Vakar man buvo svarbi diena. Tęstiniame seminare susitikau su ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogais, tėvais ir pagalbos vaikui specialistais, kurie po pirmojo įvadinio seminaro nesustojo, nepadėjo šunelių į tolimiausią metodinį stalčių o išėjo į nesibaigiantį emocinės saviugdos kelią. Džiaugsmą teikė ne tik galimybė gauti grįžtamąjį ryšį, sulaukti prasminių klausimų, bet ir galimybė eiti gilyn link „Pažink, prisijaukink, pamokyk“ metodo šerdies.
Vakar seminarą pabaigėme refleksija. Tačiau maniškė refleksija užtruko dar visą vakarą ir naktį. Dėkoju dalyviams vakar vakare pasidalinusiais savo supratimais ir noriu pasidalinti savaisiais:
Jei pirmajame seminare aš į centrą buvau pastačius emociją/jausmą nešantį šunelį, tai vakar bandžiau prieiti iš kitos pusės. Man svarbu buvo asmenybės emocinio pasaulio unikalumas, individualūs emocinio profilio bruožai ir spalva. Dalyvių reakcijos ir klausimai man pačiai padėjo aiškiau išskirti ir susieti asmenybės emocinio gyvenimo unikalumą ir emocinę kompetenciją. Seminare nuosekliai augo supratimas, kad kiekvieno emocinio tipo asmenybė gali siekti ir pasiekti emocinio intelektualumo.
Antras vakarykščio seminaro akcentas buvo unikalaus tos konkrečios asmenybės santykio su savo emocingaisiais šunimi/is paieška. Seminaro sumanyme buvo numatyta ištirti tris santykį su šunimi užduodančius veiksnius: emocinį asmenybės atspalvį, kognityvinį-sensityvinį kanalą (pagal Gardner intelektus) ir motyvacinę asmenybės struktūrą (pagal Maslow pamatinių poreikių sistemą). Šia supratau, kad visų veiksnių ištyrinėti nepavyko. Gal reikėjo kiekvienam skirti po sesiją? Bet mane pradžiugino tai, kad kiekvienas veiksnys „užkabino“ bent vieną dalyvį. Kadangi vakarykštė grupė buvo motyvuota, tai tikiu, kad per individualią praktiką dauguma dalyvių atras savo unikalų santykį su šunimi. Gal net ir pasidalins savo atradimu.
Trečias man svarbus akcentas buvo APVP (Atpažink-Priimk-Vedžiok/Paleisk) procedūra. Čia man ryškėjo du svarbūs dalykai: I. Kiekvienos stotelės įvaldymas; II. Procedūros nuoseklumo suvokimas. "Atpažinimo" stotelėje jau buvo padirbėta iki seminaro, tad jis nekėlė sunkumų. Su kitomis stotelėmis dar reikia dirbti. Jos turėtų pajudėti jau atradus savo unikalų santykį su emocinguoju šunimi. Man pasirodė, kad procedūros teorinis supratimas nekėlė sunkumų, tačiau jos įvaldymui reikalingas nuoseklus kasdieninis darbas su savimi. Tikiu, kad dalis vakarykščio seminaro dalyvių po tokiu „namų darbu“ pasirašys.
Turiu prisipažinti, kad įvadiniai pristatomojo-apžvalginio tipo seminarai mane buvo išvarginę. Jau daugiau jų nenorėjau. Tačiau, aš aiškiai suprantu, kad reikia padaryti ne mažiau nei dešimt įvadinių seminarų, kad užsidirbčiau privilegiją vesti vieną tęstinį taikomojo-giluminio tipo seminarą su apsisprendusiais žmonėmis. Vakarykštis seminaras man suteikė tikėjimo ir jėgų naujai pradžiai. Lapkričio 23 d. Kaune pirmu įvadiniu seminaru aš pradedu emocingųjų šuniukų kelionę į pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopą.
