2015 m. vasario 27 d., penktadienis

Žaislu lavinamo mąstymo profilis



Praeitą savaitę sūnus praplėtė savo turimų žaislų arsenalą. Kiekvieną vakarą su juo dalyvavau išpakuojant ir pražaidžiant kiekvieną naują žaislą. Labai aiškiai pamačiau, kaip kai kurie žaislai pataikė į aktualaus mąstymo gebėjimų vystymosi zoną.

Man kilo mintis pačiai pažaisti, bet jau kitą žaidimą. Nutariau nubraižyti žaislu plėtojamo mąstymo profilį. Pradėsiu nuo LEGO CITY kelių pagalbos sunkvežimio (žr. paveikslėlį). Profilio braižymui panaudosiu Ned Herrmann visuminio proto modelį.

Atidarius maišelį su detalėmis į akis krito smulkios detalės, kurias reikėjo pirštais suimti ir įstatyti į joms skirtą vietą. Tad pirmoje žaidimo pakopoje įsijungė lytėjimas, pirštų koordinaciją ir apčiuopimas: pajausk pirštais, kad detalė įsistatė, o tada spausk. Visą tai ikimokyklinio ugdymo pedagogai vadina smulkiąja motorika. Mano profilyje tai yra dešinysis apatinis (C) ketvirtis.

Dėžutėje mes radome vaizdžiai parengtas instrukcijų knygutes, kur parodytas visas modelio surinkimo procesas, žingsnis po žingsnio. Tad teko mokytis skaityti instrukciją ir paklusti užduotai konstravimo procedūrai. Be to reikia valdyti ir kontroliuoti savo dėmesį. Čia jau stipriai buvo užkabintas kairysis apatinis smegenų ketvirtis (B).

Dar vienas iššūkis iškilo, kai konstravimo metu vaikas pajudėjo aplink stalą, tada jis pasuko instrukcijas į save, o modelis liko stovėti vietoje. Žaidimo pradžioje mama modelį orientavo taip, kad jis 100 proc atitiktų piešinėlį instrukcijose. Pakeitus startinę poziciją mažose smegenėlėse prasidėjo manipuliacija erdviniu objektu. Juk nerasi kur ir kaip įstatyti, jei galvoje teisingai neorientuosi detalės ir neapsuksi piešinio arba modelio 180 laipsnių. Tokios erdvinės manipuliacijos užkaitino dešinį viršutinį smegenų ketvirtį (D).

Kai kuriuose žingsniuose reikėjo atrinkti 5-6 detales. Tame darbe reikėjo išsiskirti ir pritaikyti kategorijas: spalva, dydis, forma. Teko kritiškai vertinti mamos atrinktą neteisingą figūrą. Teko skaičiuoti: Kiek reikia tokių detalių? Kokio ilgio ta detalė? Teko su mama padiskutuoti ir įrodinėti, kodėl taip reikia daryti. Tad įsidarbino ir kairysis viršutinis ketvirtis (A).

Dar kiti mąstymo procesai pasileido, kai darbas įpusėjo, t.y. ties 21-22 žingsniu. Tada išryškėjo mašinos važiuoklė ir įsijungė vaizduotė. Tada vaikas jau pamatė mašiną ir ėmė skubėti. Tada jis susirado vairuotojo figūrą, jau bandė ją pasodinti į mašiną ir važiuoti. Anksčiau nei instrukcijos reikalavo susirado ratus, juos sumontavo ir bandė įstatyti į vietą. Tad čia dar stipriau įsijungė dešinysis viršutinis ketvirtis (D): vaizduotė ir užduotų procedūrų laužymas.

Sumontavus sunkvežimį vaikas aprimo ir trumpam vėl tapo analitiku (A): Kokios sunkvežimio dalys, kaip jos susijungia? Kaip veikia sugedusią mašiną užtraukiantis trosas? Kaip pasodinti vairuotoją ir kaip jį išimti? Kaip į ranką įduoti įrankį, o kaip jį pritvirtinti atgal? Kai kurios detalės vėl buvo atjungiamos ir pritvirtinamos atgal.

Po pertraukos jau pažaidėme pagalbą kelyje. Mama buvo sugedusios mašinos vairuotoja, o vaikas - į pagalbą atėjęs serviso darbuotojas. Čia atsirado vietos vienas kito pajautimui, bendravimui, susiderinimui tarpusavyje (C) ir improvizacijai (D).

Tai tiek mes pažaidėme iš pirmo karto. Toliau mes nuspręsime:

  • Ar toliau plėtosime pagalbos kelyje vaidmenų žaidimą (C).
  • Ar išardysime viską ir kartosime konstravimą pagal instrukciją, susilpninant išorinį vadovavimą ir sustiprinant savi-discipliną (B).
  • O gal išardysime viską, padėsime į šoną instrukcijas ir pažiūrėsime kas gausis (D).

Galvojant apie vaiko lavinimą man teks įvertinti ne tik žaislo potenciją, bet ir keletą kitų svarbių veiksnių: mąstymo lavinimo tikslus, natūralią kognityvinę raidą ir savo vaiko mąstymo profilį, kuris jau ryškėja. Motyvacijos palaikymui teks išnaudoti tai, kas jam lengva ir smagu, ir iš lėto įveikti tai, kas jam kelia sunkumų.

Galvojant apie LEGO CITY, tai mes dar neišsėmėme šio žaislo lavinamosios potencijos. Protą pajudina ne daiktas, o veikla. Iki projektavimo ir dizaino (D) bei inžinerinių sprendimų (A) mums dar reikia užaugti. Manau, kad po kokio pusmečio ar metų, mes šiek tiek išplėsime šio žaislo užkabinamą mąstymą A ir D kryptimis.

Žinau, kad ir kiti tėveliai savo vaikams perka LEGO. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, kiekvienas tėvas turi skirtingus lavinamuosius prioritetus, tad man labai įdomu išgirsti kaip kiti žaidžia ir išnaudoja lavinamąją šio žaislo potenciją.

2015 m. vasario 6 d., penktadienis

Švietimas proto visumai: pagal Ned Herrmann metodologiją


Simboliška, bet 2015-tuosius metus man teko pradėti nuo susitikimo su švietimo ministru. Ministras lankėsi mokykloje, kuri jau penkiolika metų nuosekliai užsiima mąstymo lavinimu.
Savaime aišku, kad kalba pasisuko ir apie mąstymo lavinimą.

Ministras laikėsi aiškios pozicijos, kad kiekviena mokykla turi lavinti mąstymą ir kiekviena taip daro. Aš pilnai sutinku su mąstymo lavinimo reikalavimu, bet leidžiu sau suabejoti visuotine mąstymo lavinimo praktika.

Šioje video apžvalgoje aš remiuosi Ned Herrmann visuminio proto® metodologija ir bandau parodyti, kas man yra MĄSTYMĄ LAVINANTI MOKYKLA, o dar konkrečiau - tai MOKYKLA VISAM PROTUI.

Apžvalgą aš pradedu nuo ugdymo filosofijos, kuri aprėmina ir įprasmina mąstymo lavinimo tikslus, paskui atkreipiu dėmesį į proto visumos plėtotės prielaidas numatančią ugdymo programą, o galiausiai išryškinu kelis esminius visuminio proto® pedagogikos aspektus.

Palaipsniui tampa aišku, kad ne kiekviena mokykla gali save vadinti mąstymą lavinančia mokykla. O tam, jog įsitikintume, jog mūsų mokykla savo ugdymo praktikoje apima mąstymo visumą, reikėtų savęs paklausti:

  • Kaip mes suvokiame ugdymo paskirtį ir kiek mąstymo lavinimas yra aktualus tos paskirties realizavimui?
  • Ar mūsų rengiamose ir įgyvendinamose ugdymo programose yra užprogramuota mąstymo visuma?
  • Kaip ugdymo praktikoje pažįstama, pasiekiama ir plėtojama mokinių mąstymo įvairovė?
  • Kokią vietą vertinamuose mokymosi pasiekimuose užima mąstymo pasiekimai?

O jei nenorime ar negalime atsakyti į šiuos klausimus, tai neturėtume savęs vadinti mąstymą lavinančia mokykla. Bet ir tokioje mokykloje mąstymo palavinimas kokia nors kryptimi netyčia gali atsitikti, lygiai taip, kaip gali atsitikti ir mokinių mąstymo apribojimas.

Šia apžvalga aš kviečiu jus visus kartu judėti link proto visumą plėtojančios mokyklos.