Techninis ištobulinimas - o kas toliau?

Šiek tiek anksčiau jau rašiau apie instrumento įvaldymo svarbą kilstelėjant kūrybiškumą nuo primityvios intuityvios ekspresijos link akademinio techninio lygmens. Vakar man pasisekė apsilankyti jauno žmogaus soliniame koncerte, kuriame labai stipriai reiškėsi techninio ištobulinimo lygmuo. Ši patirtis vėl mane paskatino grįžti prie kūrybiškumo raiškos ir ugdymo apmąstymo.

Šiandien man rūpi: „O kas toliau, kai aš jau įvaldau plaktuką, pieštuką, ScreenFlow programą ar fortepijoną?" Ką man siūlo Taylor, Gardner ir Edward de Bono?

Jau anksčiau minėtuose Taylor kūrybiškumo lygmenyse po techninio ištobulinimo sektų išradingumo lygmuo, kur eksperimentuodami mes žinias, technikas, išmokus veiklos būdus panaudojame kaip „atspirties akmenį“ ėjimui toliau. Taigi, Taylor kūrėjų ugdytojams patartų į programą įtraukti eksperimentus, bandymus, žaidimą ir laisvą žongliravimą įvaldyta technika.

Šiame kontekste negaliu neprisiminti ir Howard Gardner (2007) „Penkių protų ateičiai" (angl. Five Minds for the Future), kuris po disciplinuoto proto kalba apie sintezuojantį protą ir tik paskui apie kuriantį protą. Sintezė Gardnerio protų sistemoje yra kaip antras laiptelis kūrybiškumo link.
Jei disciplinuoto proto lavinimas numato apibrėžtos srities/dalyko/disciplinos taisyklių, technikų, logikos ir žinių įsisavinimą, tai sintezuojančio proto lavinimas jau reikalauja peržengti disciplinos rėmus ir išeiti į multi-disciplininę erdvę. Kūrėjų ugdytojai turėtų sudaryti galimybę peržengti vienos disciplinos rėmus ir įvaldyti naujas disciplinas. Tik skirtingi, suvokti, įvaldyti ir išskirti dalykai gali būti sintezuojami.

O ką šioje vietoje iš savo instrumentų arsenalo pasiūlytų Edward de Bono? Manau, kad tai pats laikas įvaldyti lateralinio mąstymo instrumentus (CoRT 4 programa), padedančius išsilaisvinti iš vienos disciplinos rėmų. Šių instrumentų mums nereikia tol, kol mes nesusikuriame efektyviai veikiančių konkrečios srities mąstymo bei veiklos šablonų ir prie jų neprisirišame. Lateralinis mąstymas - kaip mąstymas skersai šablono - tampa būtinu tik tada, kai jau yra įtvirtintas bent vienas šablonas.

Linkius sėkmės visiems kūrėjams ir jų ugdytojams rasti tinkamą laiką peržengti techninio ištobulinimo vienoje disciplinoje fazę ir žengti kitą žingsnį link kūrybos.

PPP mąstymo paslaugų konceptas kitaip

Jau daugiau kaip pusmetį su nedidelėmis pertraukomis rašau šiame tinklaraštyje. Ne mažai rašiau ir apie savo teikiamas paslaugas. Metas visa tai sintezuoti į trumpą koncepto pristaymą.

Jau minėjau, kad paskutinė rašymo pauzė buvo susijusi su  naujo įrankio - ScreenFlow programos - įvaldymu. Paskutinę savaitę daug laiko skyriau išmoktų technikų pritaikymui PPP mąstymo paslaugų koncepto komunikavimui 4 minučių filmu.

Tai yra baigiamasis mokymų kurso darbas, kurį šiandien pateikiau garbingai tarptautinei komisijai. Filmų festivalis ir Oskarų įteikimas vyks jau po šv. Velykų. Nepriklausomai nuo to, ar šis darbas pateks į nominuotųjų sąrašus, aš savo Oskarą jau pasiėmiau, t.y. pralaužiau pirmojo bandymo barjerą ir išėjau į savarankiško įgūdžių lavinimo kelią.

