Jau nuo pirmadienio pradėjau laukti trečiadienio, kai galėsiu sudalyvauti kultūriniame renginyje. Tikiu, kad šis renginys man dar kartą įrodys, kad menininkai mąsto. Per savo gyvenimą man teko girdėti tokius požiūrius:
- „Vieni žmonės mąsto, o kiti kuria meną“
- „Buvo trys broliai, du buvo protingi, o trečias - menininkas“
- „Ko tu čia iš jo mąstymo lauki, juk jis menininkas“
O koks į meną palinkusių moksleivių statusas daugumoje bendrojo lavinimo mokyklose? Geriausiu atveju į juos žiūrima atlaidžiai: „Negavo vaikas proto, tai tegul menais užsiima“.
Neesu aš menininkų advokatė, bet man rūpi mąstymas. Aš negaliu priimti tokio grubaus mąstymo ir kūrybiškumo atskyrimo, o dar labiau negaliu sutikti su mąstymo įgaliojimų atėmimu iš kuriančios visuomenės dalies.
Čia aš noriu į meno kūrybą pažvelgti iš visuminio proto® perspektyvos. Pavyzdys man šiandien bus trečiadienio renginys - Antano Kučinsko muzikėčios pagal K.Donelaitį „Apie žmones ir žvėris“. Čia galite peržiūrėti fragmentus ir susidaryti pirmą įspūdį:
O dabar kartu paieškokime čia mąstymo. Kviečiu pasinaudoti Ned Herrmanno visuminio proto® modeliu. Nuorodas į ketvirčius žymėkime raidėmis.
Aš čia matau gana gilią K.Donelaičio teksto analizę (A) ir pasakėčios logikos supratimą bei išlaikymą (A). Aš čia taip pat įžvelgiu ir gana tikslių paskaičiavimų (A).
Tačiau ryškiausiai čia matosi interpretacijos, eksperimentavimo ir sintezės pastangos (D). Čia išgryninama pasakėčios idėja / konceptas (D) ir ji persakoma, eksperimentuojama (D) su išraiškos formomis, sintezuojami literatūros, muzikos ir teatro žanrai (D).
Negali nepastebėti įsijautimo ir išgyvenimo (C) bei įtaigios ekspresijos (C). O kaip jis užkabina kūną bei sielą. Kūną kerta per visus pojūčius (C), o į sielą braunasi per bendražmogiškų vertybių (C) komunikaciją. Taip, į šį kūrinį galima pažiūrėti ir kaip į daugiapusės komunikacijos aktą (A): Antanas kalbasi su Kristijonu ir Andriumi, Andrius komunikuoja su muzikantais ir publika, o muzikantai komunikuoja su Antanu (per natas), tarpusavyje ir su publika. Vau! Kiek įsiklausymo (C), susiliejimo (C) ir tarnystės (C).
Ir tai ne chaosas, o tvarka (B). Manote, kad ta tvarka radosi savaime, oi ne, ją įvedė (B) autorius. Sudėstė struktūrą galvoje (B), suplanavo vyksmą (B) ir sukontroliavo jo eigą (B). O kiek reikėjo detalių pastebėti (B) ir surašyti „nuo iki“ (B), kad kūrinys prasisuktų kaip gerai suderintas mechanizmas.
Taigi, menininkai mąsto. Ir netgi visu protu. Sakiau, kad kūrėjai nėra puspročiai.
Netikite, tai ateikite ir įsitikinsite. Lapkričio 12 d. (trečiadienį) 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56)
Iki greito!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą