Emocingieji šuniukai veržiasi į dorinį ugdymą

Šių mokslo metų pradžioje išleidau pirmąjį priemonės „Pažink, prisijaukink, pamokyk“ rinkinį. Jį palydint teko daug dirbti su ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogais. Mokslo metams einant į pabaigą pradėjau dėliotis socialinio emocinio ugdymo prioritetus kitiems metams.

Norisi eiti tolyn dviem kryptimis:

1. Į tęstinį darbą su ikimokyklinių ir pradinių pedagogais, kurie jau pradėjo  jaukintis šuniukus. Čia jau pajutau spaudimą ir klausimus „O kada tęstinis seminaras?“. Ta kryptimi turėčiau pajudėti nuo rudens.
2. Išleisti antrąjį rinkinį ir paleisti 68 šunis į pradinio ir vidurinio ugdymo pakopas. Ši linija taip pat turėtų pajudėti nuo rudens, su antrojo priemonės rinkinio „laistymu“. Bet realybė pakoreguoja planus. Pirmas žingsnis numatytas jau kitą savaitę - gegužės 5 d. Vilniuje, Ugdymo plėtotės centre, kur esu pakviesta su savo šunimis pas pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopų dorinio ugdymo pedagogus. Informaciją apie seminarą rasite čia.

Tad šiandien šuniukai ėmė intensyviai šniukštinėti dorinio ugdymo sritį. Tad jų nelaikysiu pririštų ant pavadėlio, o geriau leisiu apsiuostyti, o aš pasidalinsiu su jumis tuo, ką jie spėjo užuosti.

Pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pakopų seminarų dalyviai tikriausiai prisimena tą pirmą praktinę užduotį įvadiniame seminare, kai visi buvote paprašyti iš dėžutės išimti visus šuniukus ir juos sudėlioti ant stalo tarp saulutės ir debesėlio. Dėliojant korteles su skirtingomis dalyvių grupėmis pastebėjau bendrą tendenciją. Nors ir buvo prašoma dėstyti pagal vieną kriterijų „Kaip miela/nemiela sutikti šį šuniuką“, kai kuriems pedagogams natūraliai įsijungė kitas kriterijus „Kokius šuniukus dora/nedora sutikti“. Beveik kiekviename seminare vieni jausmai iškildavo kaip dorybės, o kiti tyliai buvo priskirti nuodėmei.

Nedorėliais tapo šuneliai vardu „Piktdžiuga“, „Pavydas“ ir net „Pasididžiavimas“, nors jų prisilietimas žmogui yra mielas. Ugdyme naudojamos moralinės sistemos kai kuriems nemieliems pirmo rinkinio keturkojams - „Atjautai“, „Drovumui“ ir „Kančiai“ - suteikė dorybės statusą. Diskusijose išsiskyrė keli požiūriai į santykį su emocinio gyvenimo keturkojais:

• Pirmasis, reikalaujantis priimti, prisileisti, iš visų pusių pažinti ir net pamilti kiekvieną aplankantį šunelį.
• Antrasis, reikalaujantis diferencijuoti santykį su šuneliais, vienus šunelius puoselėti, o kitų neprisileisti.

Čia aš įžvelgiu diskusijos su dorinio ugdymo pedagogais galimybę: Kokį ryšį šie pedagogai mato tarp socialinio emocinio ugdymo ir dorinimo uždavinių?

Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pakopoje aš sąmoningai iš programos eliminavau tiesioginį dėmesį emociniams asmenybės tipams. Įvedžiau tik tą nuostatą, kad mūsų santykiai su emocingaisiais šunimis (išgyvenimai) palieka pėdutes mūsų sieloje (nudažo mūsų asmenybę). Metodiniame trikampyje SITUACIJA - JAUSMAS - ASMENYBĖ, asmenybės kampas liko paminėtas bet neatskleistas. Tai dariau ne todėl, kad mažųjų ugdytinių nelaikyčiau asmenybėmis, bet dėl to, kad tame amžiaus tarpsnyje vaikas dar neturi kognityvinių pajėgumų reflektuoti savo asmenybės emocinį unikalumą. Tame amžiuje jis linkęs nerefleksyviai susitapatinti su modeliu.

Paauglystėje ir jaunystėje aš jau planuoju įvedinėti metodinį ASMENYBĖS kampą ir įdarbinti šuniukus padedant mokiniui geriau pažinti savo emocinį tipą, jį priimti tokį, koks yra, ir kelti emocinės saviugdos uždavinius. Čia man vėl labai įdomi dorinio ugdymo pedagogų pozicija:

• Kiek tas doros asmenybės vaizdas yra apibrėžtas ir kokia dalimi mokiniai skatinami į jį orientuotis?
• O kokia dalimi mokinys yra laisvas pats/pati paišyti emocinį asmenybės paveikslą ir į jį orientuotis?

Yra ir daugiau klausimų, bet pradžioje pakanka ir šių pirmiesiems emocingųjų šuniukų žingsniams į dorinio ugdymo sritį pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose.

Iki įdomių susitikimų

Mąstymo dauguma ir mažuma socialinio emocinio ugdymo judėjime

Vakar dalyvavau Socialinio emocinio ugdymo asociacijos organizuotoje praktinėje konferencijoje SOCIALINIŲ EMOCINIŲ KOMPETENCIJŲ DIRBTUVĖS, kur dalyviai galėjo susipažinti su šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamomis programomis, priemonėmis ir metodologijomis. Aš šioje konferencijoje kėliau mąstymo mažumų teisių vėliavą ir savo dirbtuves pavadinau „Aš ne kvailys, aš tik kitaip mąstau ir jaučiu“. Jose siekiau parodyti Nedo Herrmanno visuminio proto® metodologijos galimybes santykiui su kitu ir kitokiu.

Vedant dvejas dirbtuves intensyvioje vienos dienos konferencijoje nebuvo kada sustoti, atsitraukti ir ramiau reflektuoti. Baigiamajame plenere ant karšto trumpai pasidalinau keturiais pastebėjimais:

1. Man pasimatė konferencijos mąstymo dauguma.
2. Išryškėjo mąstymo mažuma.
3. Atvirų patyčių mažumos atžvilgiu nepastebėta.
4. Buvo pastangų peržengti asmeninę komforto zoną ir užmegzti ryšį su kitaip mąstančiu.

Dabar noriu aiškiau praskleisti ir išvystyti tuos pastebėjimus, kad mano supratimai pasiektų visus, kurie norės juos suprasti.

Vakar mano dirbtuvėse dalyvavo 45 dalyviai: 27 rytinėje sesijoje ir 18 - popietinėje. Dalyvių kiekis turėjo įtakos darbo dinamikai, tad su antrąja grupe nuėjome pusė žingsnio toliau ir šiek tiek giliau. Bet tai nekeičia bendrų pastebėjimų.

Pirmiausiai apie mąstymo daugumą.

Natūralu, kad socialinio emocinio ugdymo asociacija ir visas judėjimas patraukia žmones, kurie aukštą prioritetą atiduoda emocinei ir tarpasmeninei mąstymo modai (dešinysis apatinis Herrmanno modelio ketvirtis, dešiniojo pusrutulio limbinė sritis). Taip pat į projektus jungiasi ir į konferencijas vyksta žmonės, kurie daro, kad visa tai atsitiktų, kurie planuoja ir organizuoja, t.y. prioritetą atiduoda struktūruotai, organizuotai ir disciplinuotai mąstymo modai. Tai paaiškina ir mąstymo daugumą mano dirbutvėse. Jei pažvelgtumėte taškelius visuminio mąstymo modelyje, tai jų sankaupa raudonoje ir žalioje zonoje apibrėžia daugumą. Noriu priminti, kad tai yra piešinys iš rankos, o ne patikimų ir validžių duomenų tikslus atvaizdavimas. Mes nenaudojome HBDI instrumento, o savo profilius paišėme iš rankos, taip pat greitai lipome ant kilimo bei ieškojome savo vietos. Bet mano intuicija kužda, kad vaizdelis gali būti 90 proc. tikslus. O ir ne tikslumas man šiuo metu rūpi. Man svarbi mąstymo, komunikacijos ir veiklos kultūra šiame judėjime. O mąstymo kultūros normas organizacijoje arba judėjime dažniausiai padiktuoja dauguma ir lyderiai.

Tada apie mąstymo mažumą.

Galėčiau išskirti dvi mažumų grupes. Pirmoji yra loginio, analitinio ir kritinio mąstymo atstovai, kurių, tikiu, auditorijoje galėjo būti ir daugiau. Mano seni tyrimai (1997-1999) ir ilgalaikis darbas su mokyklomis leistų šią mažumą priskirti daugumai. Bet dauguma į šią konferenciją nevažiavo. Taip pat pastebėjau garbingą šios mažumos vietą konferencijoje. Dar įvadiniame plenere buvo pabrėžiama, kad socialinio emocinio ugdymo judėjimas pripažįsta šio mąstymo svarbą ir tik stengiasi sustiprinti/kompensuoti trūkstamą ugdymo grandį. Ši mažumos grupė neturėtų skųstis, nes ir plenero pranešimuose netrūko mėlynos spalvos, savo dirbtuvėse aš įnešiau stambių mėlynų potėpių (ekstremaliomis pasirodė greito skaičiavimo pratybos). O ir mėlynasis meškiukas buvo sėkmingai prakalbintas.
Antroji mažuma pirmoje grupėje buvo atstovauta vienišo geltonojo meškučio, o antroje grupėje šalia jo atsistojo vienas dirbtuvių dalyvis. Komunikacija su šiuo meškučiu tapo tikru iššūkiu dirbtuvių ir plenero dalyviams. Todėl geltonąjį meškutį šioje mąstymo kultūroje pavadinsiu mąstymo mažuma.

Galiausiai apie santykį su mąstymo mažumomis.

Dabar noriu pasidžiaugti, kad paniekos ir patyčių mąstymo mažumų atžvilgiu vakar konferencijoje aš nepastebėjau. Tik toks lengvas nejaukumas. Tai mane labai džiugina ir teikia vilties, kad situacija mokyklose gali keistis. Aš pajutau minties rezonansą, kai diskusijoje užsiminiau apie mąstymo mažumų padėtį švietimo sistemoje. Super-akademizuotos programos ir orientacija į vieną teisingą požiūrį (kitoks jau yra durnas), standartizuotus testus, gabių-negabių separaciją gali būti pavadinti institucionalizuotomis patyčiomis atžvilgiu tų, kurie savo unikaliu mąstymo profiliu netelpa į siaurą standartą.

Mano dirbtuvių tikslas buvo paskatinti dalyvius peržengti komforto zoną ir užmegzti pokalbį su skirtingai mąstančiu. Šiuo atveju tai buvo meškučiai. Ta užduotis buvo tikras iššūkis. Džiugu tai, kad iššūkis buvo priimtas, kad buvo pastangų ir bandymų. Netrūko noro įsigilinti į kitaip mąstančio meškučio pageidavimus ir jį suprasti. Labai džiaugiuosi bandymais kalbėtis kitaip, nei man yra įprasta. Dar labiau džiugino besirandanti motyvacija plėsti savo mąstymo ir komunikacijos diapazoną.

Kas toliau?

Dirbtuvėms skirtas pusantros valandos tarpas praėjo labai greitai. Pritrūko laiko pokalbiui apie tai, kur ir kaip galima judėti toliau. Supratau, kad neparuošiau pakankamai tolimesnio judėjimo galimybių. Tad darau tai čia:

• Tie, kurie skaito šį Blog straipsnį nesunkiai ras ir visus Herrmanno metodologijai skirtus straipsnius. Čia.
• Tie, kas nori greitai ir trumpai išgirsti apie Herrmanno metodogiją švietimui, tie pasirinks video. Čia
• Tie, kas nori judėti individualiai pažįstant ir plėtojant savo mąstymą bei norės panaudoti Herrmanno proto dominantės instrumentą (HBDI), informacijos ras čia.
• Tie, kas jau dabar ieškote savo mąstymo galimybių išplėtimo apibrėžta kryptimi programų, tiems patariu pasidairyti po Edward de Bono mąstymo lavinimo sistemą: CoRT programą, Šešias mąstymo kepuraites, Šešis vertės medalius, Šešis veiklos batus, „Suvokimo žemėlapį“… Rasite ir šiame Blog’e, ir tarp programų.
• Dirbtuvėse buvo keletas dalyvių, kurie klausė apie komunikacijos vienas-su-vienu tobulinimą. Čia siūlau HBDI poros™ profilį.
• Jei turite komandą, kuriai reikia padėti suderinti ir į proto visumą sujungti individualius mąstymo stilius, tai galima padirbėti su HBDI komandos profiliu™. 
• Tie, kas savo organizacijai nori vienadienio Herrmanno metodologijos įvado, kuriame dar nenaudojamas HBDI instrumentas, tiems paruošiau šešių valandų programą. Čia.
• O tie, kas nori nerti „stačia galva“ jau su originalia Herrmanno metodologija, jie visumą, iš kurios gali būti rengiama tęstinė programa konkrečiai organizacijai, ras čia.

Tai tiek refleksijos, metas kibti į darbus.