HBDI panaudojimas individualiame lygmenyje

Skirtingiems mąstymo stiliams suteikiama pirmenybė nulemia sprendimų priėmimą, problemų sprendimą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Savo mąstymo stiliaus supratimas atskleidžia naują perspektyva individualiam mąstymui ir kitų žmonių supratimui.

HBDI (angl. Herrmnn Brain Dominance Instrument) tai mąstymo stiliaus nustatymo įrankis, atskleidžiantis asmens teikiamą pirmenybę, emociniam, analitiniam, struktūriniam ir strateginiam mąstymui. Instrumentas pagrįstas Ned Herrmann visuminio mąstymo modeliu. Jo pagalba nustatytas mąstymo profilis, neatspindi mąstymo kompetencijos ar įgūdžių. HBDI mąstymo profilis rodo asmens suteikiamą pirmenybę vienam ar kitam mąstymo būdui. Ši pirmenybė turi tiek fiziologinį, tiek ir socio-kultūrinį pagrindą. Ji nulemta tiek asmens prigimties, tiek ir gyvenimiško bei ugdymo patirties.

Kokią naudą teikia HBDI instrumento panaudojimas individualiame lygmenyje.

Nauda asmeniui:

• Savęs pažinimas, vedantis į pasitikėjimą savo mąstymu ir savimi.
• Labiau pagrįsti karjeros sprendimai, vedantys į maksimalų savo potencijos išnaudojimą.
• Mąstymo įvairovės pažinimas ir pripažinimas, palengvinantis kitų žmonių supratimą ir komunikaciją su jais.

Nauda gyvenimo ar verslo partneriui:

• Ramesnis, aiškiau žinantis kur ir kaip save padėti partneris.
• Lengvesnis, aiškiau įvardintas ir pagrįstas darbų prisėmimas arba atsisakymas.
• Partnerio kitokumo pripažinimas ir žemesnis konfliktiškumo lygmuo.

Nauda organizacijai:

• Lengviau save realizuojantys ir savimi patenkinti organizacijos nariai.
• Dėmesys mąstymo visumai, būtinai organizacijos veiklai.
• Mažesnis konfliktiškumas.

HBDI panaudojimo individualiame lygmenyje proceso etapai:

1. Apsisprendimas panaudoti HBDI.
2. Klausimyno užpildymas.
3. HBDI grindžiančio modelio ir mąstymo stilių įvairovės supratimas.
4. Individualaus HBDI profilio analizė ir interpretavimas.
5. Įgytų žinių panaudojimo galimybių apžvalga.
6. Individualus apsisprendimas ir darbas su savimi.

Kviečiu pasinaudoti individualaus mąstymo pažinimo galimybėmis. Daugiau informacijos paslaugos brošiūroje.

Nacionaliniai kepuraičių dėvėjimo ypatumai

Edward de Bono "šešios mąstymo kepuraitės" yra plačiai naudojamos visame pasaulyje. Jų dėvėjimo principai yra universalūs ir taikomi mąstymo efektyvumo siekimui.

Peržvelkime tris pagrindinius mąstymo kepuraičių dėvėjimo principus ir aptarkime jų pritaikymo lietuviškame kontekste ypatumus.

Pirmas principas - "vienu metu nešiojama viena kepuraitė" - užtikrina maksimalų pasirinkto mąstymo būdo išnaudojimą ir minties skaidrumą.

• Jei pateikiame informaciją (baltoji kepuraitė), tai stengiamės atsiriboti nuo emocijų, tikėjimų ir asmeninių požiūrių (raudonoji kepuraitė)
• Jei generuojame idėjas (žalioji kepuraitė), tai nekritikuojame (juodoji kepuraitė)
• Jei užsiimame kritika (juodoji kepuraitė) tai tuo momentu stengiamės susilaikyti nuo vertės ar naudos išryškinimo (geltonoji kepuraitė) ir t.t.

Lietuviai linkę į spalvų derinimą. Mėgiamiausias derinys juoda su raudona. Taip šalta ir racionali kritika virsta pasibėdojimu, skundu ar nuolatiniu verkšlenimu. Raudona veržiasi ir į baltosios kepuraitės mąstymą - nuomonė ir įsitikinimai bandomi pateikti faktų kalba.

Antras principas - "dirbant grupėje visi vienu metu dėvi tą pačią kepuraitę" - padeda konfrontacinę komunikaciją perorientuoti į bendrą minties darbą ir pasiekti sinergijos efekto.

• Jei šiuo momentu svarstydami idėją ieškome stipriųjų pusių (geltonoji kepuraitė), tai neblaškome minties su kritiniais komentarais (juodoji kepuraitė)
• Jei kūryboje momentu išgyvename pakylėjimą (žalioji kepuraitė) tai nepradedame vardinti savo emocijos (raudonoji kepuraitė)
• Jei stabtelėjome refleksijai ir tolimesnio mąstymo suorganizavimui (mėlynoji kepuraitė), tai sulaikome visus kitus komentarus (nusiimama visas kitas kepuraites) ir t.t.

Debatų ir ginčų kultūroje mes išmokome prieš idėją (žalioji kepuraitė) šokti su kritika (juodoji kepuraitė), konstruktyvų optimizmą (geltonoji kepuraitė) atakuoti pesimistiniais komentarais (juodoji kepuraitė), jausmų įvardinimą (raudonoji kepuraitė) pertraukti reikalavimu paaiškinti ir faktais pagrįsti jausmus (baltoji kepuraitė).

Trečias principas - "reakcija į naują idėją ar pasiūlymą pradedama nuo geltonos kepuraitės" - sudaro palankias sąlygas naujai gimusiai idėjai sustiprėti ir plėtotis.

• Kai išgirstame naują idėją, tai reaguodami stengiamės išryškinti jos vertę (geltonoji kepuraitė) ir ne tik suteikti idėjai šansą išlikti, bet ir nurodyti jos tolimesnio plėtojimo kryptį.
• Jokiu būdu iš karto nepuolame kritikuoti (juodoji kepuraitė) idėjos pirminėje jos vystymo stadijoje, nes tada ji yra ypač pažeidžiama.

Juodoji kepuraitė yra savisaugos įrankis, tad dažniausiai mes jos griebiamės gynybai nuo žaliosios kepuraitės įnešto neapibrėžtumo bei keliamos rizikos. Turime pripažinti, kad šiuo metu Lietuvoje saugumo jausmas yra žemesnis, nei vidutinis Vakarų Europoje, tad ir savisaugos instinktas greičiau bei aštriau įsijungia.

Ar matėte lietuvių liaudies šokį "Kepurinė"? Jei ne, tai pažiūrėkite lietuvių liaudies ansamblio "Vingis" merginų pasirodymą.

http://youtu.be/UGQXujBdZu4

Ar atkreipkite dėmesį:

• Merginos nešioja vieną vienspalvę kepurę vienu metu.
• Ši kepurė, su kuria sveikinamas atvykėlis (nauja idėja), yra geltona.
• Jos girdi muziką, mato viena kitą ir kartu dedasi bei nusiima kepurę.
• Jos nekonkuruoja tarpusavyje; jų individualūs judesiai susilieja į vieningą šokį.

Gal čia ir yra nacionalinis kepuraičių nešiojimo pavyzdys? Jei taip, tai iš jo turime daug ko pasimokyti.

Stiklo medalis mokyklai

Tęsiu nominacijų mokyklai skelbimą. Kviečiu mokyklas pakovoti dėl "stiklo medalio". Stiklo medalis Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangoje iškelia kūrybiškumo, paprastumo ir inovacijos vertę.

Į stiklo medalį gali pretenduoti mokykla, kurioje kūrybiškumas reiškiasi visoje mokyklos kaip organizacijos kultūroje. Kūrybinis požiūris, kūrybinis sprendimas ar kūrybinė saviraiška toje mokykloje yra sveikintini nepriklausomai iš kur jie kiltų - iš mokinio, mokytojo ar vadybininko. Kūrybinės aplinkos visiems kūrimas yra vienas iš pagrindinių mokyklos bendruomenės rūpesčių.

Klasė toje mokykloje nėra vien mokytojo kūrybinės saviraiškos laukas, joje kūrybinę erdvę atranda ir visi mokiniai. Mokytojas savo veikloje didelį dėmesį skiria kiekvieno mokinio kūrybinių galių atpažinimui ir išlaisvinimui. Čia mokiniai nėra skirstomi į kūrybiškus ir nekūrybiškus. Pripažįstama kiekvieno teisė ir laisvė kurti.

Tokioje mokykloje nėra sėdima ir laukiama įkvėpimo. Kūrybinė pozicija yra sąmoningai užimama tada, kai reikia kūrybinių sprendimų. Mokiniai ir mokyklos organizacijos nariai įvaldo kūrybinio mąstymo įrankius ir bet kuriuo momentu gali juos pasirinkti ir panaudoti.

Kūrybiškumas tokioje mokykloje reiškiasi per organizacijos, mokymo ir mokymosi procesų inovacijas. Kiekviena inovacija yra susijusi su nežinomybe ir rizika, tačiau į stiklo medalį pretenduojančioje mokykloje nebijoma rizikuoti. Čia bandoma, eksperimentuojama, klystama ir einama pirmyn.

Dažnai mokyklos siekia inovatoriškų mokyklų statuso "griebdamos" kiekvieną naujovę ir skubėdamos ją įgyvendinti. "Mes darome ir tai, ir tai, ir tai..." - girdžiu iš tokios mokyklos. "O kaip visa tai sulydote į vieningą visumą?" - klausiu stiklo medalio pretendentės.

Stiklo medalio nusipelno ne ta mokykla, kuri iš skirtingų naujovių "klijuoja" sudėtingą darinį, o ta, kuri savo kūrybines pajėgas išnaudoja nuolatinei unikalaus, prasmingo, funkcionalaus ir paprasto sprendimo sintezei.

Jei stiklo medalis ženklina jūsų mokyklos vertybes, tai kviečiu siekti šios nominacijos.

CAF mažiesiems

Veiksnių apžvalga prieš priimant sprendimus yra didelis žingsnis ne tik mažųjų, bet ir suaugusių mąstytojų tarpe. Juk taip natūralu veikti nepamąsčius. Dalis mūsų turime stipresnį instinktyvaus veikimo polinkį, tada pamąstymas prieš veikimą tampa dideliu iššūkiu. Kita dalis yra linkę pamąstyti, bet apsiriboti tik kritika arba analitiniais veiksmais. Sprendimo priėmimo konteksto apžvalga daugeliui yra neįprastas dalykas. 

CAF mokina pristabdyti save, atsitraukti nuo trokštamo objekto ar veiksmo ir pažvelgti plačiau. Jei mokytojas mato, kad mokiniai pasirengę šiam šuoliui, jie drąsiai gali imti CAF kaip visumą ir su juo dirbti, bet jei kyla abejonių, tai geriau išbandyti lėtą ėjimą link šio mąstymo įrankio įvaldymo.

Peržvelkime penkis CAF įvaldymo lygmenis:

1. Ikimokykliniame amžiuje, o dažnai ir pirmose klasėse mokytojai susiduria su vaikų spontaniškumu. Panorėjo ir jau daro. Sprendimo priėmimo fazė kažkur pasimeta. Tad pirmiausia reikėtų pasimokyti stabtelėti pamąstymui. "Noriu šito dviratuko!" - šaukia vaikas ir bėga prie kito vaiko, kuris ramiai važinėjasi. "Palauk, apie ką turi pagalvoti, prieš bėgdamas pasiimti dviratuko?" - pristabdo darželio auklėtoja arba mama.
2. Tada, kai vaikas jau pajėgia sustoti ir pamąstyti bent apie vieną dalyką, tada jau galima prašyti pamąstyti daugiau. "Yra daugiau dalykų, apie ką reikia pagalvoti". Tada naudinga ne tik išsakyti savo mintis, bet ir išgirsti kito vaiko pamąstymus. Visa tai padeda suvokti, kad yra daug dalykų, apie kuriuos reikia pamąstyti ir įvertinti. Šis CAF įvaldymo lygmuo gali būti pavaldus ir trimečiams, kuriems Peter Senge su šypsena klijuoja "sistemų mąstytojų" etiketę
3. Trečias lygmuo - atsikabinimas nuo troškimo objekto ir pažvelgimas į kitus ir platesnį kontekstą - jau yra didelis šuolis pirmyn. Šis CAF lygmuo nepasiduoda tol, kol vaikas nesugeba peržengti savo egocentrizmo: "noriu", "man", "mano". Raidos teorijos nurodo ketvirtuosius metus, o praktika rodo, kad kartais reikia ir keturiasdešimties metų šios vystymosi krizės įveikimui. Taigi, pradinėse pats laikas šiuos mąstymo gebėjimus plėtoti. Čia pagrindinis mokytojo dėmesys jau yra ne veiksnių kiekiui, o tam, kiek atsietai nuo sprendimo objekto mokinys sugebėjo pamąstyti.
4. Kai mokinys jau pajėgia išplėsti mąstymo lauką ir pažvelgti į platų sprendimo priėmimo arba planavimo kontekstą, tada jis jau lengvai gali pereiti į instrumentinį CAF panaudojimo lygmenį - sąmoningai situacijoje pasirinkti ir panaudoti CAF instrumentą. Pats laikas ant sienos pasikabinti CAF plakatą, o vaikams į rankas įduoti CAF korteles.
5. Kai vaikas pasitiki savo įgūdžiu paimti ir panaudoti CAF įrankį, jis drąsiai gali išsitraukti šį įrankį grupės mąstymo situacijoje ir panaudoti mąstymo suorganizavimui arba tuščio ginčo persukimui į paralelinio mąstymo sesiją. Po nuoseklaus lavinimo to galima tikėtis tik vyresnėse pradinėse klasėse.

Prisimenu savo pokalbius su pradinių klasių mokytojais. Keistai man skambėdavo mokytojo teigimas, kad štai paėmiau ir išmokiau PMI ir CAF, o paskui dar kartu tuos įrankius panaudojau. Daug įtikinamiau man atrodydavo nuoseklaus darbo scenarijai. Kaip man neatrodytų, visuomet sprendimo teisė priklauso mokytojui.

Linkiu geriau pažinti savo mokinių mąstymą ir parinkti mokymo mąstyti strategiją, kuri džiugintų mokinių mąstymo pasiekimais.

Aukso medalis mokyklai

Man jau atsibodo kiekvienais metais "Veido" žurnale vartyti mokyklų reitingus, kuriuose reitinguojama pagal kriterijų - abiturientų įstojimą į aukštąsias mokyklas.

Aš siūlau alternatyvą - šešias nominacijas mokyklai pagal Dr. Edward de Bono "šešis vertės medalius". Šiandien trumpai pristatysiu esminius kriterijus aukso medaliui.

Aukso medalis Edward de Bono "šešių vertės medalių" sąrangoje reprezentuoja nelygstamą žmogaus vertę. Šio medalio nusipelnome tada, kai mums ne tik rūpi žmogus, bet konkrečiais veiksmais prisidedame prie šios vertybės realizacijos ir mūsų veiklos rezultatai tampa vertingu indėliu į kiekvieno žmogaus gerovę.

Aukso medalio nusipelno humanistinė mokykla, kurioje iškeliama mokytojų ir mokinių žmogiškoji vertė. Ką tai reiškia?

Mokytojas yra save gerbiantis ir kitų gerbiamas Žmogus:

• Unikalus šio mokytojo mąstymas yra vertinamas kaip vertingas indėlis į bendrą mokyklos darbą.
• Tokioje mokykloje mokytojas būna savimi ir randa būdų kaip išreikšti savo unikalumą. Tai jam leidžia patirti vidinį pasitenkinimą.
• Toks mokytojas neužsidaro savo "komforto zonoje", o žengia žingsnį link kolegos ar mokinio, kuris netelpa į šio mokytojo mąstymo rėmus. Toks savęs peržengimas sukuria individualaus visumiškumo išgyvenimo galimybę.
• Savo indėlio į bendrą mokyklos reikalą įnešimas leidžia pasijausti "kolektyvinio visuminio proto dalimi".

Mokiniai šioje mokykloje yra save gerbiantys ir kitų gerbiami Žmonės:

• Jie kas dieną atranda save iš naujo ir iš naujo apreiškia tą savo nepakartojamą AŠ. Mokiniui nėra klijuojama etiketė ir jis nėra uždaromas į riboto mąstymo dėžutę, o jam leidžiama laisvai eksperimentuoti su savo mąstymu ir visomis kryptimis jį išplėsti.
• Tokioje mokykloje mokiniai atranda ir kitaip nei jie mąstančius žmones bei mokosi tuos žmones gerbti ir suprasti.
• Mokiniai tokioje mokykloje gauna pakankamai instrumentų (mąstymo įrankių), kad drąsiai galėtų peržengti sau patogų mąstymo būdą, suprasti kitus ir būti suprasti.

Sakote, kad tai fantazija. Aš sakau - ne. Humanistinės vertybės nėra naujiena Lietuvos mokyklose. Šių vertybių realizavimo praktinė metodologija - tame tarpe ir dBT bei HBDI - taip pat jau tampa prieinama.

Atidarau nominantų sąrašą.

Seminaras visam protui

Tik ką grįžau iš Anglijos, kur gražioje vietoje netoli Vinzoro dalyvavau keturių dienų Herrmann International seminare (trenerė Cynthia Radford, JAV). Po šio įvykio noriu pasidalinti išskirtine viso proto įjungimo patirtimi.

Dar pirmą dieną vienas dalyvis paklausė: "Ar čia atsitiktinumas, kad ...?" Atsakymas buvo "Mažai kas čia yra atsitiktinumas?" Gerai apgalvotas buvo ne tik seminaro turinys ar metodai, bet ir susodinimas, dovanėlės, užkandžiai ir t.t. Niekas nebuvo šiaip sau, kiekviena detalė turėjo tikslą.

Galima pasakyti, kad seminare buvo kruopščiai suprojektuota ir pastatyta vedrodžių sistema: buvo galima stebėti save individualiai ir grupėje. Buvo galima stebėti mąstymą ir veikimą skirtingose modose: analizuojant, logiškai samprotaujant ir pagrindžiant, arba įsivaizduojant, spėliojant ir žaidžiant arba planuojant praktinius žingsnius, juos derinant ir veikiant, arba įsijaučiant, įsiklausant į kitus ir mezgant tarpasmeniniu ryšius.

Po keturių dienų refleksijoje aš pažymėjau 15 charakteristikų, kuriomis prisidėjau prie grupės darbo (žali skritulėliai). Visi kiti seminaro dalyviai turėjo galimybę atpažinti mano indėlį (oranžiniai skritulėliai). Dabar pažiūriu į šį modelį ir matau, kad per tas dienas tikrai įdarbinau net ir pačias atokiausias savo smegenų kerteles.

Dabar galvoju, kaip aš galiu padėti savo kolegoms tai patirti ir toliau plėsti viso proto įjungimą patiriančių žmonių ratą

Kam man tos kepurės?

Gyvenime skirtingose situacijose mes naudojame skirtingas kepures, kurios mums atlieka skirtingą darbą: po kepure mes slepiame galvą nuo saulės, kepurė sušildo ausis šaltą žiemos dieną, baseine mes užsidedame plaukimo kepuraitę, o nuėję į pirtį galvą prisidengiame pirties kepuraite, kartais mums kepuraitės prireikia tik kaip aprangos stiliaus detalės, o kartais uniformine kepuraite demonstruojame priklausomybę bendruomenei. Šios kepuraitės mums nekelia daug klausimų.

Kai Edward de Bono pasiūlo pasimatuoti "Šešias mąstymo kepuraites", mūsų natūralus atsakas yra: "O kam man jų reikia?" "Aš ir be jų galiu neblogai mąstyti!"

Čia pabandysiu trumpai pristatyti jų naudą skirtingą poziciją užimantiems žmonėms:

• Jei tau rūpi asmeninis tobulėjimas, tai "Šešios mąstymo kepuraitės" parodys dar pilnai tavo neišnaudotus mąstymo būdus, skirtingų būdų derinimo galimybes ir taip atvers mąstymo tobulinimo perspektyvą.
• Jei esi žmogus, kuriam reikia pačiam už save mąstyti - spręsti problemas, ieškoti naujų galimybių, rinktis iš prieinamų alternatyvų ar priimti kasdieninius sprendimus - tai "Šešios mąstymo kepuraitės padės suvaldyti pirminį sąstingį ar minčių chaosą ir kryptingai pajudėti link siekiamo rezultato.
• Jei esi mokytojas, kuris pripažįsta mokinių teisę ir laisvę mąstyti, tai "Šešios mąstymo kepuraitės" taps kasdieninio darbo įrankiu, padedančiu perduoti mąstymo įgaliojimus mokiniams ir patirti tai, kad mokiniai gali patys organizuoti savo mąstymą ties bet kuria užduotimi.
• Jei esi vadybininkas, kuriam dažnai tenka dalyvauti įvairaus pobūdžio susirinkimuose ar organizuoti darbą juose, tai "Šešios mąstymo kepuraitės" jums taps nepamainomu efektyvaus mąstymo grupėje organizavimo įrankiu.

Užsidėk mąstymo kepurę ir suvaldyk mąstymo chaosą, pirmiausia savo galvoje, o paskui padėk tai padaryti savo komunikacijos partneriams!

PMI mažiesiems

Pradedant CoRT pamokėles mažiesiems pirmiausia reikia įvertinti bent trejetą veiksnių:

• Protinės raidos etapą;
• Kalbos raidą - klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo įgūdžius;
• Dėmesio sukaupimo ir išlaikymo gebėjimus.

Atsižvelgiant  į šiuos veiksnius reikės parinkti tinkamą įrankio įvaldymo lygmenį ir adaptuoti metodiką. 

Ankstyvajame mąstymo lavinime operavimas abstrakčia mąstymo įrankio sąvoka keičiamas operavimu fiziniu objektu: kortele, lazdele, kepurėle, batu ar kt. "Pakelk į viršų PMI lazdelę ir pasakyk pliusus." "Nuleisk PMI lazdelę žemyn ir pasakyk minusus"

Mąstymo proceso refleksija mažiesiems supaprastinama iki trumpo vaikų dėmesio atkreipimo į pozityvius mąstymo patirties elementus: "Kaip smagu buvo mąstyti Kokių įdomių minčių vaikai sugalvojo!". Nuo mokinių darbo apmąstymo balsu iš lėto galima pereiti prie klausimų: "Kaip patiko? Ar buvo lengva? Kas buvo sunku?"

Reikia žinoti, kad pilnas PMI įvaldymas kartais yra nemažas iššūkis net suaugusiam žmogui, o vaikui reikia savo protą parengti nuosekliam esminių mąstymo principų įsisavinimui. PMI įvaldyme galima išskirti šešis lygmenis:

1. Kad ne daiktas, idėja ar veiksmas yra blogas ar geras, o yra dalykų, kurie tą daiktą, idėją ar veiksmą daro blogu. Nuo "patinka"/"nepatinka", "geras"/"blogas" reikia pereiti prie "patinka, nes...", "tame gerai yra ...". Galime vaikų paklausti "Kas gero leduose?"
2. Kitas didelis šuolis yra supratimas, kad "Mėnulis turi dvi puses: šviesią ir tamsią", kad "tas pats dalykas turi gerų ir blogų pusių"
3. Net ir suaugusiems sunku įtvirtinti nuostatą, kad "į pliusus reikia pažiūrėti pirmiausia, o tik paskui ieškoti minusų". Ši pozityvaus mąstymo nuostata turėtų būti plėtojama jau ikimokykliniame amžiuje.
4. Manau, kad pradinukai turėtų mokytis peržengti vertinimą (pliusus ir minusus) ir pradėti ieškoti "Kas iš to gali būti?" "Kaip tai gali būti panaudota?" (įdomios galimybės) Taip bus pakloti konstruktyvaus mąstymo pagrindai.
5. Pradinukai gali išeiti ir į instrumentinį lygmenį ir PMI atlikti kaip nuoseklią trijų mąstymo veiksmų seką, reaguojant į pateiktą idėją. Tai patvirtino ne viena pradinių klasių mokytoja, išbandžiusi CoRT 1 programą savo pamokose.
6. Aukščiausias PMI įvaldymo lygmuo pasiekiamas, kai PMI grupėje padeda realizuoti paralelinio mąstymo principą. Vaikai visi vienu metu mąsto apie pliusus, paskui visi kartu peržiūri minusus, o tada kartu kimba į įdomių galimybių paiešką.

Tik ugdymu užsiimantys tėvai ir mokytojas gali spręsti, nuo kurio lygmens pradėti. Man žinoma pradinio ugdymo patirtis leidžia teigti, kad šeši, aukščiau paminėti, PMI įvaldymo lygmenys gali būti sėkmingai realizuoti pradinėje mokykloje. Manau, kad su pirmais trimis lygmenimis galima iš lėto pradėti dirbti ikimokykliniame amžiuje.

Reikia žinoti, kad CoRT pamokų kortelės yra parengtos amžiaus tarpsniui nuo paauglystės, kada yra visos prielaidos refleksyviam mąstymo įrankių perėmimui: abstraktus mąstymas ir refleksija. Mažesniesiems reikės tiek turiniu, tiek ir forma skirtingos medžiagos.

Apie dBT metodiką mažiesiems dar rašysiu kituose pranešimuose, nes būtina aptarti, kaip galima realizuoti kiekvieną lygmenį ir kokią medžiagą būtina pasirengti.

Mąstymo įrankio perdavimo etapai

dBT metodika reikalauja išlaikyti kai kuriuos esminius principus. Vienas iš jų yra mokymo/mokymosi procesas, kuris užtikrina mąstymo įrankio perdavimą.

Jei mokytojas ar treneris dirba su CoRT1 programa, tai jis besimokantiems perduoda septynis įrankius - PMI, CAF, C&S, AGO, FIP, APC ir OPV. Kiekvieno iš jų perdavime prisilaiko šešių etapų proceso.

1 etapas MOTYVAVIMAS

Paskirtis – sužadinti besimokančių motyvaciją mokytis naujo mąstymo aspekto ir perimti įrankį.

Galimos veiklos:

• Įdomus, aktualus ir gyvenimiškas mąstymo įrankio taikymo pavyzdys, iliustruojantis jo vertę. 
• Žaidimas, pratimas ar kita mokinius įtraukianti įdomi veikla, kurioje prireikia konkretaus mąstymo, kurio bus mokomasi. 
• Pamokos prasmės ir vertės paaiškinimas. 

2 etapas ĮRANKIO PASKIRTIES IR MINTIES OPERACIJOS IŠAIŠKINIMAS

Paskirtis – išsiaiškinti mąstymo įrankio paskirtį skirtingose mąstymo situacijose, įvesti minties veiksmų eigą. Jei kils neaiškumų, taip pat gali tekti tą įrankį atskirti nuo kitų įrankių.

Galimos veiklos:

• Įvadinės kortelės dalies perskaitymas
• Aiškinimas ir aiškinimasis.
• Pavyzdžio analizė ir mąstymas kartu pagal pavyzdį.

3 etapas ĮRANKIO ĮVALDYMO PRATYBOS

Paskirtis – mokytis atlikti pamokoje numatytus minties veiksmus ir įvaldyti pirminius darbo su įrankių įgūdžius.

Galimos veiklos:

• 2-4 užduočių atlikimas. 
• Individualus ir grupinis darbas. 
• Grupelių darbo viešas pristatymas visiems. 
• Besimokančių minčių fiksavimas.
• Grįžtamasis ryšys iš trenerio/mokytojo ir kitų besimokančių.

4 etapas MĄSTYMO PROCESO REFLEKSIJA

Paskirtis – paskatinti mąstymo, naudojant naujai išmoktus įrankius, refleksiją (metakognicija). Asmuo yra laisvas nuo refleksyviai įvaldytų įrankių: jis juos bet kada gali paimti, panaudoti ir padėti į šalį, minties operacija "neprilimpa".

Galimos veiklos:

• Atsakymas į kortelėje pateiktus klausimus. 
• Atsakymas į pratybų metu iškilusius klausimus apie mąstymo procesą, situacijas ir įrankius. 
• Diskusija grupelėse ir/arba frontaliai.
• Mąstymo proceso aprašymas, schematizavimas ar piešimas.

5 etapas MĄSTYMO ĮRANKIO PRINCIPŲ ĮTVIRTINIMAS

Paskirtis – kristalizuoti ir įtvirtinti esminius pamokos momentus. Nuo konkrečios operacijos atlikimo žengti link principo supratimo.

Galimos veiklos:

• Esminių momentų priminimas, pakartojimas ir užfiksavimas. 
• Principų iš kortelės perskaitymas/išrašymas.
• Principų rangavimas pagal svarbą.
• Pasirinkto principo plakato parengimas.
• Principų aptarimas. 
• Refleksyvios diskusijos išvadų pakėlimas į principinį lygmenį. 

6 etapas SAVARANKIŠKAS MĄSTYMO ĮRANKIO TAIKYMAS

Paskirtis – perkelti pamokoje įgytus įgūdžius ir požiūrius į mąstymo situacijas už pamokos/seminaro ribų.

Galimos veiklos:

• Projektinių užduočių pristatymas. 
• Sutarimas dėl savarankiškos projektinės užduoties atlikimo: terminų ir rezultatų pateikimo formos.
• Vertinimas: individualus grįžtamasis ryšys į raštu pateiktus projektus arba taikymo atvejų viešas aptarimas ir analizė. 

CoRT 1 programoje TAISYKLĖS, PLANAVIMAS ir SPRENDIMAI yra mąstymo situacijos, kuriose mokomasi taikyti ir įtvirtinti mąstymo įrankius. Taikymui skirtų pamokų struktūrą aptarsime vėliau.

Šių šešių etapų visuma sudaro dBT metodikos esmę. Jei dirbdami savavališkai išimsime bet kurį etapą, tai jau nebus dBT metodika, tai bus kažkas kito.

dBT metodikos rėmų peržengimus, įrankio įvaldymo etapų planavimą laike ir kiekvieno jų realizavimo praktinius aspektus aptarsiu kituose šio tinklaraščio pranešimuose.

Į batus ir pirmyn!

Vytautas Kavolis "Kultūros dirbtuvėse" samprotauja apie lietuvių kultūrą pasaulio kultūrų kontekste. Jis lietuviuose atpažįsta stipresnę buvimo orientaciją, tuo tarpu Vakaruose prioritetinė yra veiklos orientacija, o Rytų kultūrose svarbus tapsmas.

Dvidešimties metų nepriklausomybės patirtis taip pat atskleidė lietuvių sunkumus nuo kalbų pereinant prie konkrečių veiksmų. Daugeliui tikriausiai ne kartą teko dalyvauti ilguose diskusijose, debatuose ar šiaip pasvarstymuose, kurie nesibaigdavo konkrečiu veiksmu.

Tikriausiai nesunkiai prisimenate ir beprasmio veikimo situacijas, kai "nėra kada galvoti, reikia daryti". Tokie mąstymo komponentę pametę darymai pameta kryptį ir niekur nenuveda. Mano vyresnieji kolegos turėjo labai gražių rusiškų epitetų šios veikimo būsenos įvardinimui: "den približalas k koncu, a v strane durakov kipela rabota" arba "durdom kalakolčik" arba "niekogda dūmat, konfetku dostovat nada" arba ...

Dr. Edward de Bono mąstymo kultūroje konkretus apmąstytas veiksmas užima centrinę vietą. Šios pozicijos išreiškimui jis įvedė naują žodį "operacy", kuris reiškia veikimo kompetenciją. Jo propoguojamoje mąstymo kultūroje mąstome tam, kad atvertume naują veiklos perspektyvą, pasirinktume iš egzistuojančių alternatyvų ar patys suprojektuotume naują veiksmų seką. Mąstome tam, kad veiktume.

Šios pozicijos sustiprinimui jis įvedė "Šešių veikimo batų" sąrangą (ŠVB), kuri išskiria šešias veikimo modas ir padeda jas derinti skirtingose praktinės veiklos situacijose. 

Pabandykite batus, kurie įžemins padangėse skrajojančius ir ant kelio pastatys šalikelėse klajojančius. Ši sąranga gali pasitarnauti ir tau:

• Jei esi "proto sferos" darbuotojas, kurio pagrindinis darbas yra su mintimis, tai ŠVB tau gali padėti atkurti mąstymo ir praktinio veikimo pilnatvę.
• Jei esi mokytojas, tai ŠVB tau gali padėti sustyguoti savo bendrą veiklą su mokiniais ir kolegomis bei sustiprinti "darymo kompetencijos" plėtotę ugdymo praktikoje.
• Jei esi vadybininkas, tai ŠVB tau taps nepamainomu kasdieninės veiklos koordinavimo įrankiu, kurio pagalba galėsi lengviau derinti skirtingas veikimo modas savo veikloje ir padėti tai padaryti kolegoms. 
• Jei esi praktinių profesijų darbuotojas tai ŠVB tau padės konkrečiose situacijose parinkti adekvačias veikimo modas, jas laiku perjungti ir taip pasiekti savo veiklos efektyvumo.

Jei saulės atokaitoje kontempliuoji apie gyvenimo pilnatvę, geriau atsuk basas pėdas į saulutę, tačiau jei nusprendei veikti, tai neapsieisi be geros poros batų.

Į batus ir pirmyn!

Laimėk savo medalį!

Kai esame stipresni už kitus ir laimime varžybose, mes nusipelnome medalio. Medaliu mes įvertinami už nuopelnus savo šaliai ar tarptautinei bendruomenei. Medalis reprezentuoja vertingus pasiekimus.

Edward de Bono mąstymo lavinimo sistemoje svarbią vietą užima "Šešių vertės medalių" sąranga (ŠVM), padedanti reflektuoti vertybes ir išplėsti vertės apžvalgos lauką sprendimo priėmimo, projektavimo ir komunikacijos situacijose.

Priklausomai nuo vidinės pozicijos ir atliekamos veiklos tu gali panaudoti "Šešis vertės medalius" savo nuopelnų padidinimui:

• Jei esi savo mąstymą tobulinti siekiantis žmogus, tai ŠVM tau padės geriau suprasti už savo paties samprotavimų, požiūrių ar sprendimų slypinčias vertybes ir įžvelgti platesnį šių vertybių realizacijos spektrą.
• Jei esi žmogus, pats projektuojantis savo gyvenimo kelią, tai ŠVM tau padės priimti sprendimus, pakeliančius tavo gyvenimo vertę.
• Jei esi mokytojas, kuriantis prasmingo mokymosi galimybes, tai ŠVM tau padės priimti mokymosi vertę pakeliančius sprendimus ir užmegzti vertybėmis grįstą komunikaciją su savo mokiniais ir kolegomis.
• Jei esi produktų ar paslaugų kūrėjas/projektuotojas ŠVM padės tau sukurti tai, kas turi aukštesnę vertę.
• Jei esi vadybininkas, tai ŠVM padės tau geriau įžvelgti ir derinti paties, investuotojų, vadovų, darbuotojų, klientų bei kitų suinteresuotų pusių vertybes ir vertės suvokimą bendros veiklos lauke.
• Jei esi verslininkas ŠVM tau padės pasiūlyti aukštesnę vertę už mažesnę kainą ir taip laimėti rinkos varžybas.

Mes visi galime pretenduoti į aukščiausios prabos medalį, jei sąmoningai atkreipiame dėmesį į vertybes, ir ne tik vertiname, kas yra padaryta kitų, bet ir kiekviena mintimi bei veiksmu generuojame naują vertę.

Pažink savo mąstymą ir padėk tai padaryti kitiems!

Man teko mokytis mokykloje, kurioje buvo skatinamas "buvimas kaip visi". Išsiskyrimas dažniausiai buvo traktuojamas kaip nepageidaujamas destruktyvus veiksmas. Kas tu esi ir kaip tu mąstai mažai kam buvo įdomu.

Pirmuosius klausimus apie savo mąstymą aš iškėliau tik baigiant dailiųjų amatų mokyklą (manau, kad per vėlai). Trys skirtingos aukštosios mokyklos - VU, KTU ir VDU - man taip pat nepateikė atsakymo į rūpimus savo mąstymo pažinimo klausimus. Ten aš galėjau suvokti tik tai, ar mano mąstymas priimtinas toje akademinėje kultūroje.

Savo mąstymo pažinimas tapo mano pačios reikalu.

Tik geriau pažinus savo mąstymą aš...

• įgijau naujų dalykų mokymuisi ir veiklai būtiną pasitikėjimą savo mąstymu,
• su pagarba savo mąstymui atėjo pagarba ir bet kurio kito žmogaus kitokiam mąstymui,
• išmokau kaip individualiai ar grupėje efektyviau panaudoti savo mąstymą ir
• galėjau numatyti, kokį mąstymą ir kaip aš turėčiau patobulinti.

Neblogai, bet tai galėjo atsitikti bent dešimtmečiu anksčiau.

Dabar situacija mokyklose turi keistis. Ne veltui bendrosiose programose įtraukta "asmeninė kompetencija". Tai įpareigoja mokytojus konstruoti veidrodį, kuriame mokinys galėtų pamatyti save. Tikiu, kad dabartinėje mokykloje mokinys daug anksčiau kelia klausimus: "Kaip aš mąstau?" "Kuo mano mąstymas unikalus?" Kad šalia jau yra mokytojų, norinčių ir galinčių "pastatyti veidrodį".

Šiame tiklaraštyje kviesiu panaudoti Ned Herrmann sukurtą "veidrodžių sistemą" ir ieškoti visų kitų alternatyvų tam, kad geriau pažintumėte savo mąstymą ir padėtumėte tai padaryti šalia esantiems: savo vaikams, mokiniams, kolegoms ir gyvenimo bendrakeleiviams.

Mano vaga plačiuose kūrybiškumo dirvonuose

Kūrybiškumas yra viena populiariausių tematikų švietimo ir verslo žmonių tarpe. Jiems rūpi  darbuotojų kūrybiškumas veikloje, kūrybiškos asmenybės ugdymas ar kūrybinių galių atskleidimas. Taip pat ne vienas knygų ir tinklaraščių autorius prisideda prie šios tematikos plėtotės.

Nors aš nekeliu tikslų šiuo tinklapiu apimti kūrybiškumo ir jo plėtotės polemikos, tačiau neišvengsiu kalbos ir apie tai. Todėl matau reikalą apsibrėžti savo šnekėjimo ir ugdomosios veiklos ribas.

Kūrybiškumas yra labai plati sąvoka, o kūrybiškumo plėtotė yra labai platus veiklos laukas. Pasirinktų Edward de Bono ir Ned Herrmann metodologijų rėmuose aš angažuojuosi arti savo vagą plačiame kūrybiškumo dirvone.

• Aš orientuosiuosi į kiekvieną iš mūsų kaip į potencialų kūrėją, kuris laisva valia gali užimti kuriančio žmogaus poziciją, ir
• Plėtoti kuriančiam žmogui esmines kompetencijas (vertybines nuostatas, požiūrius, gebėjimus, įgūdžius ir žinias).
• Aš kviesiu pažinti mąstymą kaip Dievo ir gamtos dovanas bei įsijungti į ugdymą ir saviugdą, apimančią proto ir emocijų dimensijas kūrybiškume. 
• Aš kviesiu kūrybiškai mąstyti ne vien meninės raiškos, bet visose veiklos ir gyvenimo srityse.
• Genialumas išsiverš ir be mano pagalbos. Savo veikla aš tarnausiu perėjimui nuo intuityvios ekspresijos iki originalumo paieškos.

Aš nedrįstu teigti, kad savo teoriniu interesu ar praktine veikla apimu kūrybiškumo ugdymo visumą. Aš darbuojuosi savo apsibrėžtoje vagoje - kūrybinio mąstymo lavinime. Man apsirėminti padeda tikėjimas, kad kiti "artojai" apars mano neapimtas plačių dirvonų sritis.

Būk unikalus tarp unikalių!

Kodėl turime mokytis ir mokyti mąstyti?

Tikriausiai gamtoje pastebėjote tokį gyvūnų elgesį: antilopės per dykumą keliauja būriais ar paukščiai skrenda pulkais. Taip jie apsisaugo nuo plėšrūnų. Žmogus taip pat išsaugojo savisaugos instinktą pasislėpti minioje: neišsiskirsiu išvaizda, neišsiskirsiu veiksmais, neišsiskirsiu ir mintimis. Tą dar sustiprino gyvenimo sovietinėje sistemoje patirtis.

Lietuvos dBT bendruomenėje plačiai žinomas anekdotas apie vienminčius ir bendraminčius: "Vienminčiai yra tie, kurie turi bent vieną mintį, o bendraminčiai yra tie, kurių ta viena mintis yra bendra." Edward de Bono metodikos pagalba mokomės peržengti šį "bendramintiškumą": pripažinti individualų suvokimą, įvertinti jo skirtingumą ir ieškoti kitokio požiūrio.

Ned Herrmann sistemoje atsispiriama nuo kiekvieno žmogaus mąstymo unikalumo. Čia padedama individui pažinti savo ir kitų mąstymo išskirtinumą, jį panaudoti ir išplėtoti. Čia vertinamas kitas, skirtingai mąstantis, kaip prielaida bendroje veikloje siekti mąstymo visumos.

Tiek Edward de Bono, tiek ir Ned Herrmann mąstymo lavinimo sistemos padeda ne tik akcentuoti savo unikalumą, bet ir jį įžvelgti kituose žmonėse. Ne tik aš vienas esu unikalus pilkoje žmonių masėje, bet ir aplink mane esantys žmonės yra nuostabūs savo unikaliu mąstymu ir požiūriu į gyvenimą. Mes kartu galime rasti sprendimą visose gyvenimo situacijose.

Taigi reikia mokytis ir mokyti mąstyti, kadangi tai padeda:

• Išsilaisvinti iš minios mąstymo stereotipų.
• Atrasti savo bei kitų žmonių mąstymo unikalumą.
• Apjungti skirtingus suvokimus bei mąstymo būdus į bendrą darbą.

Išlaikyk mąstymo visumą!

Kodėl turime tikslingai mokytis ir mokyti mąstyti?

Kai mes auklėjame savo vaikus ar mokykloje mokome mokinius konkretaus dalyko tai tikime, kad kartu mokome mąstyti. Taip, mes kuriame aplinką, kuriame vaikas įvaldo tam tikrus mąstymo būdus. Bet ar mes paklausiame dviejų klausimų:

• Kokį mąstymą mes laviname?
• Ar tokio mąstymo pakanka?

Mąstymo tyrinėtojas ir praktikas Ned Herrmann išvystė ir praktiškai panaudojo visuminio mąstymo konceptą, paremtą keturiomis smegenų sritimis ir su jomis siejamu mąstymu:

• Kairioji cerebrinė sritis (A) - loginis, analitinis, faktais ir skaičiais grįstas mąstymas.
• Kairioji limbinė sritis (B) - organizuotas, planuotas, nuoseklus ir detalus mąstymas.
• Dešinioji limbinė sritis (C) - tarpasmeninis, kinestezinis, emocijomis ir jausmais grįstas mąstymas.
• Dešinioji cerebrinė sritis (D) - integruojantis, sintezuojantis, intuityviai visumą palaikantis mąstymas.

Skirtingi žmonės atiduoda pirmenybę skirtingoms mąstymo sritims, tačiau gyvenimo pilnatvei būtinas mąstymo visumos išlaikymas.

Kai mes renkamės mokymosi ar darbo galimybes, mes ieškome lengviausių ir savo protui patrauklių variantų. Taip sustipriname natūralias dominantes ir lengvai pametame mąstymo visumą. 

Kai mes auklėjame ar mokome vaikus, tai mes natūraliai linkę modeliuoti mums patiems būdingą mąstymą. Maksimaliai, ką padarome, tai bent kvailiais nevadiname kitaip mąstančių. Retai kada susimąstome apie mąstymo visumą.

Ne kartą mokytojų teko klausti, ar jie lavina mokinių mąstymą. Dažniausias atsakymas būna TAIP. Tačiau paklausus: "Kokį mąstymą Jūs lavinate?" būna ilgesnė pauzė po kurios dažniausiai sulaukiu atsakymų: "logišką", "kritinį", "analitinį" ar net "kūrybinį" (nors daugeliui sunku pasakyti kas tai yra).

Kuo toliau, tuo stipriau aš įsitikimu, kad mąstymo turime mokytis ir mokyti tikslingai. Tam, kad galėtume:

• Kiekvienoje situacijoje apčiuopti unikalų mąstymo lavinimo poreikį.
• Įvardinti, į kurią mąstymo visumos dalį mes kiekvienu momentu orientuojamės.
• Užtikrinti savo ir savo vaikų mąstymo visumos plėtotę. 

Pats / pati formuok savo mąstymą!

Kodėl reikia tikslingai mokytis ir mokyti mąstyti?

Kiti yra įsitikinę, kad galima mąstymą įvaldyti natūraliai, bendraujant su "mąstančiais" žmonėmis, stebint ir modeliuojant jų mąstymą. Tokiu būdu mes perimame savo tėvų, mokyklos ar kitos intelektualinės aplinkos mąstymo modelius. Šis procesas didžiąja dalimi nėra sąmoningas, nei iš besimokančių, nei iš mąstymo modelių pusės.

Taip aš nesąmoningai perėmiau savo mamos mąstymo kasdieninio gyvenimo situacijose modelius. Taip aš mokiausi tarybinėje vidurinėje mokykloje ir dailiųjų amatų mokykloje. O tai, ką su mano mąstymu padarė penkių metų studijos fizikos fakultete, ar pradėjau reflektuoti tik po dešimties metų. Aš noriu akcentuoti: "Padarė mano mąstymą". Toks padarymas tam tikra prasme mane įkalino mąstymo modeliuose, iš kurių sunku išsilaisvinti.

Jau dvidešimt metų aktyviai užsiimu mokymusi ir mokymu mąstyti. Man darosi akivaizdu, kad sąmoningas darbas tiek su Edward de Bono, tiek ir su Ned Herrmann sistemomis man leidžia sąmoningai įvaldyti naujus mąstymo įrankius ar modelius (sąrangas).

Sąmoningo mokymosi mąstyti esminiai bruožai yra šie:

• Aš galiu reflektuoti mąstymo modelį, kuriame aš operuoju, ar mąstymo įrankį, kurį naudoju.
• Aš galiu formuoti savo mąstymą, o ne būti formuojama iš išorės.
• O svarbiausia, aš tampu laisva nuo nuo šių mąstymo modelių, aš juos galiu sąmoningai įjungti ir išjungti situacijose, kai to reikia.

Sąmoningai mokant mąstyti mes aiškiai įvardiname tą mąstymo būdą ar konkrečią operaciją, kurios norime išmokyti, skatiname besimokantį sąmoningai atlikti nurodytus minties veiksmus ir reflektuoti savo mąstymą.

Remiantis savo patirtimi drįstu teigti, kad reikia tikslingai mokytis ir mokyti mąstyti, kadangi...

• Tai padeda peržengti natūraliai perimtų mąstymo modelių apribojimus,
• Tikslingai įvaldyti pasirinktus mąstymo modelius ir
• Tapti laisvu, panaudojant ir formuojant savo mąstymą.

Suimk mąstymo vairą į savo rankas

Kodėl reikia sąmoningai mokytis mąstyti?

Ne kartą girdėjau šį klausimą iš žmonių, kurie įsitikinę, kad sąmoningai mokytis mąstyti nereikia. Dalis mąstymo mokymosi oponentų yra įsitikinę, kad mąstymas tai įgimta potencija, kuri atsiskleidžia savaime. "Ne visi juk esame protingi, ir nedaug ką čia padarysi." - gana dažnai sutinkama pozicija.

Aš nenoriu nuneigti mąstymo potencijos, kuri mums yra duota kaip žmogiškosioms būtybėms. Aš tik noriu priminti, kad mes privalome atskleisti ir išvystyti tas potencijas.

Natūralistinės pozicijos prisilaikantys žmonės mąstymą dažnai tapatina su intelektu arba žiniomis. Jei tavo aukštas intelektas, tai tu protingas, t.y. mąstantis. Jei tu žinai, tai nėra čia ką mąstyti. Toks sutapatinimas patogus nieko nedarymui.

Šių dalykų išskyrimui pasiskolinkime Edward de Bono mašinos analogiją: "mašinos variklio tūris yra intelektas, o vairavimo įgūdžiai - mąstymas". Žinias čia galėtume prilyginti kurui.

• Aukštas intelektas be adekvačių mąstymo įgūdžių tapatus galingai mašinai pradedančio vairuotojo rankose. Gerai, jei vairuotojas relfketuoja savo vairavimo įgūdius ir važiuoja atsargiai. O jei ne - nelaimė neišvengiama.
• Daug žinių be mąstymo - tai garaže stovinti mašina pilnu baku. Vairuotojas tikriausiai nemoka atbula eiga jos iš garažo išvaryti.

Teisių mums niekas neduoda, kol neįgijame būtiniausių vairavimo įgūdžių. Tačiau sakome, kad nereikia mokytis mąstyti.

Teigiu, kad reikia mokytis mąstyti...

• Tam, kad maksimaliai išnaudotume savo intelekto galingumą,
• įdarbintume turimas žinias ir nuspręstume, kokių žinių dar reikia,
• neatsidurtume griovyje ar nesužeistume praeivių ir
• rastume kelią pro "garažo vartus".

Su Rugsėjo 1-ąja!

Sveikinu visus su Mokymosi diena!

Taip, su Mokymosi diena, čia ne korektūros klaida. Mokymasis man yra daugiau nei mokslo žinios. Rugsėjo pirmąją mes dažniausiai prisimename Mokyklą, Mokytojus ar Mokymosi Patirtį. Retas kuris prisimename Mokslą.

Šiemet noriu jums palinkėti trijų dalykų:

Prasmės pajautimo tame, ko mokomės, ir tame, ko mokome kitus.

Kūrybinio džiaugsmo, tiek mokantis, tiek ir kuriant mokymosi galimybes kitiems.

Nors vieno šalia esančio, kuris išgirdęs jūsų idėją sušuktų "Darom!"

Šiemet aš jums dovanosiu mintis, kuriomis dalinsiuosi šiame tinklaraštyje.