Asmeninis tobulėjimas tenkinant bendražmogiškus poreikius

Tęsiu savo pranešimų asmeninio tobulėjimo tema seriją. Šiandien į asmeninį tobulėjimą pažvelgsiu kaip į žmogaus poreikių tenkinimą.

Čia atsiremsiu į visiems gerai žinomą Maslow poreikių hierarchiją. Man čia svarbu ne pats hierarchiškumas, bet poreikių kategorijos, kurios yra aktualios žmogui, siekiančiam saviaktualizacijos. Jau anksčiau rašiau apie kūrybišką žmogų, kaip save aktualizuojantį individą, o čia noriu sutelkti dėmesį į kelią, vedantį link jo bei Herrmann metodologijos priemones, padedančias tenkinti bendražmogiškus poreikius bei žengti žingsnius tobulėjimo kryptimi.

Turiu pripažinti, kad fiziologininiai poreikiai nėra tiesioginis Herrmann metodologijos taikinys, bet jų tenkinimas gali tapti natūralia aukštesnių poreikių tenkinimo išdava.

Antrasis bazinių poreikių lygmuo yra SAUGUMAS. Čia, manau Herrmann metodologija gali rimtai prisidėti. Aš turiu omenyje psichologinį saugumą dėl mažumų diskriminacijos švietimo institucijose ir verslo organizacijose. Aš čia nekalbu apie tautines ar seksualines mažumas (jais jau pradėta rūpintis), man rūpi intelektualinės mažumos. Jei manęs paklaustumėte, dėl ko organizacija turėtų susidomėti visuminio proto® reikalais, tai atsakymas būtų paprastas: „kad nustotų tyčiotis iš savo intelektualinių mažumų“.

Maslow į trečiąjį lygmenį talpina SOCIALINIUS - priklausymo grupei, bendrumo ir intymumo išgyvenimo - poreikius. Čia yra plati dirva Herrmann metodologijai. Ne viena Individualaus HBDI® profilio interpretacija baigiasi tarpasmeninių santykių su artimais žmonėmis refleksija. Į tarpusavio supratimą, bendravimo ir bendradarbiavimo kokybę orientuoti HBDI® porų ir komandų profiliai.

Savo mąstymo pažinimui ir pripažinimui tarnauja individualūs HBDI® profiliai. Jų interpretacija kartais išvirsta į pasitikėjimo savo protu ir savigarbos atstatymo procedūrą. Savo unikalaus intelektinio indėlio ir vertės suvokimą orientuotas darbas su HBDI® poros bei grupės profiliais. Tai gali reikšmingai prisidėti prie PAGARBOS IR SAVIGARBOS poreikių tenkinimo.

Savo vidinių potencijų pažinimas, išvystymas ir atskleidimas yra galutinis HBDI® asmeninio tobulėjimo koučingo tikslas. Integralia jo dalimi yra HBDI® karjeros projektavimas, padedantis žmogui priimti karjeros sprendimus, atveriančius SAVĘS AKTUALIZAVIMO profesinėje veikloje horizontus.

Įdomu, Maslow piramidę stato nuo apačios, o Herrmann - nuo viršaus:

1. Individualus HBDI® profilis ir asmeninio tobulėjimo perspektyva;
2. Tarpusavio supratimo kūrimas porose ir/ar komandose;
3. Mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros kaita organizacijoje.

Bet ne hierarchinis nuoseklumas man rūpi, o asmens tobulėjimas tenkinant bendražmogiškus poreikius.

Menininkai irgi mąsto

Jau nuo pirmadienio pradėjau laukti trečiadienio, kai galėsiu sudalyvauti kultūriniame renginyje. Tikiu, kad šis renginys man dar kartą įrodys, kad menininkai mąsto. Per savo gyvenimą man teko girdėti tokius požiūrius:

• „Vieni žmonės mąsto, o kiti kuria meną“
• „Buvo trys broliai, du buvo protingi, o trečias - menininkas“
• „Ko tu čia iš jo mąstymo lauki, juk jis menininkas“

O koks į meną palinkusių moksleivių statusas daugumoje bendrojo lavinimo mokyklose? Geriausiu atveju į juos žiūrima atlaidžiai: „Negavo vaikas proto, tai tegul menais užsiima“.

Neesu aš menininkų advokatė, bet man rūpi mąstymas. Aš negaliu priimti tokio grubaus mąstymo ir kūrybiškumo atskyrimo, o dar labiau negaliu sutikti su mąstymo įgaliojimų atėmimu iš kuriančios visuomenės dalies.

Čia aš noriu į meno kūrybą pažvelgti iš visuminio proto® perspektyvos. Pavyzdys man šiandien bus trečiadienio renginys - Antano Kučinsko muzikėčios pagal K.Donelaitį „Apie žmones ir žvėris“. Čia galite peržiūrėti fragmentus ir susidaryti pirmą įspūdį:

O dabar kartu paieškokime čia mąstymo. Kviečiu pasinaudoti Ned Herrmanno visuminio proto® modeliu. Nuorodas į ketvirčius žymėkime raidėmis.

Aš čia matau gana gilią K.Donelaičio teksto analizę (A) ir pasakėčios logikos supratimą bei išlaikymą (A). Aš čia taip pat įžvelgiu ir gana tikslių paskaičiavimų (A).

Tačiau ryškiausiai čia matosi interpretacijos, eksperimentavimo ir sintezės pastangos (D). Čia išgryninama pasakėčios idėja / konceptas (D) ir ji persakoma, eksperimentuojama (D) su išraiškos formomis, sintezuojami literatūros, muzikos ir teatro žanrai (D).

Negali nepastebėti įsijautimo ir išgyvenimo (C) bei įtaigios ekspresijos (C). O kaip jis užkabina kūną bei sielą. Kūną kerta per visus pojūčius (C), o į sielą braunasi per bendražmogiškų vertybių (C) komunikaciją. Taip, į šį kūrinį galima pažiūrėti ir kaip į daugiapusės komunikacijos aktą (A): Antanas kalbasi su Kristijonu ir Andriumi, Andrius komunikuoja su muzikantais ir publika, o muzikantai komunikuoja su Antanu (per natas), tarpusavyje ir su publika. Vau! Kiek įsiklausymo (C), susiliejimo (C) ir tarnystės (C).

Ir tai ne chaosas, o tvarka (B). Manote, kad ta tvarka radosi savaime, oi ne, ją įvedė (B) autorius. Sudėstė struktūrą galvoje (B), suplanavo vyksmą (B) ir sukontroliavo jo eigą (B). O kiek reikėjo detalių pastebėti (B) ir surašyti „nuo iki“ (B), kad kūrinys prasisuktų kaip gerai suderintas mechanizmas.

Taigi, menininkai mąsto. Ir netgi visu protu. Sakiau, kad kūrėjai nėra puspročiai.
Netikite, tai ateikite ir įsitikinsite. Lapkričio 12 d. (trečiadienį) 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56)
Iki greito!

Mokymas ir mokymasis asmeniniam tobulėjimui

Tradiciškai mokymusi mes laikome procesą, kuriame mes ko nors naujo išmokstame, t.y. įgyjame naujų žinių ar įgūdžių. Tai yra svarbus mokymosi aspektas, bet ne jis man dabar rūpi. Šį mėnesį man rūpi asmeninis tobulėjimas - savo vidinių potencijų atskleidimas ir išvystymas, tapimas tuo, kuo geriausiu gali tapti.

Dar rudenį konferencijoje „TA Teachers“ atkreipiau dėmesį į skirtingas to paties teorinio požiūrio į mąstymą realizacijas pedagoginėje veikloje. Čia atėjo laikas pasidalinti šiais pastebėjimais:

• Vieni pedagogai labai susirūpinę savo atstovaujamo akademinio dalyko mokymu ir aukštais akademiniais pasiekimais. Šie mokytojai visus į rankas papuolusius mąstymo įrankius matuoja pagal vieną kriterijų: padeda mokytis dalyką ar ne.
• Kiti pedagogai yra labai susirūpinę mokinių kognityvine branda, reikalinga akademinei pažangai arba profesinei veiklai. Pagrindinis jų uždavinys yra kognityvinės raidos paspartinimas (angl. cognitive acceleration). Jiems rūpi tie mąstymo įrankiai, kurie paspartina protinę raidą ir mokymąsi: pvz. 12 metų programa per 10 metų.
• Tretieji į pedagoginės veiklos centrą stato mokinio saviraišką, galimybę atrasti ir išreikšti savo unikalumą. Jie nuolat kelia klausimus: Koks mąstymo įrankis yra aktualaus kuriam vaikui? Kaip ši metodika padės kiekvienam vaikui padaryti savo individualų žingsnį pirmyn?

Rugsėjį turėjau laimę per vieną intensyvią dieną sutikti visas tris pedagogų grupes ir su jomis diskutuoti. Šioje diskusijoje labai ryškiai išsiskyrė nuostata į mokymąsi asmeniniam tobulėjimui. Ją labai tvirtai atstovavo trečioji pedagogų grupė.

Edward de Bono metodikos nešimas į Lietuvos mokyklas leido atpažinti tas pačias mokytojų grupes. Kaip ir įprasta, didžiausia yra į dalyką orientuotų mokytojų grupė. Mažesnė dalis yra apsisprendusi lavinti mąstymą (kelti mąstymo lavinimo tikslus, siekti rezultatų ir vertinti pasiekimus). Nuoseklios mąstymo lavinimo programos (pvz. CoRT 1) įgyvendinimas atkreipė mokytojų dėmesį į konkrečių mąstymo gebėjimų plėtotės galimybes, bet ne į unikalius kiekvieno mokinio mąstymo lavinimo poreikius.

Asmeninio tobulėjimo nuostatą mokymesi man dar labiau sustiprino pastarųjų mėnesių diskusija mokymosi ir švietimo klausimais su HBDI praktikais. Jei manęs paklaustumėte: „Kam mokymo ir mokymosi praktikoje reikia HBDI® ir Ned Herrmanno metodologijos?“, tai atsakymai būtų tokie:

• „Tam, kad tėvai atpažintų savo vaikų unikalią mąstymo potenciją ir kurtų galimybes jai atsiskleisti“
• „Tam, kad mokytojas galėtų atpažinti unikalią savo mokinio mąstymo potenciją ir jos nesunaikintų, o padėtų jai atsiskleisti.“
• „Tam, kad mokinys galėtų pažinti savo mąstymą ir pats/pati priimtų sprendimus dėl jo plėtotės.“

O jei šį klausimą man užduotų dBT praktikuojantis mokytojas, tai atsakyčiau taip: „Kad galėtum konkrečiam mokiniui padėti pasirengti mąstymo tobulinimo programą ir sąmoningai atrinkti aktualius didžiosios dBT mąstymo programos elementus.“

O jei trumpai, tai „tam, kad galima būtų praktiškai realizuoti mokymąsi asmeniniam tobulėjimui.“

Šiandien tiek, bet dar teks grįžti prie mokymosi asmeniniam tobulėjimui skirtinguose švietimo kontekstuose.

Asmeninis tobulėjimas - vidinės darnos siekimas

Prieš porą dienų į asmeninį tobulėjimą pažvelgiau iš vidinės energijos gyvenimui ir veiklai perspektyvos. Šiandien noriu paryškinti vidinės pusiausvyros ir balanso aspektą. Kadangi asmeniniu tobulėjimu užsiimu dėl savęs, tai tikiuosi atpildo - vidinės darnos ir harmonijos išgyvenimo.

Pirmiausia noriu priminti įprastą pusiausvyros interpretaciją. Pusiausvyra yra pasiekiama tada, kai priešingos jėgos susilygina ir viena kitą atsveria. Tokiu atveju fizika sako, kad kūnas stovės arba išlaikys pastovų judesį. Iš čia ir statinė bei dinaminė pusiausvyra.

Aš pripažįstu asmeninio tobulėjimo mokyklą, kurioje siekiama statinės vidinės darnos: sustok, išjunk išorės dirgiklius ir mintis, įsiklausyk į save. Tai viena galimybė, bet ne ji man dabar rūpi.

Asmeninis tobulėjimas, kaip savo vidinės potencijos išvystymas reikalauja judėjimo, todėl šiame kontekste man aktualesnė dinaminė pusiausvyra - gebėjimas subalansuoti vidines jėgas aktyviame asmeniniame gyvenime ir profesinėje veikloje.

Čia noriu pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis, kurios kilo darbe su Ned Herrmanno visuminio proto® metodologija. Savęs vis klausdavau:

• Iš kur ten ta vidinė ramybė ir veiklumas ateina?
• Kaip šioje metodologijoje užkoduota vidinės darnos realizacija?

Perpratus mąstymo visu protu principus tampa aišku, kad toks mąstymas yra nuolatinis vidinių įtampų sprendimas. Plačiai žinoma ir naudojama klasikinė racionalaus ir iracionalaus mąstymo prieštara. Herrmanno metodologija eina vienu žingsniu toliau - čia išskiriamos prieštaros tarp keturių mąstymo modų (žr. modelį):

• Silpna prieštara tarp A ir B bei C ir D;
• Stipresnė prieštara tarp B ir C bei A ir D;
• Stipri prieštara tarp A ir C bei B ir D.

Kiekvienas mąstymo profilis pasižymi tam tikru prieštaringumo ir jo keliamos vidinės įtampos laipsniu. Viena iš darbo su HBDI® profiliu paskirčių yra tas prieštaras atskleisti ir mokytis jas subalansuoti.

Visi Herrmanno metodologijoje pristatomi mąstymo veikloje įrankiai reikalauja užtikrinti mąstymo visumiškumą, t.y. sugeneruoti mąstymo modų prieštaras ir jas subalansuoti. Taip realizuojama dinaminė pusiausvyra.

Noriu akcentuoti, kad nereikia „išjungti“ mąstymo ar nustoti veikti - vidinės darnos galima siekti ir aktyviame gyvenime. O asmeninis tobulėjimas ir yra nuolatinis darbas su savimi siekiant vidinės darnos.

Asmeninės potencijos išvystymas - asmeninio tobulėjimo siekinys

Spalio mėnesį daug dėmesio teko skirti verslo organizacijų poreikiams ir efektyviam protinių išteklių panaudojimui veikloje. Šį mėnesį noriu grįžti prie pagrindų - asmeninio tobulėjimo, t.y. to, ką mes darome dėl savęs. Prisipažinsiu, kad šį posūkį išprovokavo trys įvykiai:

• Mintinis kontaktas su Harmoningos asmenybės institutu (hai.lt)
• Buvusių kolegų iš VDU organizuojama konferencija „Mokymosi tęstinumas - kultūros vertybė“ (Kaunas, 2014 11 19)
• Vėl naujai pradėtas mąstymo pažinimo ir tobulėjimo perspektyvos paieškos darbas su 16-18 metų jaunimu.

Kalbą pradėsiu nuo asmeninio tobulėjimo sampratos. Šiandien pabandysiu atskleisti energetinį asmeninio tobulėjimo aspektą. Čia aš pasinaudosiu elementariu mechaniniu modeliu, iliustruojančiu fizinio kūno sukauptą (potencinę) energiją.

Jei pažvelgtumėte į A paveikslėlį, tai pamatytumėte potencinės duobės būsenoje atsidūrusį kūną. Dažniausiai kūnas atsiduria tokioje būsenoje, kai pasirenka lengviausio judėjimo kryptį. Jei rutuliukas galėtų jausti, tai jis jaustųsi bejėgis. Kiekvienas judesys reikalauja didelių pastangų. Vidinė potencija, kaip galimybė pajudėti ir ką nors nuveikti yra maža.

Dabar pažvelkime į B paveikslėlį. Ten rutuliukas yra „pasirengęs veikti“, jam tik liko pasirinkti vieną iš 360 judėjimo krypties alternatyvų. Nedidelis žingsnelis pasirinkta kryptimi gali baigtis galingu judesiu. Šis rutuliukas turi aukštą potenciją. Galite paklausti: „O kas jį ten užkėlė?“ Tada greitai atsakysiu - „asmeninis tobulėjimas“.

Gal kai kurie atkreipsite dėmesį į abiejų rutuliukų pusiausvyros ir balanso skirtumus: A rutuliukas yra stabilios pusiausvyros būsenoje, o B rutuliukas, fizikiniais terminais šnekant, yra nestabilios pusiausvyros būsenoje. Apie asmens pusiausvyrą, balansą ir harmoniją teks parašyti kitą kartą.

Jūs jau supratote, kad šis piešinėlis yra jau labai supaprastintas gyvenimo topografijos vaizdas, bet jis padeda išryškinti svarbų principą: atliktą darbą savo asmeninės potencijos padidinimui.

Žvelgiant iš asmens potencijos (vidinės energijos aktyviam gyvenimui) perspektyvos asmeninis tobulėjimas man yra niekas kito, kaip asmeninės potencijos išvystymas ir savęs įgalinimas aktyviam gyvenimui.

Taigi, šį mėnesį aš apie tai galvosiu, apie tai rašysiu ir į tai kreipsiu savo praktinės veiklos pastangas.