2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Šeštasis pojūtis - vertei apčiuopti








Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: akys leidžia jiems matyti erdvę ir spalvas, ausys yra jų kelias į garsų pasaulį, uoslė sudaro galimybę užuosti pavasarinės žemės kvėpavimą, skonio pojūtis leidžia džiaugtis maistu, o lytėjimas leidžia apčiuopti daiktus, patirti jų švelnumą ar šiurkštumą.

Taip pat žinome, kad šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta. Visi šie pojūčiai žmogui reikalingi, tačiau netekus vieno žmogus gali gyventi, kompensuoti praradimą aštrinant kitus pojūčius.

Dr. Edward de Bono siūlo išlavinti šeštą pojūtį - vertės pajautą. Čia protas būtų esminis jutimo organas. Šio pojūčio išlavinimas atveda į jautrumą vertybėms ir vertei (angl. value sensitivity).

Mes galime gyventi be šio pojūčio taip, kaip galime gyventi netekę regėjimo ar klausos. Mes galime tą pojūtį kompensuoti pavojaus pojūčiu ar užaštrinta kritika. Bet gyvenimo kokybė jau bus ne ta. Pažiūrėkite, ką duoda šis šeštasis pojūtis, ir tada galėsite apsispręsti, ar verta jį lavinti:
  • Jautrumas vertei padeda priimti svarbius mokymosi, profesinės veiklos ar gyvenimo sprendimus. Kas, jei ne vertybės, gali padiktuoti atrankos kriterijus. Išlavintas vertės pajautos pojūtis kiekvienoje situacijoje leidžia greitai reflektuoti sprendimo vertę asmeninės vertybių sistemos kontekste.
  • Jautrumas vertei padeda bendrauti ir bendradarbiauti. Šis pojūtis padeda atpažinti veiklos ir gyvenimo partnerių vertybių sistemas, laiku pajausti vertybinį bendrumą ar konfliktą. Net ir iškeliant skirtingas vertybes galima apjungti jėgas, kuriant tai, kas turi vertę skirtingose vertybių sistemose.
  • Jautrumas vertei išlaisvina asmeninį kūrybiškumą. Kūryboje svarbi ne tik originalumo, bet ir vertingumo dimensija. Greita intuityvi vertybės pagava gali ženkliai prisidėti prie vertės sukūrimo net ir spontaniškos kūrybinės saviraiškos momentais. Sąmoninga vertybių refleksija ir verčių lauko skenavimas (naudojant "šešių vertės medalių sąrangą") gali padėti sustiprinti projektavimo (dizaino) rezultatų vertę.
  • Jautrumas vertei gali atverti duris aplinkinių žmonių kūrybai. Šį pojūtį išlavinęs žmogus labai greitai įžvelgia net ir keisčiausios idėjos vertę. Tos vertės apčiuopimas ir parodymas sustiprina ne tik pačią idėją, bet ir jos autoriui suteikia papildomą postūmį tolimesniam idėjos vystymui.
  • Jautrumas vertei padeda įprasminti gyvenimą. Jei mūsų gyvenimas ir profesinė veikla yra orientuoti į svarbių vertybių realizaciją, tai patiriamas gyvenimo pilnatvės ir prasmės jausmas. Šio pojūčio atrofija neleidžia pajusti kasdienių sprendimų ir darbų vertės ir veda į beprasmybės išgyvenimą.
Jei vertės pojūtis mums yra ne mažiau svarbus kaip išlavėjusi klausa ar uoslė, tai turėtume ką nors daryti dėl šio pojūčio lavinimo. Reikėtų pradėti nuo savęs, nuo savo vaikų, o paskui pasiūlyti šią galimybę savo mokiniams, studentams ar kolegoms. Kelių į vertės pojūčio lavinimą yra daug. Venas iš jų gali būti Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangos panaudojimas.

Na, ar verta tai daryti? Ar jaučiate vertę? Taip... Ne...

2 komentarai:

Unknown rašė...

Šiandien buvau dr. A. Sokolo seminare pedagogams, kur šiek tiek kitaip, bet , iš esmės, panašiai buvo kalbama apie nuostatų, vertės pojūčio formavimo/si svarbą .
Mes dažnai daug( bet tik) kalbame apie kompetencijų ugdymą, žinome, kad reikia, bet tik „teoriškai“ formuojame nuostatas. Tam, kad nuostata formuotųsi, mokinys turi matyti ko nors vertę . Suprantama, mūsų ,t.y.- mokytojų, tokia jau ta „dalia“ išmokti patiems , o po to padėti vaikams pajusti ko nors vertę.
Laukiu „vertės medalių seminaro savo mokykloje !

Audronė rašė...

Taip, Dalia, retas žmogus nesutiks, kad svarbu vertės pajautimas. Tačiau retai siūlo konkretų metodą, kaip pasistūmėti pirmyn lavinant šį pojūtį.