Šiandien apmąstymuose apie kūrybiškumą norisi pasukti į šoną. Tas šonas yra darbas su informacija, kuris tradiciškai yra priskiriamas racionaliajai proto dimensijai bei kairiajam viršutiniam A ketvirčiui Herrmanno visuminio proto modelyje. Šiandien noriu parodyti, kad be proto visumos pajungimo darbas su informacija tampa labai ribotu.
Pirmiausia noriu atskirti duomenis ir informacija. Kartais informatikos srityje (kompiuterijos ir informacinių sistemų moksluose bei praktikoje) duomenys sutapatinami su informacija. Teko girdėti, kad informacija matuojama kilobaitais.
Nesenoje patirtyje teko susidurti su duomenų srauto problema. Man reikėjo priimti sprendimą dėl video filmo eksportavimo parametro „duomenų perdavimo greičio“, matuojamo kB/sek. Video filmo 1 sekundė talpina X megabaitų duomenų priklausomai nuo vieno kadro rezoliucijos (taškų kiekio) ir kardų kiekio vienoje sekundėje. Žinome, kad mūsų Interneto sparta (mbps) mums leidžia žiūrėti video - perduoti tuos filmą užkoduojančius megabaitus tinkama sparta. Tai yra duomenys ir viskas užkoduota nuliukais bei vienetukais bei daug ką galima paskaičiuoti.
Informacija yra ta prasminė žinutė, kurią galime išskaityti iš pateiktų duomenų. O čia jau prasideda kitoks mąstymas:
- Ko man reikia?
- Kam man to reikia?
- Ką tai man sako?
Galime eiti toliau ir kritiškai pažvelgti į savo informacijos „filtrą“. Gana įprasta į duomenis žvelgti iš vienos idėjos perspektyvos ir susirinkti reikalingą informaciją. Net ir idėja gali būti iš šalies pateikta. Tokiam informacijos susirinkimui pakanka logikos galių.
Vienas iš kūrybiškumo teoretikų Arthur Koestler savo knygoje „Kūrybos aktas“ (1964) bando išvesti bendrą visų kūrėjų - jumoristų, menininkų ir išminčių - mąstymo vardiklį, kognityviniame lygmenyje atsakingą už kūrybinę galią. Tai, jo požiūriu, yra gebėjimas vienu metu operuoti dviem skirtingais, net ir prieštaraujančiais planais, t.y. idėjomis, logikomis, kontekstais. Su juo sutinka ne vienas kūrybiškumą tyrinėjantis autorius.
Edward de Bono savo sistemoje kelia alternatyvos, kito požiūrio būtinumo reikalavimą. Kūrybinį mąstymą kultivuojantis žmogus į duomenis visuomet pažvelgs iš kelių idėjų perspektyvos ir tokiu būdu susirinks daugiau informacijos, jis pilniau išnaudos turimus duomenis. Oi, kaip iki skausmo prisimenu savo studentus, sutrikusiu veidu žvelgiančius į tyrimo metu surinktus duomenis ir negalinčius jų „prašnekinti“.
Taigi, kūrybiškumo stoka riboja gaunamos informacijos kiekį ir kelia riziką paskęsti beprasmių duomenų sraute. Ir tai nėra viskas, ką čia reikėtų pasakyti, bet daugiau nei gana vienai žinutei.
Kūrybiškumą tvarkantis su informacija aptarsiu jau kitą kartą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą