CoRT įrankių įvaldymo pratybos: laikas

Jau seniau rašiau apie mąstymo įrankių perdavimo etapus. Čia noriu stabtelėti ties trečiuoju - įrankio įvaldymo pratybomis - ir atsakyti į dažniausiai keliamus klausimus. Čia dėmesį skirsiu vienam pratybų aspektui - laikui.

Kiek laiko turi trukti pratybos?

Trumposios atsakymo versijos būtų kelios:

• Kiek reikia, t.y. kol pasiekiamas reikiamas rezultatas.
• Kiek galite, t.y. kiek realiai tam galite skirti laiko.

Realus pratybų laikas visuomet yra tarpe tarp reikalingo ir turimo laiko. Neturint laiko reikėtų laikytis nuostatos, kad nėra kur skubėti ir prie to paties įrankio pratybų grįžti keletą kartų, kol pasiekiamas laukiamas rezultatas. Geriau pakartotinai po trumpą laiką, negu vienos ištęstos pratybos.

Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į pratybų kontekstą: jei tai mąstymo pamoka mokiniams, tai gali užtekti 15-20 min. jei įrankio panaudojimą bandome integruoti į dalyko pamoką, tai tenka laiką trumpinti iki 10 min. o jei tai seminaras suaugusiems, tai galima darbuotis 20-30 min.

Daugiau laiko reiktų skirti pirmiesiems įrankiams. Vėliau atsiranda papildomi įgūdžiai ir tą patį darbą galima padaryti greičiau.

Kiek reikia duoti laiko vienos pratybų užduoties atlikimui?

Bendri rėmai būtų tokie: nuo 1 iki 5 minučių. Iki vienos minutės lėtesnieji gali nespėti susiorientuoti apie ką ta užduotis ir ką ten reikia daryti. Paliekant laiko virš penkių minučių kyla rizika pamesti fokusuotę į užduoties atlikimą ar sukristi į nagrinėjamos situacijos turinį, pametant mąstymo operaciją. 

Laiko skyrimas priklauso nuo daugelio veiksnių:

• Užduoties sudėtingumo, kiek daug skirtingų mąstymo veiksmų reikia atlikti.
• Nuo užduoties tipo: jei tai tik treniruotei skirta užduotis, tai reikia mažai laiko, jei užduotis turi taikomąją dimensiją, tai laiko reikės daugiau.
• Darbo individualumo: dirbant individualiai reikia mažiausiai laiko, kuo didesnė grupelė, tuo daugiau laiko prireiks.
• Besimokančių patirties: kuo daugiau patirties dirbant CoRT programoje, tuo mažiau laiko reikia.

Rekomenduojama vienų pratybų metu skirtingoms užduotims skirti skirtingą laiką.

Ar užduočiai laiką reikia griežtai skirti ir to laikytis, ar, esant poreikiui, galima darbą ties užduotimi pratęsti arba nutraukti?

Idealu, kai pavyksta sėkmingai parinkti ir išlaikyti. Bet tokiam sėkmingam laiko parinkimui reikia gerai žinoti situaciją grupėje (gebėjimus, motyvaciją, nuovargį) ir kiekvienos užduoties atlikimui reikalingas mąstymo sąnaudas.

Svarbu, kad kiekvienos užduoties rėmai būtų aiškūs ir jie būtų laikomi, o ne paleisti. Bet kuriuo atveju mokytojo ar trenerio ausys turi būti įtemptos. Patyręs mokytojas ar mąstymo treneris girdi ir iš "grupės ošimo" gali prognozuoti grupelių darbo fazę.

Geriau yra skirti šiek tiek mažiau laiko ir, esant reikalui, pridėti, negu nutraukinėti "į lankas išėjusias" diskusijas arba leisti grupėms nuobodžiauti.

Tempas mąstymo pratybose tiek pat svarbus, kaip ir muzikos kūrinyje. dBT tinkamai nesuskamba, jei neparenkamas ir neišlaikomas tinkamas tempas.

Linkiu išgirsti dBT kūrinio ritmą ir į jį įsijausti.