Šiandien tarptautinėje HBDI praktikų bendruomenėje pradėjau diskusiją apie Herrmanno metodologijos taikymą švietime. Mano tarptautinės diskusijos tikslas yra pasikviesti į dialogą tuos, kurie su Herrmanno metodologija dirba švietime, inventorizuoti patirtis ir inicijuoti naujas veiklas.
Čia su savo lietuviška auditorija noriu pasidalinti mintimis, kurios kilo sintezuojant asmenines fragmentiško taikymo švietime patirtis, prieš trylika metų rengtoje disertacijoje padarytas įžvalgas ir mano užsienio kolegų teikiamų paslaugų švietimui apžvalgą.
Šiuo metu matau keturias Herrmanno metodologijos taikymo švietime sritis.
Pirmąją pavadinau kodiniu žodžiu - ŠVIETIMO ORGANIZACIJA. Čia aš į švietimo organizaciją žvelgiu kaip į bet kurią kitą organizaciją, kuriai aktuali jau mano anksčiau aprašyta paslaugų sistema. Nuo jos ir rekomenduočiau pradėti, nes ji supažindina su metodologijos pagrindais ir paskatina iš šalies pažvelgti į save: personalą, vadybos procesus bei vidinę ir išorinę komunikaciją.
Nedidelė, bet svarbi sritis yra UGDYMO FILOSOFIJA, kuri turėtų iš esmės atsakyti į klausimą: „Ar verta į mokyklą įsileisti Herrmanno idėjas?" Sėkminga Herrmanno idėjų skvarba iki pedagoginio proceso ašies - mokinio - galima tada, kai mokyklos ir mokytojo ugdymo filosofija pasisuka link humanistinės ir/ar pragmatinės ugdymo filosofijų. Manau, kad šiose filosofijose Herrmanno metodologijos potencija atsiskleidžia pilniausiai.
Herrmanno metodologija padeda pažvelgti į UGDYMO TURINĮ iš visuminio proto perspektyvos. „Ar rengiamos bei įgyvendinamos ugdymo programos - bendrosios, visos mokyklos ir individualaus mokytojo - užtikrina visuminio proto plėtotę?" - tai yra klausimas į kurį turi padėti atsakyti Ned Herrmanno modelio pagrindu parengtų priemonių sistema. Čia norėčiau atkreipti dėmesį į bendrąsias kompetencijas, prie kurių plėtotės reikšmingai prisideda Herrmanno metodologija; tai yra asmeninė kompetencija, mokymosi kompetencija, komunikavimo kompetencija ir kt.
Herrmanno metodologija gali pasiūlyti praktinių sprendimų visuminio proto plėtotei palankios MOKYMOSI APLINKOS kūrimui. Priemonių sistema gali padėti mokytojui parinkti individualaus mokinio ar visos klasės poreikius atitinkančius mokymosi metodus, priemones, parengti medžiagą, kurti fizinę ar virtualią mokymosi aplinką bei mokymuisi palankų psichologinį klimatą.
Pakol kas taikymo Lietuvos švietimo praktikoje patirtis skurdoka: jau daugiau kaip dešimtmečio senumo bandymai su darbo mokiniais priemonėmis, keletas neįpareigojančių diskusijų apie Herrmannistinę ugdymo filosofiją, keli fragmentiniai bandymai pažvelgti į dalykų programas; prieš porą mėnesių „vienu pirštu“ teko prisilieti ir prie mokyklos vadybos sistemos optimizavimo taikant HBDI instrumentą. Tikiu, kad ši patirtis išsiplės mano minėtomis ir naujai atrastomis kryptimis.
O aš šiame etape bandysiu į Lietuvą pritraukti tarptautinę patirtį ir ištiesiu ranką toms švietimo organizacijoms, kurios angažuosis išbandyti Ned Herrmann metodologiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą