Mąstymo požiūris mokytojams

Aš žinau, kad dalis iš jūsų laukia intelektinių lauktuvių iš Rygos, kur rugsėjo rugsėjo 19-20 dienomis dalyvavau TA Teachers Group  organizuojamoje konferencijoje. TA (angl. Thinking Approach) reiškia mąstymo požiūrį. Taigi, visą judėjimą lietuviškai pavadinsiu „Mąstymo požiūriu mokytojams“ arba trumpai TA iniciatyva.

Jei tokiuose įvykiuose pavyksta atverti akis ir ausis,  tai visuomet yra galimybė prisikviesti daug idėjų. Šiandien noriu pasidalinti pagrindine TA iniciatyvoje naudojama schema - mąstymo užduočių rėmeliu. Man schema man pasirodė prasminga, paprasta ir veiksminga, o svarbiausia, pakankamai atvira, tad gali būti derinama su daugeliu mąstymo lavinimo metodologijų.

Mokytojas klasėje per pateikiamas užduotis gali inicijuoti, skatinti ar net stabdyti mąstymo procesus. Siūlomas užduoties ar užduočių komplekto rėmelis turėtų padėti mokytojui formuluoti mąstymą skatinančias užduotis.

Pirmas žingsnis yra erdvės mąstymui sukūrimas. TA iniciatyvos dalyvių žargone tai kartais buvo vadinama „atimti žuvį“. Savo kalbėjime aš tai vadinu: sukurti mąstymo situaciją, t.y. situaciją, kuri reikalautų mąstymo ir kurioje mokinys užimtų mąstančiojo poziciją. Ši užduotis, ne tik turi duoti darbo protui, bet ir motyvuoti tą darbą atlikti.

Antras žingsnis yra „laiptų statymas“, „mokymasis žvejoti“ arba mano žargonu „mąstymo įrankių paieška ir bandymas“. Čia mokinys su mokytojo pagalba turi rasti būdą, kaip susitvarkyti su nauja mąstymo situacija.

Trečias žingsnis yra refleksyvus „laiptų statybos“, „žvejojimo“ ar „naujų mąstymo įrankių panaudojimo“ įvertinimas, kai mokytojas ir mokinys stabtelėja, atsigręžia atgal ir pasimoko iš „laiptų statybos“, „mokymosi žvejoti“ ar „naujų mąstymo įrankių taikymo“ patirties. Šis žingsnis aktualus mokymuisi mokytis.

Atrodo paprasta ir aišku, kol ant lentos paišai schemą. Visai kitaip yra tada, kai atsistoji prieš mokinių klasę. Kadangi šioje konferencijoje teko moderuoti pedagoginę sekciją, tad pro mano akis per vieną dieną kaip filme prasisuko daugybė labai skirtingų epizodų klasėje. Skirtingi mokytojai iš skirtingų kultūrinių kontekstų (Latvijos, UK, Izraelio, Rusijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos…) tą pačią schemą panaudojo skirtingų pedagoginės veiklos prasmių realizavimui. Man tai buvo labai turtinga patirtis, kuria pasidalinsiu kitą kartą.

O dabar noriu pakviesti su Edward de Bono metodologija dirbančius mokytojus išbandyti šį trikampį. Aš jau matau, kaip jis ten galėtų suktis. Tikiuosi, kad matote ir jūs :-)

Herrmnno visuminio proto® metodologija verslo organizacijoms (2014 11 05, Vilnius)

Jau daugiau kaip pusmetį bendrauju su Herrmanno metodologija besidominčiais žmonėmis iš verslo ir švietimo pasaulio. Praeitą savaitę pratęsiau pokalbius su Latvijoje. Ši patirtis leido išryškinti rūpimus klausimus ir parodė akivaizdinio bendravimo svarbą. Tai paskatino mane organizuoti šį pažintinį-apžvalginį seminarą.

Šį kartą kviečiu visus verslo pasaulio atstovus, kurie užsiima žmogiškųjų (aš šį žodį linkus pakeisti į protinių) išteklių valdymu: pritraukimu, įvertinimu, atrinkimu, suderinimu, panaudojimu ir išplėtojimu.

