Mąstymo lavinimo pasiekimų vertinimas

Užvakar turėjau privilegiją dalyvauti susitikime su mokyklos komanda, prisiėmusia atsakomybę už mąstymo lavinimo programos įgyvendinimą savo mokykloje. Kalba sukosi apie mokytojų pasirengimą dirbti su Edward de Bono mąstymo lavinimo sistema, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir praktinio taikymo klasėje ryšį bei skirtingose ugdymo pakopose ir dalykuose dirbančių mokytojų veiklos koordinavimą. Mane ypatingai pradžiugino tai, kad aštriai iškilo mąstymo lavinimo pasiekimų vertinimo problema. Tad stabtelėsiu būtent ties šia problema ir ramiai sudėstysiu po diskusijų kilusias mintis. Pagrindinį dėmesį skirsiu trims klausimams: Dėl ko man reikia vertinti mąstymo lavinimo pasiekimus? Ko siekiame į klasę nešdami dBT mąstymo įrankius? Kokių mąstymo pasiekimų ieškoti?

Dėl ko man reikia vertinti mąstymo lavinimo pasiekimus?

Po susitikimo su mąstymo lavinimo lyderių komanda man pirmuoju prioritetu iškilo viena vertinimo paskirtis - padėti mokytojui susivokti, ko jis ar ji moko, ir į rezultatus orientuoti savo veiklą. Tada, kai mokytojas vertina pasiekimus, jis kas kartą sau primena, ko jis/ji siekia, į dėmesio centrą stoja ne mokymo procesas, priemonės, metodai, o rezultatas, tada procesas įgija kryptį. Vertindamas mąstymo lavinimo pasiekimus mokytojas atkreipia dėmesį į tuos pageidaujamus mąstymo požymius, kurie apibūdina jo lavinamą mąstymą. Pagaliau mokytojas geriau gali bet kurioje situacijoje atpažinti mąstymą ir „nemąstymą“ savyje, kolegose ir mokiniuose.

Susitikime aukštu prioritetu buvo aptarta vertinimo paskirtis komunikuojant su tėvais mokykloje keliamus mąstymo lavinimo uždavinius. Mokykloje vaikai mokomi mąstyti, bet ką tai reiškia, kaip tai pamatyti ir parodyti tėvams. Įsivaizduokite, kad tėvų susitikime su mokytoju tėvai gauna mokymosi mąstyti (dalyko pamokoje) pasiekimų lapą, kuriame galima pamatyti konkrečiam mokymo etapui aktualius mąstymo kriterijus ir vieno ar kelių mokytojų pastebėjimus, kokią mąstymo pažangą (įvardytus pajudėjimo pirmyn požymius) vaikas daro tų kriterijų atžvilgiu. Toks pozityvus grįžtamasis ryšys būtų geriausias atsakymas į klausimą: „Ko jūs ten mūsų vaikus mokote?“

Turime pripažinti, kad vertinimas yra būtinas mokiniui. Tai yra esminė mokymosi proceso dalis. Sąmoningam mokymuisi nepakanka pažymio, kaip grįžtamojo ryšio. Sąmoningam mokymuisi reikalingas  aiškus vertinimo kriterijų ir pasiekimo rodiklių matymas. Prisimenu, kad kartais studentai per įvadinę kurso paskaitą manęs prašydavo aiškių tarpinio ir galinio vertinimo kriterijų ir rodiklių. Tokiems studentams dėstytojas jau negali numesti pliko pažymio, jiems reikia atskleisti vertinimo „virtuvę“:

• Kriterijų svarbą vertinimo sistemoje;
• Pagal kiekvieną kriterijų aiškiai išskirtus ir konkrečiais požymiais apibūdintus pasiekimo lygmenis;
• Studento darbe atpažintų požymių priskyrimą pasiekimo lygmeniui, pageidautina su pagrindžiančiais komentarais;
• Bei apibendrinamus prasminius komentarus, o ne vien galutinio pažymio išskaičiavimo formulę.

Manau, kad mokyklose mokiniai tokio grįžtamojo ryšio dar nepajėgia išsireikalauti, tad dauguma nuolankiai priima plikus skaičiukus.
Be to, visi mokytojai ir mokiniai žino, kad ne visas ugdymo turinys klasėje turi vienodą svorį ir vertę. Aukštesnį statusą turi tas turinys, kuris yra integruotas vertinimo sistemoje. Čia belieka paklausti: O koks mokymosi mąstyti statusas ugdymo turinyje?

Ko aš siekiu į klasę nešdama Edward de Bono mąstymo įrankius?

