CAF mažiesiems

Veiksnių apžvalga prieš priimant sprendimus yra didelis žingsnis ne tik mažųjų, bet ir suaugusių mąstytojų tarpe. Juk taip natūralu veikti nepamąsčius. Dalis mūsų turime stipresnį instinktyvaus veikimo polinkį, tada pamąstymas prieš veikimą tampa dideliu iššūkiu. Kita dalis yra linkę pamąstyti, bet apsiriboti tik kritika arba analitiniais veiksmais. Sprendimo priėmimo konteksto apžvalga daugeliui yra neįprastas dalykas. 

CAF mokina pristabdyti save, atsitraukti nuo trokštamo objekto ar veiksmo ir pažvelgti plačiau. Jei mokytojas mato, kad mokiniai pasirengę šiam šuoliui, jie drąsiai gali imti CAF kaip visumą ir su juo dirbti, bet jei kyla abejonių, tai geriau išbandyti lėtą ėjimą link šio mąstymo įrankio įvaldymo.

Peržvelkime penkis CAF įvaldymo lygmenis:

1. Ikimokykliniame amžiuje, o dažnai ir pirmose klasėse mokytojai susiduria su vaikų spontaniškumu. Panorėjo ir jau daro. Sprendimo priėmimo fazė kažkur pasimeta. Tad pirmiausia reikėtų pasimokyti stabtelėti pamąstymui. "Noriu šito dviratuko!" - šaukia vaikas ir bėga prie kito vaiko, kuris ramiai važinėjasi. "Palauk, apie ką turi pagalvoti, prieš bėgdamas pasiimti dviratuko?" - pristabdo darželio auklėtoja arba mama.
2. Tada, kai vaikas jau pajėgia sustoti ir pamąstyti bent apie vieną dalyką, tada jau galima prašyti pamąstyti daugiau. "Yra daugiau dalykų, apie ką reikia pagalvoti". Tada naudinga ne tik išsakyti savo mintis, bet ir išgirsti kito vaiko pamąstymus. Visa tai padeda suvokti, kad yra daug dalykų, apie kuriuos reikia pamąstyti ir įvertinti. Šis CAF įvaldymo lygmuo gali būti pavaldus ir trimečiams, kuriems Peter Senge su šypsena klijuoja "sistemų mąstytojų" etiketę
3. Trečias lygmuo - atsikabinimas nuo troškimo objekto ir pažvelgimas į kitus ir platesnį kontekstą - jau yra didelis šuolis pirmyn. Šis CAF lygmuo nepasiduoda tol, kol vaikas nesugeba peržengti savo egocentrizmo: "noriu", "man", "mano". Raidos teorijos nurodo ketvirtuosius metus, o praktika rodo, kad kartais reikia ir keturiasdešimties metų šios vystymosi krizės įveikimui. Taigi, pradinėse pats laikas šiuos mąstymo gebėjimus plėtoti. Čia pagrindinis mokytojo dėmesys jau yra ne veiksnių kiekiui, o tam, kiek atsietai nuo sprendimo objekto mokinys sugebėjo pamąstyti.
4. Kai mokinys jau pajėgia išplėsti mąstymo lauką ir pažvelgti į platų sprendimo priėmimo arba planavimo kontekstą, tada jis jau lengvai gali pereiti į instrumentinį CAF panaudojimo lygmenį - sąmoningai situacijoje pasirinkti ir panaudoti CAF instrumentą. Pats laikas ant sienos pasikabinti CAF plakatą, o vaikams į rankas įduoti CAF korteles.
5. Kai vaikas pasitiki savo įgūdžiu paimti ir panaudoti CAF įrankį, jis drąsiai gali išsitraukti šį įrankį grupės mąstymo situacijoje ir panaudoti mąstymo suorganizavimui arba tuščio ginčo persukimui į paralelinio mąstymo sesiją. Po nuoseklaus lavinimo to galima tikėtis tik vyresnėse pradinėse klasėse.

Prisimenu savo pokalbius su pradinių klasių mokytojais. Keistai man skambėdavo mokytojo teigimas, kad štai paėmiau ir išmokiau PMI ir CAF, o paskui dar kartu tuos įrankius panaudojau. Daug įtikinamiau man atrodydavo nuoseklaus darbo scenarijai. Kaip man neatrodytų, visuomet sprendimo teisė priklauso mokytojui.

Linkiu geriau pažinti savo mokinių mąstymą ir parinkti mokymo mąstyti strategiją, kuri džiugintų mokinių mąstymo pasiekimais.