Purpuriniai jojimo batai - profesionalus vaidmens išpildymas

Mūsų veikla nevyksta vakuume, mes veikiame šeimoje, visuomenėje ar bet kurioje kitoje organizacijoje. Tam, kad socialinė visuma veiktų sklandžiai yra išskirti ir aprašyti vaidmenys, kuriuos reikia atlikti:

• Kažkas turi būti mama ar tėvas,
• Kažkas turi būti mokytojas ar mokyklos direktorius,
• Kažkas turi būti policininkas ar mokesčių inspektorius.

Žmogus siekia, ruošiasi, yra atrenkamas ir užima apibrėžtas pozicijas, tada jam suteikiami įgaliojimai atlikti konkrečius vaidmenis. Užimdamas poziciją ir prisiimdamas vaidmenį jis/ji prisiima atsakomybę. Kompetetingai atlikdamas savo vaidmenį jis įgija autoritetą.

Vaidmens atlikimas yra tokia veiklos moda, kuri mus kilstelėja virš kitų šalia esančių veikėjų ir suteikia autoritetą. Raitas yra aukščiau už pėsčiąjį. Tas kilstelėjimas yra galimybė, iššūkis asmenybei ir pagunda. Taip, šie batai apriboja laisvę, bet jie suteikia įgaliojimus veikti ir taip išplečia veiklos galimybes. Taip, jie gundo piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, bet jie reikalauja pasirašyti po profesiniu moralės kodeksu.

Apsibrėždami aiškias atsakomybės ribas mes sutinkame apsiauti specifinius konkrečiai funkcijai skirtus „purpurinius jojimo batus", su jais mes įsipareigojame kokybiškai atlikti numatytas funkcijas ir neperžengti nubrėžtų ribų. Kaip atlygis už šį krūvį mums leidžiama savo batus nudažyti nekasdieniška purpurine spalva.

Kartais labai norisi pasislėpti už šios aukštos batų poros: „Čia ne aš, čia mano toks darbas arba vaidmuo iš manęs reikalauja taip elgtis“ Tačiau būtina prisiminti, kad jokia pozicija, vaidmuo ar nurodymai nepateisina nelegalaus ar nemoralaus veiksmo.

Iškilus vaidmens ir asmens konfliktui yra keletas alternatyvų:

• Kvestionuoti savo kompetencijos (nuostatų ir gebėjimų) atitiktį vaidmens reikalavimams ir tą kompetenciją plėtoti reikiama kryptimi,
• Kvestionuoti vaidmens apibrėžtį ir inicijuoti funkcijų peržiūrą,
• Nusiauti batus ir juos perduoti kitam, kas reikštų atsistatydinimą,

Veiksmai su šiais batais turi būti aiškiai fiksuoti: turi būti aišku, kad jūs šiuos batus apsiaunate, kada juos keičiate kitais. Nefiksuotas šių batų kaitaliojimas įneša sumaištį. Kai kuriuose gyvenimo laikotarpiuose mums tenka atlikti keletą vaidmenų, todėl labai svarbu išmokti tarp jų nepasimesti.

Taip, šie batai kartais spaudžia kojas, kartais norisi juos paspirti ir daryti tai, ko geidžia širdis. Bet mes apsiavę galime pasakyti: „Aš dabar dirbu.“ ir toleruoti laikinus nepatogumus. Baigę darbą mes tuos batus nusiimsime ir pakeisime kitais. Tai tik batai.