Aš žinau, kad dalis iš jūsų laukia intelektinių lauktuvių iš Rygos, kur rugsėjo rugsėjo 19-20 dienomis dalyvavau TA Teachers Group organizuojamoje konferencijoje. TA (angl. Thinking Approach) reiškia mąstymo požiūrį. Taigi, visą judėjimą lietuviškai pavadinsiu „Mąstymo požiūriu mokytojams“ arba trumpai TA iniciatyva.
Jei tokiuose įvykiuose pavyksta atverti akis ir ausis, tai visuomet yra galimybė prisikviesti daug idėjų. Šiandien noriu pasidalinti pagrindine TA iniciatyvoje naudojama schema - mąstymo užduočių rėmeliu. Man schema man pasirodė prasminga, paprasta ir veiksminga, o svarbiausia, pakankamai atvira, tad gali būti derinama su daugeliu mąstymo lavinimo metodologijų.
Mokytojas klasėje per pateikiamas užduotis gali inicijuoti, skatinti ar net stabdyti mąstymo procesus. Siūlomas užduoties ar užduočių komplekto rėmelis turėtų padėti mokytojui formuluoti mąstymą skatinančias užduotis.
Pirmas žingsnis yra erdvės mąstymui sukūrimas. TA iniciatyvos dalyvių žargone tai kartais buvo vadinama „atimti žuvį“. Savo kalbėjime aš tai vadinu: sukurti mąstymo situaciją, t.y. situaciją, kuri reikalautų mąstymo ir kurioje mokinys užimtų mąstančiojo poziciją. Ši užduotis, ne tik turi duoti darbo protui, bet ir motyvuoti tą darbą atlikti.
Antras žingsnis yra „laiptų statymas“, „mokymasis žvejoti“ arba mano žargonu „mąstymo įrankių paieška ir bandymas“. Čia mokinys su mokytojo pagalba turi rasti būdą, kaip susitvarkyti su nauja mąstymo situacija.
Trečias žingsnis yra refleksyvus „laiptų statybos“, „žvejojimo“ ar „naujų mąstymo įrankių panaudojimo“ įvertinimas, kai mokytojas ir mokinys stabtelėja, atsigręžia atgal ir pasimoko iš „laiptų statybos“, „mokymosi žvejoti“ ar „naujų mąstymo įrankių taikymo“ patirties. Šis žingsnis aktualus mokymuisi mokytis.
Atrodo paprasta ir aišku, kol ant lentos paišai schemą. Visai kitaip yra tada, kai atsistoji prieš mokinių klasę. Kadangi šioje konferencijoje teko moderuoti pedagoginę sekciją, tad pro mano akis per vieną dieną kaip filme prasisuko daugybė labai skirtingų epizodų klasėje. Skirtingi mokytojai iš skirtingų kultūrinių kontekstų (Latvijos, UK, Izraelio, Rusijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos…) tą pačią schemą panaudojo skirtingų pedagoginės veiklos prasmių realizavimui. Man tai buvo labai turtinga patirtis, kuria pasidalinsiu kitą kartą.
O dabar noriu pakviesti su Edward de Bono metodologija dirbančius mokytojus išbandyti šį trikampį. Aš jau matau, kaip jis ten galėtų suktis. Tikiuosi, kad matote ir jūs :-)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą