2013 m. spalio 15 d., antradienis

AGO mažiesiems



Pasidairydami po suaugusiųjų pasaulį mes galime pamatyti žmones, kurie kelia tikslus ir jų siekia. Kiti lyg ir "plaukia pasroviui". Tikslų kėlimas ir veiklos orientavimas į juos yra viena iš esminių veiklos kompetencijų.

Ką mes galime, padaryti, kad mūsų mažieji užaugtų veiklos subjektais, turinčiais gyvenimo siekius, keliančiais pamatuotus tikslus ir jų siekiančiais?

Čia gali padėti Edward de Bono CoRT 1 programos įrankis AGO (Siekiai, Tikslai, Uždaviniai). AGO mums padeda sąmoningai nukreipti dėmesį į tikslingumą ir pravesti mintį nuo tolimųjų siekių iki kasdieninių uždavinių.

Patys mažiausieji gyvena ir veikia instinktyviai: pajaučia poreikį ir veikia jį tenkindami arba reikalauja kitų patenkinti jo/jos poreikius. Vystantis kalbai atsiranda galimybė įvardinti savo norus: "noriu žaislo", "noriu gerti". Tai ir gal būtų pirmasis sąmoningumo žingsnis. Šį žingsnį galime paskatinti klausdami ir kalbėdami apie tai, ko vaikas nori ar nenori.

Pasyvus noras tai dar ne tikslas, nes jis neturi sąmoningo tikslo siekimo dimensijos - tikslingo veikimo. Kai kuriems trimečiams čia jau yra iššūkis. Jie jau yra savo norų tenkinimo meistrai: žino kokius "mygtukus paspausti" mamai ar tėčiui, kad gautų ko nori. Jie tai daro pusiau sąmoningai. Tačiau daug sunkiau sugalvoti, ką darysiu, įvardinti ir fokusuotis į tai. Tai laikas mokytis atskirti betikslį ir tikslingą veikimą. Ateina laikas klausimams: "Ką nori padaryti?" "Ką čia darai?" "Kas čia bus?"

Ikimokykliniame amžiuje svarbu ta veiklumo pozicija: perėjimas nuo "noriu" prie "aš darau", "aš padarysiu". Čia pritartų ir Eriksonas, kuris 3-6 metus numato kritiniais vaiko iniciatyvumo raidai.

Pradinėse klasėse galima jau išskirti diadą: tikslą ir uždavinį arba siekį ir tikslą. Metas pradėti statyti kopetėles: "Tu sieki būti balerina. Ką turi padaryti, kad ja taptum?" "Tu nori, kad tėtis nupirktų dviratį. Ką turi padaryti, kad tai taptų įmanoma?"

Tik tada, kai diada lengvai atsiskiria galima įvesti ir tris žingsniukus: "Kuo trokšti būti?" (siekis) "Ką reikia padaryti, kad tuo taptum?" (tikslai) "Ką gali padaryti šiandien?" (uždavinys). Iš to galima padaryti smagų žaidimą.

Pradinukams gali būti sunku mintį pravesti priešinga kryptimi: nuo uždavinių iki siekių. Tad šį žingsnį geriau palikti paauglystei. Tada ateina laikas klausti: "Dėl ko?" ir reflektuoti konkrečių kasdieninių veiksmų prasmę tolimųjų siekių perspektyvoje.

Taigi, AGO įrankį savo lygiu gali paimti ir ikimokyklinukai, ir pradinukai:
  • Ikimokyklinukams AGO reiškia veiklos tikslingumą;
  • Pradinukams prisideda veiklos planavimo dimensija: siekių nuleidimas iki tikslų, o pastarųjų išskaidymas į uždavinius.

Ikimokykliniame amžiuje gali rastis "mano tikslas" ir "kito tikslas", o pradinukai jau galėtų pridėti "mūsų tikslas".


Tikiu, kad aiškiau matant siekiamus darbo su AGO lygmenis, tėvams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams bei pradinukų mokytojams bus lengviau matyti, kurioje tikslingumo suvokimo stadijoje vaikai yra, planuoti tolimesnius žingsnius ir pasitelkti kūrybiškumą parenkant būdus ir priemones.

Komentarų nėra: