Per dvidešimt darbo mąstymo lavinimo srityje metų teko bendrauti su daugybe mokytojų, kurie nuoširdžiai dirba savo darbą ir stengiasi kuo geriau išmokyti savo mokinius. Daugeliui jų egzaminų rezultatas yra pagrindinis mokymo ir mokymosi sėkmės matas. Iš šių mokytojų ne kartą teko girdėti: „Gal ir neblogai tie Edward de Bono mąstymo instrumentai, vaikams patiko, visi smagiai mąstė, bet nėra kada užsiiminėti mąstymu, reikia įgyvendinti programas ir ruoštis egzaminams.“
Šiandien komentarai apie Lietuvių kalbos egzaminą vėl išprovokavo seną diskusiją apie dalyko išmokymo ir mąstymo lavinimo tikslų dermę. Dabar prieš akis pasidėsiu šių metų lietuvių kalbos egzamino užduotis bei vertinimo kriterijus ir pabandysiu iškelti mąstymo lavinimo tikslą: Parengti mokinių mąstymą sėkmingam šio egzamino išlaikymui.
Pirmas žvilgsnis į visas keturias temas ir rašinio vertinimo kriterijus leidžia pastebėti, kad sėkmingam egzamino išlaikymui reikės mąstymo visumos (pagal Ned Herrmann): logikos ir analitinių gebėjimų (A), minties disciplinos ir struktūravimo gebėjimų (B), emocinio intelekto (C) ir plataus konteksto matymo, įžvalgos bei asmeninės idėjos iškėlimo (D). Edward de Bono čia prisidėtų konkrečiais mąstymo įrankiais.
Tikėtina, kad skirtingo mąstymo stiliaus mokiniai pasirinks skirtingas temų grupes: kairiojo smegenų pusrutulio dominantės mokiniai pirmenybę turėtų atiduoti literatūrinėms temoms, kuriose prieš akis padėtas konkretesnis objektas ir yra didesnė struktūruoto ir analitinio mąstymo galimybė (AB); o dešiniojo pusrutulio, ypač viršutinio (D) ketvirčio, mokiniams palankesnės būtų samprotavimo temos, kuriose yra didesnė galimybė išsikelti idėją ir analizės objektą susikurti patiems.
Skaitant temų pavadinimus mane nustebino gana aukštas emocinio intelekto (C) išvystymo lygmens reikalavimas. Sėkmingam trijų temų atskleidimui reikia suprasti emocijas ir jausmus, užmegzti emocinį santykį (su kūriniu ir/ar autoriumi), atpažinti konkrečių emocijų raišką (šiuo atveju literatūros kūriniuose), suprasti šių emocijų reikšmę. Štai tos temos:
- „Ką gali juokas?“ (samprotavimo tema) reikalauja įsigilinti į juoko emociją.
- „Prarastos tėvynės ilgesys Lietuvos literatūroje“ (literatūros tema) reikalauja iš rašančio atpažinti literatūros kūrinių autorių išreiškiamus ilgesio jausmus.
- „Kasdienybės grožio pajauta lietuvių literatūroje“ (literatūros tema) reikalauja empatijos įsijaučiant į literatūros kūrinį ir išgyvenant autorių išreiškiamus grožio išgyvenimus.
Įdomu, kiek dėmesio emociniam intelektui skiriama mokykloje? Ar literatūros kūriniai tik analizuojami, ar jie išgyvenami? Tikriausiai nėra tam laiko, nes reikia įgyvendinti programą ir mokinius paruošti egzaminui.
Dabar pažvelkime į kitus vertinimo kriterijus ir mąstymo repertuarą, būtiną tų kriterijų atliepimui.
Bet kurios temos atskleidime iš abiturientų tikimasi analizės (A mąstymas). Samprotavimo temose tikimasi, kad bus išskirti ir atskleisti filosofinis, psichologinis ir socialinis aspektai. Nors ši mąstymo moda (loginis, analitinis ir kritinis mąstymas) mokykloje tradiciškai aukščiau vertinama už kūrybinį mąstymą, vistiek aš išdrįsčiau paklausti: „Kiek dėmesio mokytojai skiria analitinio mąstymo instrumentų perdavimui?“ ir „Ar mokiniai ima skirti struktūrinę, aspektinę ir lyginamąją analizes?“ Čia mokiniams ir mokytojui į pagalbą gali ateiti Edward de Bono mąstymo lavinimo programa (CoRT 2 ORGANIZAVIMAS, 1-3 pamokos), su ja jau susipažino apie 50 Lietuvos mokytojų, tikiu, kad šiuos instrumentus jie perdavė savo mokiniams. Gal jie paklaus savo mokinių, kaip šie mąstymo instrumentai jiems padėjo egzamino metu.
Savarankiškas mąstymas ir autorių minčių panaudojimas yra reikalingas tiek samprotavimo, tiek ir literatūrinio tipo temose. Rašinį rašančiam mokiniui tenka įsiklausyti į skirtingų autorių mąstymą, tačiau mąstyti už save. Čia mokiniui nuolatos reikia naudoti „kito žmogaus požiūrį“ (OPV, žr. CoRT 1 IŠPLĖTIMAS, 10 pamoka) bei pastoviai išskirti faktą ir nuomonę (CoRT 3, 2 pamoka).
Argumentavimo reikalavimas turėtų skambėti logiškai į kritinį mąstymą orientuotoje mokyklos mąstymo kultūroje. Tačiau dar dirbdama universitete pastebėjau studentų sunkumus argumentuojant. Nors loginis argumentavimas yra logikos mokslų dalykas, bet ir čia Edward de Bono turi ką pasiūlyti: argumento priskyrimą pozicijai, faktų ir nuomonių išskyrimą, argumentų svorį ir argumentacijos struktūros konstravimą (žr. CoRT 3 SĄVEIKA; 1-4 pamokas). Deja CoRT 3 programa dar mažai žinoma Lietuvos mokytojams.
„Tema „Ką gali juokas?“ tikrai nėra probleminė, tačiau, pagal vertinimo kriterijus, jei rašinyje nebus problemos, už pirmąjį kriterijų „Tema-problema“ taškų jie negaus. Todėl moksleiviai problemą turėjo sugalvoti…“ - skundžiasi lietuvių kalbos mokytoja. Taip, tema yra, o problemą reikia sugalvoti. Jei iš karto nesigauna, tai iš Edward de Bono mąstymo instrumentų dėžutės reikia išsitraukti įrankį Nr.36 (CoRT 4 KŪRYBA programa; 6 pamoka „Apibrėžk problemą“). Tik noriu priminti, kad šis instrumentas yra iš kūrybinio mąstymo dėžutės. Analizuojant problema nepasimato.
Įdomu, kiek mokytojų šį mąstymo instrumentą perdavė savo mokiniams? CoRT 4 programos mokymuose per paskutinį penkmetį dalyvavo maždaug 40 įvairių dalykų mokytojų. Bet gal ir jie neturėjo laiko mąstymo instrumentų perdavimui?
Rašinių vertintojai iš abituriento tikisi gebėjimo apibendrinti bei daryti tarpines ir galutines išvadas. Įdomu, kaip mokiniai tvarko mintį, t.y. kaip jie naudoja sudėjimą ir sutvarkymą (B), kaip jie sujungia ar sintezuoja (D) ir kaip jie daro išvadas (A). Čia jiems galėtų pagelbėti de Bono mąstymo organizavimo (CoRT 2 ORGANIZAVIMAS, 8-10 pamokos) ir kūrybinio mąstymo (CoRT 4 KŪRYBA, 8 pamoka „Deriniai“) instrumentai.
Rašinyje leidžiamas tiek indukcinis, tiek dedukcinis rašinio komponavimo būdas, todėl mokiniai gali pasirinkti artimesnį jų mąstymo stiliui. Tačiau bet koks minties vystymas reikalauja išlaikyti bent elementarų minties pulsavimą NUSITAIKYK - IŠPLĖSK - SUTRAUK (TEC sąranga, žr. CoRT 6 VEIKIMAS, 1-4 pamokos). Jei jis išlaikomas, tai apsidraudžiama nuo nukrypimų nuo temos, įsipareigojama išplėtoti temą, o vėliau apibendrinti bei padaryti išvadas.
Dar galėčiau tęsti reikalavimų analizę ir mąstymo instrumentų parinkimą, bet man tiek jau pakanka, kad galėčiau suformuluoti mokinių mąstymo parengimo šiam egzaminui tikslą:
Mokykla turi išmokyti mokinius mąstyti visu protu - loginiu, kūrybiniu, disciplinuotu ir emocijomis grįstu - bei panaudoti SAVO protą bet kurių uždavinių sprendimui.
Akivaizdu, kad nepakanka dalyko žinių, nesvarbu, kiek daug jų mokiniai sukauptų, reikia ir mąstymo įrankių įvaldymo.
Sudėtinga. Sutinku. Bet nėra neįmanoma, jei teisingai susidėstome prioritetus ir veikiame kartu.
