Herrmanno metodologijos panaudojimo švietime galimybės

Šiandien tarptautinėje HBDI praktikų bendruomenėje pradėjau diskusiją apie Herrmanno metodologijos taikymą švietime. Mano tarptautinės diskusijos tikslas yra pasikviesti į dialogą tuos, kurie su Herrmanno metodologija dirba švietime, inventorizuoti patirtis ir inicijuoti naujas veiklas.

Čia su savo lietuviška auditorija noriu pasidalinti mintimis, kurios kilo sintezuojant asmenines fragmentiško taikymo švietime patirtis, prieš trylika metų rengtoje disertacijoje padarytas įžvalgas ir mano užsienio kolegų teikiamų paslaugų švietimui apžvalgą.

Šiuo metu matau keturias Herrmanno metodologijos taikymo švietime sritis.

Pirmąją pavadinau kodiniu žodžiu - ŠVIETIMO ORGANIZACIJA. Čia aš  į švietimo organizaciją žvelgiu kaip į bet kurią kitą organizaciją, kuriai aktuali jau mano anksčiau aprašyta paslaugų sistema. Nuo jos ir rekomenduočiau pradėti, nes ji supažindina su metodologijos pagrindais ir paskatina iš šalies pažvelgti į save: personalą, vadybos procesus bei vidinę ir išorinę komunikaciją.

Nedidelė, bet svarbi sritis yra UGDYMO FILOSOFIJA, kuri turėtų iš esmės atsakyti į klausimą: „Ar verta į mokyklą įsileisti Herrmanno idėjas?" Sėkminga Herrmanno idėjų skvarba iki pedagoginio proceso ašies - mokinio - galima tada, kai mokyklos ir mokytojo ugdymo filosofija pasisuka link humanistinės ir/ar pragmatinės ugdymo filosofijų. Manau, kad šiose filosofijose Herrmanno metodologijos potencija atsiskleidžia pilniausiai.

Herrmanno metodologija padeda pažvelgti į UGDYMO TURINĮ iš visuminio proto perspektyvos. „Ar rengiamos bei įgyvendinamos ugdymo programos - bendrosios, visos mokyklos ir individualaus mokytojo - užtikrina visuminio proto plėtotę?" - tai yra klausimas į kurį turi padėti atsakyti Ned Herrmanno modelio pagrindu parengtų priemonių sistema. Čia norėčiau atkreipti dėmesį į bendrąsias kompetencijas, prie kurių plėtotės reikšmingai prisideda Herrmanno metodologija; tai yra asmeninė kompetencija, mokymosi kompetencija, komunikavimo kompetencija ir kt.

Herrmanno metodologija gali pasiūlyti praktinių sprendimų visuminio proto plėtotei palankios MOKYMOSI APLINKOS kūrimui. Priemonių sistema gali padėti mokytojui parinkti individualaus mokinio ar visos klasės poreikius atitinkančius mokymosi metodus, priemones, parengti medžiagą, kurti fizinę ar virtualią mokymosi aplinką bei mokymuisi palankų psichologinį klimatą.

Pakol kas taikymo Lietuvos švietimo praktikoje patirtis skurdoka: jau daugiau kaip dešimtmečio senumo bandymai su darbo mokiniais priemonėmis, keletas neįpareigojančių diskusijų apie Herrmannistinę ugdymo filosofiją, keli fragmentiniai bandymai pažvelgti į dalykų programas; prieš porą mėnesių „vienu pirštu“ teko prisilieti ir prie mokyklos vadybos sistemos optimizavimo taikant HBDI instrumentą. Tikiu, kad ši patirtis išsiplės mano minėtomis ir naujai atrastomis kryptimis.

O aš šiame etape bandysiu į Lietuvą pritraukti tarptautinę patirtį ir ištiesiu ranką toms švietimo organizacijoms, kurios angažuosis išbandyti Ned Herrmann metodologiją.

Herrmann metodologija grįstų paslaugų verslui sistema

Jau anksčiau pradėjau pristatinėti atskiras Herrmann metodologija grįstas paslaugas individui, porai, komandai ir organizacijai. Keturi žingsniai detalizuojant jau reikalauja sisteminimo pastangos.

Prisėdau ir supaišiau visuminį vaizdelį taip, kaip jį šiuo metu matau. Siekiau parodyti atskiras paslaugas ir jų tarpusavio ryšį. Rodyklės nurodo galimas judėjimo kryptis nuo vieno mokymosi modulio prie kito.

Pradžia visuomet yra nuo Individualaus HBDI® profilio, sustoti galime bet kurioje vietoje - iš karto po savo paties, poros ar po komandos mąstymo pažinimo - arba pabaigos gali visai nebūti. Galima išeiti į visą gyvenimą trunkantį asmeninio arba komandos mąstymo tobulinimą - tobulumui ribų nėra.

„Mąstymo galimybių išplėtimą“ pagal individui, porai, komandai ar organizacijai parengtą mąstymo lavinimo programą aš nudažiau kita spalva, nes čia jau gali būti pritrauktos pačios įvairiausios mąstymo lavinimo metodologijos.

Grupės mąstymo pažinimo ir potencijų atskleidimo modulius sujungiau balta punktyrine linija, kadangi nelabai matau prasmės juos išskirti.

Geltona punktyrine linija apibraukiau modulius, kurių vienas arba keli gali būti pasirenkami kaip tolimesnis žingsnis po poros arba grupės mąstymo profilių pažinimo. Po šių penkių modulių reikėtų padėti daugtaškį. Tikėtina, kad juos palaipsniui papildys nauji. Šie visi moduliai yra parengti Herrmann metodologijos pagrindu ir orientuoti į specifines HBDI® taikymo sritis.

Aš švietimą matau kaip specifinę HBDI® taikymo sritį ir ją pabandysiu parodyti kita schema. Bet tai teks padaryti kitą kartą.

Kodėl mums nereikia kūrybinio mąstymo?

Paskutinių metų patirtis dirbant su skirtingomis grupėmis ir vedant mąstymo lavinimo užsiėmimus padovanojo man supratimus, kodėl būtinas kūrybinis mąstymas, tačiau kartu ar turėjau galimybę išgirsti ir argumentus: „Kodėl mums nereikia kūrybinio mąstymo?“. Apie tai, kodėl jo reikia, aš jau ne kartą rašiau. dabar metas stabtelėti ties tuo, kodėl nereikia.

Mums dažniausiai reikia to, ką mes žinome, ką mes pažįstame. Almantukui reikia „Cartoonito“, nors yra ir kitų TV kanalų, kurie rodo ne prastesnius filmukus. Bet visa kita yra ne tai, ką aš žinau, ko aš noriu ir ko man labai labai reikia. Jei tai nors kiek kūrybiška, tai jau yra ne tai, ką aš žinau ir noriu. Tas vidinis kognityvinio saugumo nuo naujų idėjų invazijos jausmas instinktyviai sukyla bet kurioje situacijoje, kai tik pajuntama grėsmė.

Po pažinties su trimis Edward de Bono sistemos elementais - CoRT 1 IŠPLĖTIMAS, „šešiomis mąstymo kepuraitėmis" ir CoRT 4 KŪRYBA - diskusijose su mokymus verslui vedančiu ir organizuojančiu žmogumi bus išsakytos kelios mintys:

• Dabar Lietuvoje verslas smarkiai sukasi, nėra laiko skirti ištęstinėms mokymų programoms. „Gal galima visa tai padaryti per pusdienį?" -  gana dažnas klausimas. Man atsakymas būtų toks: „galima ir per pusdienį pakalbėti apie kūrybiškumą, bet kūrybiškumo plėtra tai negalėčiau pavadinti".
• Lengvai suprantamas verslo žmonių noras gauti „gatavus" praktiškus kūrybiškumo sprendimus, kuriuos jau ryt galėčiau pritaikyti, o poryt suskaičiuoti rezultatus. Ta mąstymo kaita kūrybiškumo link yra sunkus bei kartais skausmingas procesas - tikrai yra ne tai, ko mums dabar reikia.

Prisimenu savo pokalbį su vienu draugu, dirbančiu nekilnojamojo turto versle. Jis man papasakojo apie savo darbo dieną, kupiną informacijos apdorojimo, problemų sprendimo, greitų ir atsakingų sprendimų, daugybės komunikacijos aktų. Po tokios dienos, jis jausdavosi išsekęs ir tik 30-40 proc. išnaudojantis tos dienos galimybes. „Tu dirbi su mąstymu, ar gali pratampyti tą mano seną kaliošą (suprask, pralavinti sustabarėjusį mąstymą)?" - nuskambėjo kaip pagalbos šauksmas. Poreikis buvo, bet viltis, kad tai bus atlikta trumpo hipnozės seanso būdu taip buvo labai stipri. Žinoma, po nuosekliomis suvokimo lauką išplečiančiomis pratybomis - CoRT 1 IŠPLETIMAS - jis nepasirašė. Tai paprastai pavadinčiau pavargusio žmogaus tingumu.

Bet būna ne tik tingumas, bet labai aiškus išskaičiavimas, ar verta investuoti į savo personalo kūrybiškumą. Ar tikrai man reikia, kad jie imtų savarankiškai, laisvai ir kūrybiškai mąstyti? Ar tas jų mąstymas neišlips iš mano nubrėžtų rėmų? Ar man reikia kūrybinių iššūkių iš savo personalo? Aš labai gerai suprantu tuos vadovus, kurie nusprendžia, kad neverta, bet neslėpsiu savo simpatijos tiems, kurie nusprendžia priešingai.

Jau gal užteks šiam kartui? Apie tai, kodėl švietimui nereikia kūrybinio mąstymo, teks pakalbėti atskirai. O gal neverta? Kam kalbėti apie tai, ko nereikia :-)

Veik su visu protu!

Jau peržvelgėme visus Edward de Bono „šešis veiklos batus“ ir atėjo laikas juos sudėlioti „į lentynas“ taip, kad esant reikalui galima būtų greitai surasti ir apsiauti. Tam reikalui panaudosiu jau žinomas lentynas - Nedo Herrmanno Visuminio proto® modelį.

Savo drabužinėje batams reikėtų atlaisvinti apatines lentynas, jie turėtų būti arčiau kojų, arčiau žemės, tai yra B ir C ketvirčių. Vienintelė pora — pilkieji sportinukai — gali būti toliau nuo žemės, kur vyksta aktyvus veiksmas. Jie iš mūsų reikalauja sustabdyti veiksmus ir atsitraukti į tyrimus ir apmąstymus.

• Duomenys, faktai ir logiškos išvados — tai jau pirminė viršutinio kairiojo A ketvirčio prerogatyva.
• Priklausomai nuo tyrinėjimo situacijos ir uždavinio sudėtingumo apibrėžiamas viršutinio dešiniojo ketvirčio D poreikis - juk reikės kelti hipotezę, spėti, ieškoti naujo požiūrio į surinktus duomenis.

Šiems abiems ketvirčiams turės talkinti ir apatinis dešinysis B ketvirtis - juk reikės planuoti ir įgyvendinti apibrėžtas duomenų rinkimo ir apdorojimo procedūras.

Šiek tiek virš apatinių lentynų pakilę rudi rudeniniai batai. Tai rodo jų antrą poziciją pagal abstraktaus mąstymo poreikį. Tik čia juos reikėtų pastumti į dešinę, arčiau D ketvirčio, nors  kulnu, norimi ir padu šis batas turėtų remtis į likusius tris ketvirčius: A, B ir C.

• D ketvirtis čia būtinas, nes veikiama nestandartinėse situacijose bei „čia ir dabar“ ieškoma geriausio sprendimo.
• B ketvirtis yra artimiausias D ketvirčio bendradarbis. Jis imasi iniciatyvos ir daro, įgyvendina, išveda veiksmus iki rezultato.
• Ne paskutinėje vietoje yra logika (A) ir žmogiškasis faktorius (C), kurių įskaitymas yra rezultatyvaus veiksmo pagrindas. 

Čia matome, kad rudieji rudeniniai batai iš mūsų reikalauja universalumo ir teisėtai užima vietą centrinėje lentynoje.

Aiškesne mąstymo specializacija pasižymi violetiniai jojimo batai, kurie paklūsta profesinei logikai (A), sistemai (AB) ir politikai (B). Juos apsiavus jau nėra vietos improvizacijai, saviraiškai ar asmeninei iniciatyvai - čia turi būti padaryta tai, kas tai būti padaryta. Ką konkrečiai reikia daryti pasakys logika (viršutinis kairysis ketvirtis A), o kaip tai padaryti, turės nuspręsti taisyklėms paklūstanti organizacija (apatinis kairysis ketvirtis B)

Nuo violetinių jojimo batų tolimiausioje lentynoje turėtų būti padėtos minkštutėlės rožinės šlepetės. Jos turi labai aiškiai apibrėžta vietą - lentyną, ant kurios užrašyta „apatinis kairysis ketvirtis C“ Kas, jei ne jos turės sušildyti ir pailsinti sužvarbusias ar nutrintas kojas. Kam, jei ne joms, rūpi žmogus?

Labai aiškią vietą apatinėje kairiojoje B lentynoje turi oranžiniai guminiai batai. Saugumo išsaugojimas - yra pagrindinis jų rūpestis. Šiems batams būtina atrama visose keturiose lentynose:

• Joms būtina greita ir meistriška situacijos analizė (A)
• Įvykių eigos prognozavimas (D)
• Į bėdą patekusių žmonių pamatymas ir pasirūpinimas jais (C)
• Staigus planavimas ir greitas susiorganizavimas (B)
• Tinkamų rutinų parinkimas ir pritaikymas (B) bei galimybė, pasikeitus situacijai, atšaukti sprendimą ir sulaužyti rutiną (D),
• Savo paties veiksmų ir jausmų kontrolė kritinėje situacijoje (B).

Oranžiniai guminukai - tai pora batų, reikalaujanti operatyvaus įvairialypio mąstymo ir tikslaus veiksmo sujungimo.

Netoliese gulintys, bet daug aiškiau mąstyme specializuoti, yra formalūs laivyno batai. Jų vieta aiški ir vienareikšmiška: apatinė kairioji B lentyna. Kai tik atpažinsime standartinę situaciją, tai greitai įsispirsime į šiuos batus ir iki galo idealiai atliksime žinomą, standartinę procedūrą. Nereikia čia daug logikos (A), nes ji buvo naudota procedūros aprašyme, jos supratime ir įvaldyme, nereikia čia į dūšią ir žmonių įsileisti, nes jie tikrai įneš sumaištį, išblaškys dėmesį ir nulems klaidas. O noras eksperimentuoti (D) turi būti vejamas kaip didžiausia nuodėmė.

Dabar eidami į veiklą galite sau prisiekti: „Aš, būdamas viso proto, žinau visas šešias mąstymo modas ir galiu, situacijai reikalaujant, veikloje sąmoningai jas perjungti mano, mūsų ir jūsų gerovei. Te padeda man Dievas!“

Purpuriniai jojimo batai - profesionalus vaidmens išpildymas

Mūsų veikla nevyksta vakuume, mes veikiame šeimoje, visuomenėje ar bet kurioje kitoje organizacijoje. Tam, kad socialinė visuma veiktų sklandžiai yra išskirti ir aprašyti vaidmenys, kuriuos reikia atlikti:

• Kažkas turi būti mama ar tėvas,
• Kažkas turi būti mokytojas ar mokyklos direktorius,
• Kažkas turi būti policininkas ar mokesčių inspektorius.

Žmogus siekia, ruošiasi, yra atrenkamas ir užima apibrėžtas pozicijas, tada jam suteikiami įgaliojimai atlikti konkrečius vaidmenis. Užimdamas poziciją ir prisiimdamas vaidmenį jis/ji prisiima atsakomybę. Kompetetingai atlikdamas savo vaidmenį jis įgija autoritetą.

Vaidmens atlikimas yra tokia veiklos moda, kuri mus kilstelėja virš kitų šalia esančių veikėjų ir suteikia autoritetą. Raitas yra aukščiau už pėsčiąjį. Tas kilstelėjimas yra galimybė, iššūkis asmenybei ir pagunda. Taip, šie batai apriboja laisvę, bet jie suteikia įgaliojimus veikti ir taip išplečia veiklos galimybes. Taip, jie gundo piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, bet jie reikalauja pasirašyti po profesiniu moralės kodeksu.

Apsibrėždami aiškias atsakomybės ribas mes sutinkame apsiauti specifinius konkrečiai funkcijai skirtus „purpurinius jojimo batus", su jais mes įsipareigojame kokybiškai atlikti numatytas funkcijas ir neperžengti nubrėžtų ribų. Kaip atlygis už šį krūvį mums leidžiama savo batus nudažyti nekasdieniška purpurine spalva.

Kartais labai norisi pasislėpti už šios aukštos batų poros: „Čia ne aš, čia mano toks darbas arba vaidmuo iš manęs reikalauja taip elgtis“ Tačiau būtina prisiminti, kad jokia pozicija, vaidmuo ar nurodymai nepateisina nelegalaus ar nemoralaus veiksmo.

Iškilus vaidmens ir asmens konfliktui yra keletas alternatyvų:

• Kvestionuoti savo kompetencijos (nuostatų ir gebėjimų) atitiktį vaidmens reikalavimams ir tą kompetenciją plėtoti reikiama kryptimi,
• Kvestionuoti vaidmens apibrėžtį ir inicijuoti funkcijų peržiūrą,
• Nusiauti batus ir juos perduoti kitam, kas reikštų atsistatydinimą,

Veiksmai su šiais batais turi būti aiškiai fiksuoti: turi būti aišku, kad jūs šiuos batus apsiaunate, kada juos keičiate kitais. Nefiksuotas šių batų kaitaliojimas įneša sumaištį. Kai kuriuose gyvenimo laikotarpiuose mums tenka atlikti keletą vaidmenų, todėl labai svarbu išmokti tarp jų nepasimesti.

Taip, šie batai kartais spaudžia kojas, kartais norisi juos paspirti ir daryti tai, ko geidžia širdis. Bet mes apsiavę galime pasakyti: „Aš dabar dirbu.“ ir toleruoti laikinus nepatogumus. Baigę darbą mes tuos batus nusiimsime ir pakeisime kitais. Tai tik batai.

Mąstymo organizavimo kompetencijos plėtotė

Tikriausiai kartą patyrėte, kai mintys galvoje kaip „žydo bitės“ dūzgia, laksto į visas puses ir nepasiduoda jokioms jūsų pastangoms nukreipti jas reikalinga linkme. „Ganyti“ šias „bites“ yra tikras menas ir mokslas - mąstymo organizavimu vadinamas.

Čia noriu tikslingai nukreipti savo mintį į mąstymo organizavimo kompetenciją ir jos plėtotės galimybes, panaudojant Edward de Bono ir Ned Herrmann metodologijas.

Šio kompetencijos pagrindas yra metkognicija, kuri apibrėžiama kaip kognityvinių procesų pažinimas. Čia išskirčiau mąstymo organizavimui svarbias dalis: žinios apie mąstymą ir gebėjimas reflektuoti savo mąstymo procesus.

Žinių apie mąstymą galima sukaupti dirbant su bet kuria sistema. Čia atkreipsiu dėmesį į dvi iš jų:

• Ned Herrmann metodologija jums padės atrasti mąstymo visumą, skirtingas mąstymo modas, stilius ir procesus.
• Edward de Bono sistema papildys žinias apie mąstymo modas („šešios mąstymo kepuraitės“) ir atskleis kiekvienos mąstymo modos vidinį mechanizmą - konkrečius instrumentus ir jų panaudojimo procesą (CoRT programa).

Galima sukaupti daug žinių apie mąstymą, bet tos žinios bus pasyvios, jei nepradėsime jų naudoti savo mąstymo procesų refleksijai:

• Į savo mąstymo refleksiją ir pažinimą yra orientuota visa Herrmann metodologija, ji padeda individui atrasti savo mąstymo unikalumą ir į jį pažvelgti iš mąstymo stilių įvairovės perspektyvos.
• Kiekviena Edward de Bono CoRT programos pamoka turi aiškiai apibrėžtus mąstymo refleksijos elementus, kurie atlieka šią svarbia metakognityvinę funkciją. „Suvokimo žemėlapis“ yra nepakaičiamas išorinio žvilgsnio į savo suvokimą instrumentas.

Reflektuojančio žmogaus pozicija yra atsitraukusi ir pasyvi, o mąstymo organizavimui reikia užimti aktyvią poziciją. Čia jums daugiausiai padės Edward de Bono mąstyno lavinimo sistema, kuri pelnytai vadinama „efektyvaus mąstymo“ lavinimo sistema:

• Kiekviena CoRT programos pamoka, reikalaujanti dirbtinai nukreipti mintį viena ar kita kryptimi arba atlikti apibrėžtus minties veiksmus, moko sąmoningai valdyti savo mintį. Tose pamokose per pratybas ir projektinę veiklą yra paklojami mąstymo organizavimo pagrindai.
• Tiesioginis dėmesys mąstymo organizavimui skiriama CoRT 2 programai, kuri vadinama ORGANIZAVIMAS. Ten pirmoje dalyje (1-5 pamokos) perduodami instrumentai padedantys susiorientuoti situacijoje, o antroji dalis (6-10 pamokos) yra mąstymo organizavimo pradžiamokslis.
• Šeštoji CoRT programos dalis VEIKIMAS taip pat svariai prisideda prie mąstymo organizavimo kompetencijos plėtotės. Jis pateikia kelias mąstymo sąrangas, padedančias veikloje apjungti ir panaudoti visus įvaldytus mąstymo instrumentus. Tai didelė pagalba suorganizuojant į šalis žyrantį mąstymą.
• Aukštasis mąstymo organizavimo pilotažas prasideda užsidėjus „mėlynąją kepuraitę“ („šešių mąstymo kepuraičių“ sąranga). Tada jau atpažįstama mąstymo situacija, išsikeliami mąstymo sesijos tikslai, pasirenkamos priemonės ir mąstymo procesas suorganizuojamas į kryptingą seką, kurioje laiku perjungiamos mąstymo modos ir keičiami mąstymo instrumentai.

Ned Herrmann sistemoje taip pat įvedami moduliai, kurių paskirtis mokytis laiku ir vietoje perjungiant skirtingas mąstymo modas ir taip suorganizuoti savo mąstymą, bet organizavimo instrumentus jau galima pasiskolinti iš Edward de Bono. Jis tikriausiai nesupyks :-)

Apibrėžus mąstymo organizavimo kompetencijos plėtotės lygmenis ir pasirinkus priemones logiška būtų žengti kitą žingsnį - sudėstyti kompetencijos plėtotės procesą į etapus bei parinkti jiems realią laiko skalę. Taigi, teks dar kartą prie to sugrįžti.

„Rudi rudeniniai batai‟ - praktiškas pasirinkimas jums

Mes galime stengtis veikti protingai, mes galime atidžiai viską suplanuoti, mes galime naudoti geriausius patikrintus metodus ir priemones ir vistiek mums gali nepavykti. Nuo nesėkmės niekas neesame apsaugoti, bet galime pastebėti, kad kai kuriems žmonėms dažniau pavyksta padaryti. Galime stebėti šiuos žmones ir apibūdinti jų veiklą. Pastebėtume šiuos sėkmingos veiklos bruožus:

Pragmatiškumą - laikykis savo vertybių ir principų, gerai jausk situaciją ir žmones joje, o tada daryk tai, kas yra praktiška ir veda į siekiamus rezultatus.

Iniciatyvą - nėra ko laukti kol kas nors pasakys ką ir kaip reikia daryti, reikia įvertinti situaciją, išsikelti tikslus ir jų siekti; tik tada, kai rodai iniciatyvą, prisiimi atsakomybę ir imiesi kontroliuoti situaciją, tik tada gali ką nors pasiekti.

Sveiką nuovoką - nėra ko skraidyti padebesiais, o reikia imtis to, kas gali būti realiai padaroma konkrečioje situacijoje, kas gali duoti apčiuopiamų rezultatų.

Lankstumą - kam prisirišti prie fiksuotų planų, veikimo būdų ar priemonių; reikia žinoti, ką nori padaryti, ir gerai jausti situaciją, tada bus aišku, kas yra geriausia konkrečioje situacijoje.

Paprastumą - kam čia vaidinti protingą, kam apsunkinti sau ir kitiems gyvenimą komplikuotais sprendimais, reikia rinktis tai, kad paprasta, aišku ir veikia.

Efektingumą (ne vien efektyvumą) - ką norime padaryti, kokius išteklius turime ir kaip visa tai panaudosime maksimalaus rezultato gavimui.

Edward de Bono visas šias veiklos savybes apjungė į praktiško veikimo modą ir paženklino ją rudais rudeniniais batais (angl. brown brogues). Pasimatuokite juos ir jūs. Jie jums reikalingi: Nes jie rudi kaip ir žemė; jie turi padėti jums abiem kojomis tvirtai atsistoti ant žemės.

• Jie odiniai ir patogūs, jums nereikės galvoti apie savo batus, galėsite galvoti apie kelionės tikslą.
• Nes jie tinka prie skirtingų drabužių ir turi jums tarnauti pačiose įvairiausiose gyvenimo bei veiklos situacijose.
• Nes jie yra tvirti ir gali atlaikyti didelius krūvius skirtingomis oro sąlygomis; jie nevienadieniai, o tarnaus ilgai.
• Nes jie yra praktiškas praktiškas pasirinkimas.

Su šiais rudais rudeniniais batais galėsite ir kurti, jei situacija iš jūsų pareikalaus kūrybinių sprendimų, bet galėsite iš savo repertuaro išsitraukti ir seniai patikrintus sprendimus.  Šie batai jus pakreips, kuriuo kuriuo keliu konkrečiu atveju geriau eiti.

Jei kojas nutrynė ankšti formalūs batai, jei jos prakaituoja guminukuose ar šąla sportinukuose, jei šlepetės stabdo spartų žingsnį link tikslo, tai metas persiauti rudais rudeniniais batais ir kibti į veiklą. Pirmyn!

Atlapaširdžiai ir atlapapročiai

Pastarosiomis savaitėmis labai intensyviai „vaikščiojau‟ tarp anglų ir lietuvių kalbų, lyginau kalbėjimo apie mąstymą žodyną ir naudojamų žodžių prasmės laukus. Nors darbas dar nebaigtas, tačiau norisi stabtelėti ir pasidalinti savo pastebėjimais, leidusiais geriau suprasti lietuvius ir nacionalinius jų mąstymo ypatumus.

Aš tikiu, kad nacionalinė kalba atspindi istorinėje tėkmėje susiformavusį tos tautos mąstymą. Kalvos žodžiai sustabdo ir įtvirtina nuolat besirutuliojančias sampratas.

Jau seniai anglų kalboje sutinku ir su džiaugsmu naudoju būdvardį „open minded‟, kuris susideda iš dviejų dalių: „open‟, kas reiškia „atvirą‟ ir „minded‟ kas sudurtiniame žodyje reiškia  „-protis‟. Man net nekilo klausimų, kad kalba eina apie atvirapročius ar, kitaip tariant atviro proto žmones. Viskas man buvo ramu kol į aštuoniasdešimties žodžių apibrėžtis pažvelgė profesionali lietuvių kalbos redaktorė. „Nėra lietuvių kalboje tokių žodžių‟ - teko išgirsti nuosprendį. Kaip alternatyvos buvo pasiūlytos „plačių pažiūrų‟ ir „plataus akiračio‟. Aš linkusi priimti kiekvieną siūlomą alternatyvą ir atviru protu, atsiprašau, atviromis pažiūromis ją apmąstyti.

Pirmiausia turiu sutikti kad „atviras protas‟ ir „plačios pažiūros‟ turi glaudžiai persiklojančius prasmės laukus. Abu mums nurodo, kad žmogus nėra įsikibęs į vieną ribotą baigtinę tiesą, o geba priimti į savo omenį skirtingas idėjas ar pažiūrų sistemas.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį ir į išskyrimą: „Atvirumas‟ yra netapatus „platumui‟, o „protas‟ nėra tapatus „pažiūroms‟ ar „akiračiui‟. Plačios pažiūros gali tapti atviro proto išdava, tačiau plačios pažiūros dar nereiškia atviro proto. „Atviras protas‟ - tai daugiau tokia proto būsena, kai jis atsiveria naujoms idėjoms, nuomonėms ar pažiūrų sistemoms.

Kitas svarbus skirtumas išryškėja, kai pagalvojame apie ugdymo praktiką: pažiūros yra formuojamos, o protas - lavinamas. Ugdymo praktikai aiškiai išskiria tas sritis: „nuostatų formavimą‟, kur telpa ir pažiūros, ir „gebėjimų lavinimą‟, kas apimtų ir proto gebėjimus. Jei sau neleisime pamąstyti „atviro proto‟, tai niekada sau neužduosime proto atvėrimo uždavinio ir nebandysime jo spręsti.

Žodyne radau labai gražų lietuvišką žodį - „atlapaširdis‟. Jis man suteikė vilties, kad lietuvių kalboje rasis fonetiškai artimas ir prasminiai papildantis žodis „atlapaprotis‟. Sutinku, jo anksčiau visai nereikėjo, bet širdimi jaučiu ir protu suprantu, kad dabar jo jau labai reikia.