų kaire ranka rašyti savo kairiarankius mokinius, tai savo požiūriu grįžčiau į 1974-tuosius metus (II lygį), kai į mano dešinę ranką jėga buvo brukamas rašiklis. Kadangi dabar 2017-tieji metai, tai aš kviečiu mokyti rašyti ir kairiarankius. O pati prie to prisidėsiu kiek tik galėsiu: pasidalinsiu savo žiniomis, supratimais, įgūdžiais, adaptuota medžiaga ir priemonėmis.

Linkiu visiems pedagogams ir tėvams geros valios ir sėkmės.
O kairiarankiams - džiaugsmingos rašymo pradžios!