Dabar skubu pasidalinti savo pirmuoju bandymu su jumis.

• Gal kam bus įdomu išgirsti bandomą komunikuoti mintį?
• Gal kas nors įžvelgs mano naudojamų įrankių galimybes mokymuose?
• Gal bus tokių, kurie susidomės kūrybine virtuve?
• Gal kas šiaip smagiai pažiūrės?

Gero jums šv. Velykų laukimo

Instrumentų naudojimas ir kūrybiškumas

Kai kurie jau pasigedo mano pasisakymų šiame tinklaraštyje. Dabar teks pasiteisinti. Jau pusantro mėnesio su 55 žmonių grupe iš viso pasaulio mokausi naudoti naują įrankį, kuris vadinasi ScreenFlow. Tai bus naujas mano kūrybinės veiklos įrankis, padedantis kurti mokomuosius filmus. Ši mokymosi patirtis reikalauja nemažai laiko ir minties investicijų, bet tai yra tik naujo įrankio įvaldymas, pristabdęs mano kūrybą senaisiais instrumentais.

Prisimenu Edward de Bono pasisakymą apie naujų minties įrankių įvaldymą ir jo sugretinimą su mokymusi važiuoti dviračiu: „Tol, kol mokomės važiuoti, dviratis mums yra našta. Mes daug greičiau nubėgtume iš taško A į tašką B, negu tai darome tarp kojų vilkdami nepatogų dviratį. Išmokę važiuoti mes su mažesnėmis pastangomis ir greičiau pasiekiame tikslą" Ne kartą mes tą mintį aptarinėjome su mąstymo įrankius pasiryžusiais įvaldyti žmonėmis. Taip norisi iš karto paimti instrumentą ir kurti.

Čia prisimenu dar praeitame šimtmetyje Taylor (1959) aptartus penkis kūrybiškumo lygmenis:
I. Primityvią ir intuityvią ekspresiją, kai natūraliai išreiškiame tai, kas mumyse yra susikaupę, ir patiriame malonumą.
II. Akademinį ir techninį lygmenį, kai įvaldome disciplinas, technikas, įrankius ir įgyjame naujų įgūdžių, kurie kūrybinę ekspresiją pakelia į aukštesnį lygmenį.
III. Išradingumo lygmenyje mes imame eksperimentuoti: žinias, technikas, išmokus veiklos būdus mes panaudojame kaip „atspirties akmenį“ ėjimui toliau. Čia galimi netikėti atradimai.
IV. Novatoriškumo lygmenyje mes peržengiame nusistovėjusią tradiciją ir siūlome naujovę. Čia jau reiškiasi kūrėjo originalumas, jo unikalus mąstymo stilius.
V. Aukščiausiam lygmeniui jau būdingas genialumas. Jį mes galime laikyti išskirtine Dievo dovana arba aukščiausiu savo kūrybinio gyvenimo siekiniu.

Mano paskutinio mėnesio patirtis sukoncentravo mano pastangas į antrąjį lygmenį. Aš galiu stebėti ir tuos grupės narius, kurie atėjo mokytis jau turėdami įrankio naudojimo patirties. Jie siekia tobulumo, o aš su džiaugsmu mokausi spausti reikiamus mygtukus reikiamu metu. Mes kas savaitę dalinamės kūrybinės veiklos rezultatais ir aptariame „kūrybinę virtuvę“. Tai galinga mokymosi patirtis.

Pabaigoje dar kartą noriu nesutikti su 2012 metų vasaros kūrybinės stovyklos dalyvio išsakyta mintimi, kad tikram kūrėjui nereikia minties instrumentų, kad „lazda reikalinga luošam“. Visa patirtis rodo, kad nauji instrumentai padeda peržengti primityvią ekspresiją ir atverti naujas kūrybines galimybes.