Iš daugelio diskusijų supratau, kad šiai grupei žmonių mažiau rūpi teoriniai pagrindai ir mokslinis metodų pagrindimas. Pagrindiniai klausimai, su kuriais susidūriau:

• Kam ši metodologija tinka?
• Kaip su ja dirbama?
• Kaip ji veikia ir kokių rezultatų galima tikėtis?

Todėl aš neplanuoju gilių teorinių paskaitų ar diskusijų. Pirmoje dalyje pirštų galiukais prisiliesime prie trijų pamatinių metodologijos plytų: individualaus HBDI® profilio, HBDI poros™ profilio ir HBDI komandos™ profilio. Antroje dalyje nersime į praktinio panaudojimo pavyzdžius, o jei auditorija „pasirašys“, tai vietoje pamodeliuosime konkrečių verslo problemų sprendimus.

Daugiau informacijos rasite skrajutėje. Registracija vyksta nuo šiandien iki spalio 29 dienos. Formą rasite čia.

Iki susitikimo Vilniuje!

Veiklos delegavimas perduodant batus

Vakar Vilniuje malonioje kompanijoje buvome susirinkusios pakalbėti apie paskutines batų madas ir pažaisti apsikeitimą batais. Nusimatė šiltas moteriškas vakarėlis su pakikenimais.

Žaidėme veiklos delegavimo žaidimą „Į batus ir pirmyn!“ Jo esmė yra paprasta. Tai yra bandymas kolegai sukomunikuoti paprastą žinutę: „Stok rytoj į mano batus“, kuri reiškia prašymą perimti veiklą. Autostrada Vilnius-Kaunas kaip visuomet man buvo ideali vieta refleksijoms, o naktį viskas integravosi. Tad skubu pasidalinti savo pastebėjimais ir supratimais.

Pirmiausia supratau, kad mes nežaidėme: nebuvo žaidimui būdingo kikenimo, nei vienas batas nepraskrido virš stalo, o ir po "vakarėlio" visi atrado savo batus. Veiklos delegavimas buvo priimtas kaip labai rimtas reikalas. Galbūt jis toks ir yra?

Penkiose batus besimainančių dalyvių porose buvo bandoma perduoti kiekvieną batą (iš „šešių veiklos batų“). Taigi, net ir tokioje mažoje grupėje buvo sugeneruota labai įvairialypė bato perdavimo patirtis. Aš ją jaučiau savo nugaros slanksteliais.

Bendroje refleksijoje, tikiuosi, mums pavyko „susemti“ bent 10 proc. naujos patirties pažadintų minčių. Patirties transformacija į supratimus reikalauja laiko ir specifinių pastangų. Taigi dalinuosi tuo 10 proc. :-)

Kiekvienas batas (veiklos moda) turi specifinį delegavimo mechanizmą. Yra didelis skirtumas kolegai pasakyti:

• „Užsidėk rožines šlepetes ir pasirūpink tais žmonėmis“
• „Imk mano formalius laivyno batus ir šok į mano rutiną“
• „Kai ryt už mane eisi daryti … būk atsargi, nepamiršk oranžinių guminukų“
• „Kai ryt ten būsi, geriau patylėk ir nepulk daryti, pasiauk pilkus sportinukus, atverk akis, ištempk ausis, o poryt man pasakysi, ką matei ir supratai ir ką, manai, čia reiktų daryti“
• „Apsiauk mano violetinius jojimo batus ir pabūk už mane dėstytoju“
• „Maukis rudus kasdieninius ir perimk iš manęs iniciatyvą tame reikale“

Delegavimas - tai ne rengimas veiklai, tai ne mokymas, kaip išpildoma konkreti veiklos moda. Delegavimas, tai labiau veiklos modos lūkesčio komunikavimas kolegai. Tai dvipusis veiksmas - atidavimas ir priėmimas.

Vakar nuolatos kilo klausimai: „Kam aš deleguoju?“ „Ar tas žmogus pasirengęs priimti?“ „Ar tas žmogus kompetetingas?“ „Ar jam iš esmės priimtina tokia veiklos moda?“ Šie klausimai kaip akmenukai skrido iš vakarykštės „dBT smėlio dėžės“ ribų į Herrmanno metodologijos daržą: Individualius HBDI® profilius, deleguojančios poros HBDI® profilius ir komandos HBDI® profilį.

Vakar sau ir kitiems aš primindau, kad mes čia tik pažaisti atėjome. O jei rimtai užsiimti batų perdavimu veiklos delegavime, tai reikia dar daug mokytis:

• Giliau suvokti kiekvienos veiklos modos (batų poros) esmę, jos specifiką ir ribas.
• Pradėti tipologizuoti veiklos situacijas ir tik tada pavyks greitai ir taikliais veiklos modas parinkti.
• Perprasti batų derinimo principus.
• O tada gilinti į taikomąsias sritis: rengimą veiklai, delegavimą, koordinavimą ar organizacinį projektavimą.

Tokiam mokymuisi reikia laiko - pradžiai bent dviejų dienų intensyvaus mokymo, o paskui kasdieninio taikymo patirties.

O vakar mes bandėme tik pažaisti. Kai kurie pripažino, kad buvo visai smagu. Kai kurie išsinešė vieną ar dvi mintis. Kiti išsinešė patirtį tolimesniam apmąstymui…

Ir tai buvo vakar. O ką mes darysime šiandien?

Į batus ir pirmyn!

Kūrybingų Naujų Mokslo Metų!

Šiandien rytą išėjau į gatvę ir pajutau, kad šis rytas kitoks negu vakar. Bet kiek jis kitoks, negu pernai, ar prieš dešimtmetį ar trisdešimt metų? Matau vieną aiškų skirtumą: tą kartą aš nešiau gėlę savo rankoje, o šiandien - Almantas.

Prieš savaitę aš pasveikinau visus savo skaitytojus švietimietiška provokacija. Švietimietiška, kadangi pirmaisiais metais dauguma skaitytojų buvo švietimo žmonės (bent taip aš įtariau), o provokacija, nes ji yra neatsiejama kūrybinio mąstymo trejeto dalis:

PROVOKACIJA, KŪRYBINIS IŠŠŪKIS, ALTERNATYVOS

(Dr. Edward de Bono)

Žadėjau pasidalinti rezultatais, tai skubu tai padaryti.

1 rezultatas
Į provokaciją atsakė septyni asmenys: vienas mokinys, vienas darbo pasaulio atstovas ir penki tėvų atstovai. Tai man siūlo idėją, kad antraisiais savo Blog’o rašymo metais turėsiu daugiau dėmesio skirti tėvams. Darbo pasaulio atstovams jau pradėjau rašyti, bet reikės nepamiršti ir moksleivių.

2 rezultatas
Visų reakcijų į idėją apibendrintas profilis (pagal Ned Herrmann visuminio mąstymo modelį) yra su aiškia pirmenybe D ketvirtyje, stipriomis pirmenybėmis A ir C ketvirčiuose ir žemiausia pirmenybe B ketvirtyje (žr. pateiktą brėžinį). Tai man panašu į mąstymo situacijos PROVOKACIJA keliamų reikalavimų mąstymui profilį.

3 rezultatas
Svarbiausi argumentai buvo du: „Ši idėja yra logiška reikalavimų šiuolaikiniam žmogui išvada“ (A) ir „Ši idėja atliepia mano vertybes“ (C). Labai įdomu, bet šią prieštaringą mąstymo įstrižainę A-C bandė išlaikyti ne vienas mąstytojas.

4 rezultatas
Du reagavę žmonės jau žinojo savo asmeninį mąstymo profilį. Abiem atvejais mąstymo profilis reikšmingai deformavosi. Tai paskatino diskusiją apie mąstymo pritaikymą konkrečioje situacijoje.

5 rezultatas
Pavyko sulaukti reakcijos iš žmonių, turinčių skirtingą požiūrį į pateiktą idėją: vienas kategoriškai idėją atmetė, trys aktyviai parėmė ir kiti trys išreiškė stiprų pritarimą. Dėl netolygaus skirtingo požiūrio turėtojų pasiskirstymo nuo komentarų apie mąstymo pobūdžio ir požiūrio į idėją ryšį susilaikysiu.

Tai tik matuojami rezultatai. Man daug svarbesnės bus tolimosios pasekmės:

• Kaip šio žaidimo dalyviai toliau elgsis su jų kelyje pasitaikančiomis provokacijomis? Ar jie pasinaudos kūrybinio mąstymo galimybe?
• Ar ši provokacija paskatins toliau reflektuoti savo ir atpažinti kitų mąstymą skirtingose situacijose?

O dabar noriu visiems palinkėti kūrybingų naujų mokslo metų!