Kūrybiškas žmogus – save aktualizuojanti asmenybė

Vakar buvau mokykloje, kurioje kūrybiškumas yra viena iš aukščiausių vertybių. Man su vyru teko privilegija dalyvauti diskusijoje apie esminę tos mokyklos ugdymo paskirtį. Diskusijoje nuskambėjo siekis ugdyti visuminę pilnai funkcionuojančią asmenybę.

Tai mane paskatino vėl grįžti prie kūrybiškumo klausimo ir pasirėmus humanistinės psichologijos lyderiu Abraham Maslow priminti psichologiškai sveikos save aktualizuojančios asmenybės savybes (Motyvacija ir asmenybė, Apostrofa 2006, pp. 189-219). Maslow išskiria aštuoniolika savybių:

1. Efektyvesnis tikrovės suvokimas ir labiau patenkinami santykiai su ja - neužsimerkia prieš tikrovę, ją plačiai suvokia ir neverkšlena.
2. Savęs, kitų ir gamtos pripažinimas - gebėjimas susitaikyti su savo ir kitų prigimtimi ir harmoningai gyventi.
3. Spontaniškumas, paprastumas, natūralumas - jiems svetimas dirbtinumas, poza ir išorinių efektų siekimas.
4. Svarbiausia - išorinio pasaulio problemos, o ne jų ego. Patys sau jie nėra didelė problema, todėl labiau gali rūpinti išorinėmis savybėmis.
5. Atsiskyrimas; privatumo poreikis - pakelia vienatvę be jokios psichologinės žalos ar nepatogumo, aukštai vertina privatumą.
6. Autonomija; nepriklausomybė nuo kultūros ir aplinkos; valia ir aktyvūs veiksmai. Augimo, o ne trūkumo motyvacija juos padaro savistoviais ir nepriklausomos nuo jų poreikius tenkinančios aplinkos.
7. Naujas žvilgsnis į tikrovę - gebėjimas kas kartą iš naujo, šviežiu žvilgsniu pažvelgti į svarbiausius gyvenimo dalykus.
8. Mistinė patirtis: viršūnių išgyvenimas, susijęs su stipriomis emocijomis, savojo „aš“ praradimu ar transcendavimu.
9. Bendrumo ir tapatumo su žmonija išgyvenimas - nuoširdus noras padėti žmonijai tartum jie būtų šeimos nariai.
10. Gilūs ir esmingi tarpasmeniniai santykiai - gebėjimas intensyviau susilieti, labiau mylėti, tobuliau susitapatinti ir ištrinti savo ego ribas.
11. Demokratine charakterio struktūra - jų elgesio su kitais žmonėmis nenulemia tokie išoriniai požymiai kaip klasė, rasė, statusas, išsilavinimas ar kt.
12. Tikslų ir priemonių, gėrio ir blogio skyrimas. Jie turi aiškų gerio-blogio supratimą, nebūtinai koncencinį, ir pagal jį elgiasi.
13. Filosofiškas, neagresyvus jumoro jausmas. Tai, kas vidutiniams žmogui juokinga - priešiškas, pranašumą demonstruojantis ar prieš autoritetą maištaujantis jumoras - jiems visai nejuokinga. Jų jumoras kitoks.
14. Kūrybingumas kasdieninėje veikloje - nepriklausomai kuria veikla žmogus užsiima, jis gali veikti su ypatinga nuostata ir įkvėpimu, kūrybingai žvelgti į pasaulį ir jame veikti.
15. Pasipriešinimas kultūros poveikiui: kultūros transcendentiškumas. Save aktualizuojantys žmonės nėra puikiai prisitaikę naivia pritarimo kultūrai bei tapatinimosi su ja prasme. Nors jie geba prisiderinti, bet priešinasi kultūros poveikiui.
16. Save aktualizuojančių žmonių netobulumas. Jie nėra antžmogiai, jie turi trūkumų ir silpnybių, su kuriais moksi gyventi ir tvarkytis.
17. Individuali vertybių sistema - besiskirianti nuo vertybių, susijusių su žemutinių poreikių tenkinimu, nuo unifikuotų kultūrinių vertybių. Unikalus „aš“ save aktualizuodamas išreiškia unikalias vertybes.
18. Dichotomijų įveikimas. Šimtmečius gyvavusios priešybės - galvos ir širdies, proto ir intuicijos, pažinimo ir troškimo … - psichologiškai sveikiems ir save aktualizuojantiems žmonėms nustoja būti antagonistinėmis ir tampa sinerginėmis.

Dabar pažvelkime į psichologiškai sveiką ir save aktualizuojantį mokytoją ir mokinį - štai kur siekinys mokyklai. Nuo dabar nesvarbu, ar tai bus vienas, du, trys ar keturi keliai, svarbu, kad jie vestų ten, kur norime eiti.