Mes ne kartą diskutavome ir tyrinėjome, dėl ko mokytojai į klasę neša Edward de Bono mąstymo įrankius. Mokytojų intencijos sugulė į keturis laukus:

1. Dėl metodinio pamokos paturtinimo. Siekiama, kad mokiniams ir mokytojui būtų įdomiau, būtų suardyta rutina ir įnešta naujos energijos.
2. Dėl dalyko mokymo ir mokymosi tobulinimo. Siekiama pasirinktais mąstymo įrankiais padėti mokiniams susitvarkyti su mąstymo reikalaujančiomis dalyko užduotimis ir pajudinti dalyko mokymuisi aktualų mąstymą. Tokį mąstymą pavadinčiau akademiniu, nes jis yra specializuotas į dalykines sritis ir tarnauja akademinei karjerai, specifinei profesinei veiklai, bet nebūtinai gyvenimui.
3. Dėl kitų bendrųjų kompetencijų (pažinimo, mokymosi, asmeninė, inovatyvumo ir kūrybingumo...) plėtotės aprūpinimo mąstymo instrumentais. Šios bendrosios kompetencijos reikalauja mąstymo, bet jos neutralios pasirenkamai mąstymo lavinimo sistemai. Pasirinkus Edward de Bono mąstymo lavinimo sistemą šių kompetencijų sąvokas galima užpildyti turiniu ir plėtotę nukreipti labai aiškia kryptimi.
4. Dėl naujai mąstančios asmenybės ugdymo. Dėl naujo mąstymo, kurį savimi neša Edward de Bono mąstymo sistema, lavinimo.

Kiekvienas siekis paskatins skirtingus darbus ir atves prie skirtingų rezultatų. Tad ir vertinti teks skirtingus pasiekimus. Šiandien noriu atsakyti tiems, kurie savo vertybių paskatinti „pasirašo“ po naujuoju mąstymu ir nuo CoRT 1 programos pradeda nuoseklų savo ir savo mokinių mąstymo kaitos kelią. Savo vertybių vedina jiems pirmiausia noriu padėti apsibrėžti mąstymo lavinimo pasiekimus. Mąstymo dimensijos stiprinimas „dalykiniame mąstyme“ (istoriniame, gamtamoksliniame, filologiniame, meniniame, matematiniame, technologiniame,…) ir bendrosiose kompetencijos yra atskiras klausimas. Tad apie jį jau kitą kartą, kai konkretaus dalyko mokytojai išprovokuos diskusiją.

CoRT 1 programa yra įvadas į Edward de Bono mąstymą (dBT) mąstymą, todėl ji savyje integruoja visus dBT mąstymo principus. Tad pradėję nuoseklų darbą su šia programa mes inicijuojame mąstymo pokytį nuo įprasto (mūsų mąstymo kultūroje dominuojančio) mąstymo būdo link naujojo mąstymo. Šią mąstymo kaitą galima išskaidyti į konkretesnius ir lengviau pastebimus mąstymo pokyčius:

1. Nuo saugaus atkartojimo to, ką pasakė kiti, link savo minties/požiūrio pateikimo.
2. Nuo vienos logikos link individualaus suvokimo ir logikų pasirinkimo.
3. Nuo „vienminčių“, kurie turėtų su manimi tą pačią vieną mintį ir man nuolat galėtų ją patvirtinti, paieškos link kitaip mąstančių vertės iškėlimo.
4. Nuo žinojimo kaip yra „iš tikrųjų“ link asmeninio suvokimo ir požiūrio į naujas patirtis, idėjas ar sprendimus.
5. Nuo nevaldomo negatyvizmo ir spontaniškos kritikos link disciplinuotos pozityvumo paieškos (pliusas eina pirmas - PMI)
6. Nuo kritinio vertinimo (pliusai ir minusai) link naujų galimybių paieškos (įdomios galimybės - PMI)
7. Nuo siauru momentiniu interesu grįstų sprendimų link plataus veiksnių lauko ir galimų pasekmių apžvalgos (CAF ir C&S)
8. Nuo vieno teisingo atsakymo link įvairių galimybių paieškos (APC)
9. Nuo chaotiško minties šokinėjimo link mąstymo kryptingumo ir disciplinos. (Instrumentinis principas)
10. Nuo beprasmio užduočių atlikinėjimo link prasmingo uždavinių sprendimo siekiant asmeninių tikslų (AGO)
11. Nuo egocentrinio savo tiesos gynimo link skirtingų požiūrių išgirdimo, pripažinimo ir įskaitymo. (paralelinio mąstymo principas)
12. Nuo mąstymo „diedovščinos“, kur žinios, tiesa ir „teisinga“ logika ateina iš aukščiau (mokytojo, viršininko, aukštesnį akademinį laipsnį turinčio) link mąstymo egalitarizmo, kur svarbi kiekvieno žmogaus mintis, idėja, požiūris. (OPV)

Tai viso gyvenimo kelionė, kuri prasideda nuo pirmosios ugdymo patirties, o baigiasi nuoseklia saviugda. Jei mąstymo lavinimo praktikoje angažuojamės nuosekliam ir ilgam darbui formuojant ir keičiant savo bei mokinių mąstymą, tai vertinime turėtume pradėti ieškoti konkrečių požymių, kad tie pokyčiai vyksta.

Kokių mąstymo pasiekimų ieškoti?

Mąstymo lavinimo pagal Edward de Bono sistemą pasiekimu turėtume laikyti konkretų pajudėjimą pokyčio kryptimi „nuo…iki“. Tai gali būti mažas žingsniukas. Pradėtas vartoti „aš galvoju…“, atsiradęs susilaikymas nuo spontaniškos kitokio požiūrio atakos, naujai pastebėtas bandymas ieškoti alternatyvos ar sąmoningas mąstymo įrankio pritaikymas - visa tai yra konkretūs mąstymo kaitos požymiai.

Mano minėtame susitikime užsimezgė dialogas su pradinukų mokytoja, kuri parodė susidomėjimą mąstymo pasiekimų vertinimo galimybe. Su konkrečia mokytoja, dirbančia su konkrečia klase pagal konkrečią mąstymo lavinimo programą konkrečiame bendrųjų ugdymo programų kontekste, kalba apie mąstymo lavinimo pasiekimų vertinimą jau gali būti labai konkreti.

Vertinimo kriterijų ir pasiekimo rodiklių išskyrimui teks įvertinti bent tris veiksnius:

• Mokinių kognityvinę raidą, kuri nulems tai, kokių mąstymo pasiekimų galima tikėtis konkrečiame raidos etape (apie aštuntuosius gyvenimo metus)
• Mąstymo lavinimo uždavinius, dirbant su konkrečia CoRT 1 programos dalimi (pvz. PMI ir CAF).
• Bendrosiose programose apibrėžtus skirtingų ugdymo sričių (dorinio, meninio, kalbų, socialinio ir gamtamokslinio, matematinio ir bendrųjų kompetencijų) pasiekimus, kurie reikalauja mąstymo.

Matau, kad man pačiai vėliau teks prisėsti ir iš kognityvinės raidos perspektyvos charakterizuoti aštuntuosius gyvenimo metus (tos mokytojos antrokai).  Pasikonsultavus su Piažė ir Vygotskiu turėtų pavykti išskirti aktualaus vystymosi zoną, į kurią pedagogui reiktų nusitaikyti ir kurioje sugultų vertinimui aktualūs mąstymo lavinimo pasiekimai. Čia prireiks atskiro straipsniuko.

Prieš tris metus projekte „Mąstymo kompetencijos lavinimas“ teko rengti priemones Edward de Bono CoRT 1 programos poveikio vertinimui pradinio ugdymo pakopoje. Tada šiai programai buvo išskirti vertinimo kriterijai ir rodikliai bei parengta PRIEŠ - PO testavimo metodika. Į tą darbą bus galima atsispirti ir su mokytoja pasirinkti aktualius kriterijus bei pritaikyti pasiekimo lygmenų rodiklius aštuonmečiams.

Iš mokytojos būtų naudinga išgirsti, į kokius bendrosiose ugdymo programose apibrėžtus pasiekimus ji kreipia savo veiklą tame ugdymo etape, kuriame norės vertinti mąstymo lavinimo pasiekimus. Tikėtina, kad mąstymo lavinimas prisidės prie programose numatytų ugdymo sričių pasiekimų. Be to, jos mokinių mąstymas reikšis per visas pamokas, visus dalykus, todėl mąstymo požymių reikės ieškoti visur, nesvarbu kurioje pamokoje ji pasirinks daryti poveikį.

Tada beliks tik susėsti ir pasidaryti konkrečias mąstymo pasiekimo vertinimo priemones taip, kad ir mokytojai būtų patogu vertinti, ir vertinimu suinteresuotos pusės (vaikai, tėvai, kiti mąstymą lavinantys mokytojai, administracija) galėtų suprasti pasiekimų vertinimo rezultatus.

Jau matau, kaip mes tai padarysime. Net pirštai niežti. O kaip atrodo jums?