Mąstymas veiklos vystyme

Man visada labiau rūpėjo ne akademinis mąstymas, aptarnaujantis akademinių dalykų išmokimą ar mokslinę veiklą, o mąstymas, nukreiptas į praktinės veiklos vystymą. Pirmas aiškiau įvardintas susivokimas įvyko apie 1993-1995 metus, kai pradėjau įvaldyti ir praktiškai taikyti de Bono mąstymo lavinimo sistemą, o lygiagrečiai su kolegomis gilinomės į G.P. ir P.G  Ščedrovickių minties veiklos metodologiją.

Savo magistro tezėse „Švietimo pokyčių programavimo galimybės“ (1995) aš pirmą kartą aiškiai apsirašiau mąstymo procesą: KONCEPCIJA - STRATEGIJA - PROGRAMA - PROJEKTAI. Vėliau šį supratimą pati sau ne kartą validavau skirtingose veiklose: kuriant koncepcijas, rengiant koncepcijos įgyvendinimo strategijas ir programas bei inicijuojant, rengiant ir įgyvendinant projektus.

Darbas su Edward de Bono ir Ned Herrmann metodologijomis leido šį procesą aprūpinti instrumentais (Edward de Bono) ir giliau suvokti savo bei kolegų mąstymo ypatumus šiame procese (Ned Herrmann). Tad dabar galiu apžvelgti šį mąstymo procesą iš mąstymo stiliaus ir instrumentų perspektyvos.

Praeitą savaitę mano kolegos įtraukė mane į organizacijos veiklos vystymo apmąstymus ir taip išprovokavo šį pasidalinimą.

Taigi, mano mintis apie veiklą pajuda nuo koncepcijos.

KONCEPCIJA
Čia mes kiek galime aukščiau (abstrakcijos lygmenimis) pakeliame  mintį ir įvardijame  naujos veiklos ar naujos organizacijos konceptą.
Iš Herrmann perspektyvos čia tektų įjungti konceptualų mąstymą (D) ir atsiremti į vertybes (C);
Iš de Bono sistemos aš rekomenduočiau panaudoti šiuos įrankius: „aukšta ir žema vertė“ (CoRT 5, 9 pamoka), „Šešių vertės medalių sąrangą“, FIP (vertybių ir verčių lygmenyje) (CoRT 1, 7 pamoka), „iššūkis konceptui“ (CoRT 4, 4 pamoka) ir „dominuojanti idėja“ (CoRT 4, 5 pamoka).

Kai ryški koncepcija galima ir pastrateguoti.

STRATEGIJA
Strategavimas yra labai imlus mąstymui procesas. Čia mes turime matyti platesnį kontekstą ir ateities perspektyvą (D); Čia racionaliai vertinti realybę (A), bei pamąstyti galimybes (D). Herrmanistai aiškiai pasakytų, kad strateginis mąstymas yra cerebrinės modos (A ir D) mąstymas su dominante D ketvirtyje.
Įprastinėje strateginėje dokumentacijoje dažniausiai yra aptinkami du susiję dokumentai: „X galimybių studija“ ir ja pagrįsta „X strategija“. Galimybių studijoje būna daug analitinės veiklos (de Bono CoRT 2; 1-4 pamokos) ir SSGG (angl. SWOT) ar kito tipo apibendrinimas. Čia labai gerai dirba TEC-PISCO sąrangos (CoRT 6). Pats strateginis dokumentas dažnai pateikiamas sintezės pagalba gautų prioritetinių judėjimo krypčių sąrašu (FIP, CoRT 1, 7 pamoka)

Kai aišku su strategija, tai galima ir padirbėti ties programų rengimu.

PROGRAMA
Pagrindinė programos paskirtis yra užtikrinti veiklos orientavimą strategijos numatytomis strateginėmis kryptimis. Čia jau pradedame galvoti apie strategijos įgyvendinimo procesą (B), apie priemones, išteklius, jų paskirstymą. Programų rengime ne mažai pasitarnauja proceso logikos supratimas (A). Taigi iš principo mums čia būtinas procesinis-sisteminis mąstymas (AB).
Programų rengime man visuomet tarnauja visi septyni Edward de Bono CoRT 1 programos įrankiai, be to, negaliu apsieiti ir be CoRT 5  įrankių: „informacijos“ (1 pamoka), „paruoštukų“ (7 pamoka) ir „paprastumo“ (10 pamoka).

Kai programinės linijos supaišytos, tai galima imtis ir konkrečių projektų, kurie jau netaps pavienėmis iniciatyvomis, o susijungs į užprogramuotą procesą.

PROJEKTAS
Čia skirtingais veiklos dokumentais atvaizduojami trys dalykai: siekiamas rezultatas, to rezultato gavimui sukurta organizacija (org.projektas) ir laike išdėstyti siekimo žingsniai (planas). Jei programa nutaikyta į procesą, tai projektas - į rezultatą. Jei programa - tai upė, tai vienas projektas bus „užtvanka“, o kitas - „krantų pylimai“, trečias …  Čia jau pajungiamas projektinis mąstymas (angl. design thinking).
Herrmann metodologijos atstovai projektavime mato proto visumos pajungimo galimybę: nuo išplaukusios vizijos (D) iki detalės (B), nuo idėjos (D) iki paskaičiavimo (A), nuo racionalių reikalavimų rezultatui ir procesui uždavimo (A) iki atsižvelgimo į žmonių interesus ir motyvaciją (C); nuo vertybių išgyvenimo (C) iki vertės apskaičiavimo (A).
Projektavime ir projektinių grupių metodologiniame palaikyme ne kartą pasitarnavo de Bono mąstymo instrumentai:

• „Šešios mąstymo kepurės“ mąstymo disciplinavimui ir visumos užtikrinimui.
• „Šeši vertės medaliai“ - projektinio mąstymo nukreipimui į naujos vertės sukūrimą.
• CoRT 1 IŠPLĖTIMAS - reikalingo mąstymo pločio užtikrinimui projektavimo situacijoje.
• CoRT 6 VEIKIMAS - reikalingos mąstymo įvairovės suvaldymui.
• CoRT 4 KŪRYBA - kūrybinio mąstymo aprūpinimui instrumentais.

Pabaigai noriu trumpai reflektuoti savo praeitos savaitės mąstymo patirtį: mes su komanda mintį stūmėme strateginiame lauke, o man naktimis sapnavosi konceptai. Pasirodo, kad ir kaip treniruojuosi, negaliu apgauti savo proto :-)

Organizacinis projektavimas kolektyvinio proto kūrimo požiūriu

Aš vadyba aktyviai susidomėjau dar 1993 metais, kai norėjau suprasti veiklos sistemų kaitos sąmoningo valdymo galimybes. Po poros metų jau gyniau magistro tezes tema „Švietimo pokyčių programavimo galimybes“. Dar tada teoriškai sau atsiskyriau tris veiklos instrumentus: projektą, kaip siekiamos būsenos vaizdą; organizacinį projektą kaip siekimui sukurtos organizacijos vaizdą ir planą, kaip veiklos proceso vaizdą laike. Vėliau projektinėje veikloje ir diskusijose su studentais išplėčiau ir įveiklinau tuos supratimus. Pastebėjau, kad mano veiklos aplinkoje problematiškiausias yra organizacinis projektavimas.

Paskutinių metų darbas su Herrmann metodologija nauja šviesa nušvietė organizacinio projektavimo klausimus. Šis darbas leido man pamatyti senai apčiuoptas problemas per kolektyvinio proto kūrimo perspektyvą. Aš jau anksčiau rašiau apie protinių išteklių panaudojimą organizacijose ir visuminio proto® organizacijas. Čia noriu būti specifiškenė, t.y. išskirti ir aptarti dvi organizacinio projektavimo, kaip kolektyvinio proto kūrimo strategijas, pagrįstas skirtingomis logikomis.

I. Veiklos sistemos logika pagrįsta strategija
Čia mąstymas apie organizaciją prasideda nuo veiklos sistemos apsirašymo. Dėmesio centre atsiduria procesai ir tų procesų paleidimui bei palaikymui būtinos veiklos funkcijos. Būtent procesų ir funkcijų matymas užduoda organizacinę struktūrą, t.y. veiklos pozicijų išskyrimą ir jų funkcinius aprašus.
Tik tada, kai šis loginis darbas yra atliktas susirūpinama pozicijų užpildymu. Siekiant ieškomo darbuotojo mąstymo stiliaus ir pozicijos atitikties daromi papildomi darbai: pagal funkcinį pozicijos aprašą sudaromas darbo vietos mąstymo profilis ir ieškoma panašaus profilio žmogaus, kuris norėtų užimti tą vietą. Jei dar labiau pasistengiama, tai skirtingo mąstymo žmonių paieškai ir pritraukimui kuriami specializuoti komunikacijos kanalai.

II. Veiklos subjekto logika pagrįsta strategija
Čia mąstymas apie organizaciją prasideda nuo veiklos subjekto: vertybių, siekių, motyvacijos. Į dėmesio centrą patenka aplink bendras vertybes ir siekius susibūrusių žmonių motyvacija ir protiniai ištekliai. Svarbiausiu organizacinio projektavimo uždaviniu tampa protinių išteklių optimalus apjungimas ir panaudojimas.
Veiklos funkcijų išskyrimas taip pat atliekamas pagal veiklos sistemos logiką, tačiau pozicijų išskyrimas ir funkcijų priskyrimas pozicijoms jau grindžiamas protinių išteklių optimalaus išnaudojimo logika. Čia pozicija kuriama konkrečiu mąstymo profiliu pasižyminčiam darbuotojui. Taip užtikrinama, kad kiekvienas darbuotojas atliktų darbą, kuris artimiausias jo/jos mąstymo stiliui. Jei dar labiau pasistengiama, tai investuojama į minties komunikacijos komandose tobulinimą ir komandinio proto stiprinimą.

Per pirmuosius kelis profesionalaus darbo su Herrmann metodologija metus pastebėjau keletą man svarbių dalykų:

• Organizacinio projektavimo strategija labai priklauso nuo viršutinės vadybos grandies vadovų mąstymo stiliaus bei užduotos organizacinės kultūros. Pirmoji strategija logiškesnė atrodo AB dominantės (kairysis smegenų pusrutulis) vadovams, o tuo tarpu antrosios strategijos privalumus įžvelgia CD dominantės (dešinysis smegenų pusrutulis) mąstymo profilio vadovai.
• Savo Lietuviškoje praktikoje dažniau teko susidurti su sėkmingesniais ar mažiau sėkmingais bandymais realizuoti pirmąją strategiją. Antroji strategija mūsų padangėje retesnė.
• Mokslus pabaigę vadybininkai sėkmingai susidoroja su veiklos funkcijų išskyrimu; jiems daug sunkiau yra išskirti pozicijas. Teko matyti tokių veiklos pozicijos aprašų, kurie reikalauja labai reto mąstymo profilio darbuotojo (iki 0,01 proc. visos populiacijos)
• Potencialūs antrosios strategijos šalininkai linkę intuityviai apie save burti žmones, su kuriais galima būtų kartu dirbti. Kartais viskas sukrenta visai neblogai, o kartais „bendraminčių ratelyje“ paaukojamas kolektyvinio proto plotis, būtinas veiklos funkcijų visumai.

Tai tiek bendrų pastebėjimų. Aišku viena, kad organizaciniame projektavime kaip ir bet kuriame projektiniame mąstyme (angl. design thinking) nėra vieno teisingo atsakymo ar gatavos formulės. Tą formulę iš užduotų kintamųjų tenka išvesti patiems.

Mąstykite, kurkite ir sukursite kolektyvinį protą.

Pirmosios pamokos Edward de Bono CoRT programoje

„Gera pradžia pusė darbo“ - sako Lietuvių liaudies išmintis. Fizikoje išmokstame, kad sunkiausia kūną išjudinti iš rimties būsenos, o veikiant ir mokantis pirmas žingsnis turi įveikti pradinę inerciją, išjudinti ir nukreipti reikiama kryptimi.

Jau dvidešimt metų darbuojantis su de Bono sistema ryškėja vidinė mąstymo lavinimo programos logika. Mokiniai, mokytojai ir treneriai tikriausiai atkreipė į CoRT programos dalių pirmąją, šeštąją ir dešimtąją pamokas. Čia aš atkreipsiu dėmesį į pirmąsias pamokas.

Pirmoje programos dalyje CoRT 1 IŠPLĖTIMAS pirmoji pamoka yra PMI (plius, minus, įdomu). Šis pirmas žingsnis kvestionuoja daugelį mąstymo įpročių:

• Įprotį analizuoti situaciją ir vertinti, o ne atvirai mąstyti apie idėjas;
• Savisaugos instinktą ir su juo susijusią kritiką;
• Dichotominį mąstymą: gerai-blogai, teisingai-klaidingai…
• Norą pateikti teisingą atsakymą, o ne savo unikalų suvokimą atskleidžiantį požiūrį.

Iš pirmo žvilgsnio pamoka atrodo labai paprasta, bet ji pareikalauja apsispręsti ir žengti žingsnį keičiant mąstymo logiką nuo „akmens logikos“ link „vandens logikos“ (de Bono „Water Logic: The Alternative to I am right You are Wrong“ 1993)

Antroje programos dalyje CoRT 2 ORGANIZAVIMAS pirmoji pamoka yra ATPAŽINK. Ši pamoka padeda pagrindą bet kokioms pastangoms disciplinuoti ir organizuoti mąstymą. Ji mus mokina:

• Reflektuoti mąstymo situacijos suvokimą prieš pradedant kryptingai mąstyti ir bet kuriame mąstymo proceso etape;
• Ieškoti ir rasti adekvatų balansą tarp informacijos/faktų ir vertybių, tikslų ir suvokimo nulemtos asmeninės interpretacijos;
• Pripažinti, kad pradinį atpažinimą gali tekti patikslinti ir tai pareikalaus koreguoti mąstymo kursą.

Šis pirmasis žingsnis duoda tvirtą atspirties tašką ir judėjimo kryptį bet kuriai mąstymo sesijai.

Trečioje programos dalyje CoRT 3 SĄVEIKA pirmoji pamoka yra EBS (nagrinėk abi puses). Daugelis efektyvios komunikacijos mokymų koncentruojasi į argumentų dėstymą, laikyseną ir pasisakymo meną, o de Bono sistemoje efektyvios komunikacijos pagrindas - komunikacijos partnerio matymas ir supratimas. Pirmas žingsnis mokantis de Bono komunikacijos yra:

• Dėmesio nuo savo pozicijos, kalbėjimo būdo, EGO reikalų nukreipimas;
• Atsigręžimas į savo komunikacijos partnerį ir jo išklausymas;
• Nuostata ir nuoseklios pastangos, nukreiptos į savo partnerio suvokimo, pozicijos ir argumentų supratimą.

Šis pirmas žingsnis mus „atsuka veidu“ į komunikacijos partnerį ir komunikacijos aktą padaro įmanomu.

Ketvirtoje programos dalyje CoRT 4 KŪRYBA pirmoji pamoka yra TAIP NE PO. Ši pamoka mums padeda sąmoningai persijungti į kūrybinio mąstymo modą. Šis pirmas įrankis mums turi padėti:

• Suvaldyti savo kritinio mąstymo proveržį;
• Į dalykus pažvelgti kaip į kūrybinio mąstymo galimybę;
• Išprovokuoti savyje ir kituose kūrybinę nuotaiką.

Šis pirmas žingsnis yra daugiau ne pusė darbo. Kartais pakanka „įjungti“ kūrybinį mąstymą ir procesas pajuda. Jei nepavyksta įjungti kūrybinio mąstymo modos, tai ir kitose pamokose įvedami lateralinio mąstymo įrankiai sunkiai veikia.

Penktoje programos dalyje CoRT 5 INFORMACIJA IR JAUSMAI pirmoji pamoka yra FI & FO (turima ir trūkstama informacija) nustato mūsų požiūrį į informaciją. Ši pamoka:

• Kvestinuoja nereflektyvaus informacijos kaupimo ir bereikšmių žinių demonstravimo įpročius;
• Padeda perkelti dėmesį nuo to, kas akivaizdžiai pateikta, prie to, kas nematoma ir nežinoma;
• Padeda suvokti informacinio lauko begalybę ir užimti aktyvią poziciją jame: spręsti dėl informacijos aktualumo ir aktyviai ieškoti.

Šis pirmas žingsnis, kaip ir prieš tai aptartieji, formuoja nuostatą ir naujus mąstymo įpročius bei pastumia mąstymo visumos (racionalumo ir iracionalumo) atstatymo linkme.

Šeštoji CoRT programos dalis VEIKIMAS jau yra visą programą apibendrinanti ir įveiklinanti mąstymo sąranga, jos vidinė logika kita, tad jai skirsiu atskirą dėmesį.

Šios penkios pirmosios pamokos užkoduoja tai, ko reikės išmokti. Jos labai daug pasako apie dBT mąstymo esmę ir visos CoRT programos siekinius.

O dabar noriu visiems palinkėti žengti tvirtą pirmą žingsnį mąstymo kaitos kryptimi.

„Dinozauras ateina“ arba vaiko žaliosios kepuraitės dėvėjimo pamoka suaugusiems

Kūrybiškumas yra viena iš aktualiausių temų švietimo ir verslo pasaulyje. Daug kas ieško stebuklingo recepto. Mano aplinkos žmonės (juos vadinu de Bonistais) siekdami kūrybiškumo angažuojasi nuosekliam darbui mąstymo plėtotės srityje. Dalis iš jų darbuojasi su Edward de Bono „šešiomis mąstymo kepuraitėmis“. Čia aš noriu pasidalinti kepuraičių dėvėjimo pamoka, kurios mane išmokė penkiametis sūnus.

Prieš keturis metus „Mažųjų mąstytojų akademijos“ iniciatyvoje su mamytėmis ir tėveliais naudojome Edward de Bono „šešias mąstymo kepuraites“ savo vaikučių mąstymo lavinimo programos (nuo 1 iki 7 metų) rengimui ir įgyvendinimui.

Tada sutarėme pradėti nuo raudonosios (emocijos ir jausmai), paskui įvesti baltąją (faktai ir informacija), o tada ieškoti situacijų žaliai kepuraitei (fantazija ir kūryba). Sutarėme, kad kepuraitės pradžioje liks už kadro (t.y. mamos/tėčio galvoje), o tiesioginio kepuraičių įvedimo galimybių dairysimės nuo ketvirtojo vaiko gimtadienio. Kaip tarėme, taip ir padarėme.

Taip jau gavosi, kad daugiausia laiko aš skyriau ir vis dar skiriu raudonajai kepuraitei, baltoji man atrodo tokia natūrali, kad čia reikia mažai įsikišimo. O gal ji man pačiai mažiau rūpi. Į situacijas darbui su žalia kepuraite aš atkreipiau dėmesį tik šį rudenį ir žiemą (savo vaiko 4.5 - 5 metų tarpsnyje), kai jis mane įtraukė į savo žaidimą „dinozauras ateina“. Šiuo žaidimu jis man atsiuntė aiškų signalą, kad metas matuotis žaliąją kepuraitę.

Prieš pristatydama žaidimą, noriu įvesti kontekstą. Vaikas dinozaurais domisi jau treti metai: žaidžia su dinozaurų modeliais, varto vaikiškas knygutes apie dinozaurus, lankėsi dinozaurų parke ir žiūri National Geografic fragmentus ir filmus per YouTube. Tad su balta kepuraite šioje srityje jau yra atidirbta.

Žaidimas: „Dinozauras ateina“
Vakare vaikas užgesina šviesą, pasiima savo mažą prožektorių ir šaukdamas „dinozauras ateina“ bėga slėptis po antklode. Jis kviečia mamą slėptis kartu. Mama skubiai lenda po antklode ir pradeda bijoti kartu. Imituodama dinozauro žingsnius mama koja beldžia į grindis. Vaikas pasineria į džiaugsmingą susijaudinimą, o tada bando įsivaizduoti, koks ten dinozauras atėjo. Kartais klausia mamos, o kartais pats greitai nusprendžia, kad čia Spinozauras (arba Brontozauras, arba Tironozauras Rex arba…). Tada kalbame apie jo akis, nugarą, dantis, uodegą; jaučiame kaip jis liečia lovą, uosto ir ieško kojos, už kurios galėtų nutverti. Vaikas prisispaudžia prie mamos, kuri būtinai patikina, kad dinozaurui savo vaiko neatiduos. Kai dinozauras išeina, vaikas išlenda iš po antklodės ir su prožektoriumi ieško dinozauro pėdsakų. Žinoma, jis jų randa: sulamdyta paklodė, nešvarumas ant grindų, plaukelių netolygumas ant kilimo ir t.t.

„Žavingas vaiko fantazijų pasaulis“ - galvojo mama ir džiaugėsi privilegija jame dalyvauti. „Čia tik vaiko žaidimas ir jokių sąsajų su realybe nėra“ - samprotavo ji. Taip mama galvojo iki vieno eilinio vakaro, kai pasislėpus po antklode įsijautė į dinozauro bijojimą ir pamiršo kojos beldimu imituoti žingsnius. Tada vaikas sukluso ir greitai davė komandą: „Koja, mama, koja, belsk su koja, mama!“ Mama pakluso ir žaidimas tęsėsi toliau. Tiksliau, vaikas žaidė, o mama reflektavo.

Tas vakaras man aiškiai parodė, kaip lengvai vaikas gali pereiti iš fantazijos pasaulio į realybę ir atgal. Nors žaidimo metu jis tiki dinozauro atėjimu, reaguoja į jį visu kūnu, bet tuo pačiu metu žino, kad dinozauro žingsniai yra ne kas kita, kaip mamos kojos beldimas į grindis. Stebina toks natūralus žalios (vaizduotė, fantazija) ir baltos (faktai, realybė) kepuraičių „keitimas“.

de Bonistams noriu priminti, kad čia dar nėra tai, ką mes vadiname sąmoningu „kepuraičių keitimu“, nes vaikas apie mąstymo kepuraites nieko nežino. Bet šis nutikimas man davė aiškų ženklą, kad jau galima bandyti iš popieriaus pasidaryti raudoną, baltą ir žalią kepuraites bei pradėti jas iš lėto matuotis.

Dauguma suaugusiųjų šį mąstymo modos perjungimo gebėjimą jau yra praradę. Jiems mąstymo kepuraitė „suauga su galva“ ir tampa sudėtinga ją pakeisti. Saugusiųjų pasaulyje tikriausiai teko sutikti žmonių, kurie pasižymi tvirtu realybės jausmu, „tvirtai stovi ant žemės“ ir nesiruošia minties atitraukti nuo realybės. Bet tikėtina, kad sutikote ir tokių, kurie linkę nuklysti į fantazijų pasaulį, dažniau „skraido padebesiais“ ir vengia žvilgtelėti į realybę. Nei vieni, nei kiti nepajėgia pakeisti kepuraitės: baltos į žalią ar žalios ir baltą.

Edward de Bono šį vaikiškumo praradimą suaugusiems bando kompensuoti „šešių mąstymo kepuraičių“ sąranga, kuri padeda išskirti ir sąmoningai perjungti mąstymo modas. Tai de Bono vadina sąmoningu kepuraičių keitimu. Ne vienas, kuris pabandė dėvėti kepuraites, pastebėjo, kaip tai sunku padaryti, nors ir labai aišku, kad be tokio mąstymo šuolio negalime tikėtis kūrybiškumo.

Tad pasimokykime iš savo vaikų!

Iniciatyvos fenomenas

Jau anksčiau pradėjau kalbą apie inovacijas. Tada norėjau išryškinti žinių taikymo ir novatoriško mąstymo santykį. Žinios ir supratimas yra reikalingi, kūrybinis mąstymas yra svarbus idėjų generavimui, tačiau čia aš noriu akcentuoti iniciatyvą kaip būtiną, nors nepakankamą,  novatoriaus mąstymo ir veiklos dedamąją.

Iniciatyviais mes vadiname tokius žmones, kurie turi idėjų ir aktyviai „stumia“ šias idėjas link įgyvendinimo. Jie rodo iniciatyvą.

Dažnai iniciatyvius žmones mes linkę vadinti lyderiais, nes jie iššoka į priekį. Nors pripažįstu iniciatyvos būtinumą lyderiui, tačiau lyderystės sąvoką aš būčiau linkus atskirti nuo iniciatyvos sąvokos, kadangi lyderystės sąvoka labiau aprašo asmens santykį su žmonių grupe ar komanda, o iniciatyvos sąvoka išryškina asmens santykį su veikla.

Kai bandau paanalizuoti iniciatyvos fenomeną ten randu daug dedamųjų: naujų galimybių matymą, idėjų turėjimą, vertės įžvalgą, tikėjimą, stiprią vidinę motyvaciją įgyvendinti idėjas, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis, energiją veikti ir pasirengimą žengti konkrečius žingsnius. Šios dedamosios man yra kaip būtinos iniciatyvos prielaidos.

Iniciatyvoje galima įžvelgti dvi dimensijas - asmeninę ir kultūrinę. „Iniciatyva baudžiama“ - vis dar ausyse skamba rusiška šio išsireiškimo versija, kuri gražina į mums gerai pažįstamą kultūrą. Bet ir toje pačioje kultūroje vieni rodys iniciatyvą, o kiti - ne.

Galite sakyti, kad iniciatyvumas yra prigimtinė asmenybės savybė. Žinoma, kad gimdamas žmogus atsineša savo neurofiziologinį unikalumą, didelį indėlį į asmenybės struktūrą įneša ankstyvoji vaikystė, bet toliau mes įvaldome mąstymo ir veiklos modelius. Tad mūsų iniciatyvumas yra prigimties ir ugdymo darinys.

Edward de Bono „šešių veiklos batų“ sąrangoje įveda rudus rudeninius batus (angl. brown brogues). Juos apsiavę mes išeiname į praktiško veikimo modą: orientuojamės situacijoje, patys priimame sprendimus, prisiimame atsakomybę, keliame tikslus, planuojame, lanksčiai koreguojame planus ir veiklos priemones. Apsiavę šiuos batus mes rodome iniciatyvą.

Edward de Bono mąstymo lavinimo sistema mums gali padėti kurti iniciatyvaus veikimo prielaidas: plėsti suvokimą (CoRT 1), lavinti kūrybinį mąstymą (CoRT 4) derinti žinojimą su tikėjimu (CoRT 5), stiprinti vertės įžvalgą („Šeši vertės medaliai)… O „šeši veiklos batai“ gali padėti atpažinti iniciatyvaus veikimo reikalaujančias situacijas ir laiku bei vietoje apsiauti „rudus rudeninius batus“.

Dabar reikėtų pažvelgti į save ir paklausti:

• Kokią vietą „rudi rudeniniai batai“ užima mano veiklos batų lentynoje?
• Ko man trūksta, kad galėčiau juos dažniau apsiauti?
• Ar imsiuosi iniciatyvos ir ką nors darysiu, kad situacija pasikeistų?

Pavasaris geras laikas keisti batus.