Paskutinį pusmetį teko daug komunikuoti savo veiklos esmę ir prasmę, kuri man sugula į lakonišką PPP mąstymas: pažink, panaudok, praplėsk mąstymą. Kai kurie mano dBT kolegos (besidarbuojantys su Edward de Bono mąstymo lavinimo metodika) ne kartą manęs klausė: „Kodėl panaudoti yra prieš praplėsti?“ Mano atsakymas būdavo formuluojamas keliais klausimais: „O kam plėsti, jei nepanaudoju net tai, ką turiu? „O iš kur žinoti į kurią pusę man reikia plėsti?“
Šią savaitę turėjau keletą įdomių pokalbių, kurie vėl privertė grįžti prie to klausimo. Mane išprovokavo klausimas: „O kam išsilavinusiam, dirbančiam ir protingam asmeniui (ne organizacijai) gali prireikti savo mąstymo pažinimo?“ Mano spontaniškas atsakymas vėl apsisuko klausimu: „O ar tas žmogus pilnai panaudoja savo protinius išteklius?“
Šiandien aš šį klausimą uždaviau savęs, artimų žmonių ir kviečiu užduoti visiems šio Blog’o skaitytojams. Taigi, kartokite kartu su manimi:
Ar aš pilnai panaudoju savo mąstymą?
Gal aš nė karto nesusimąsčiau ir „neinventorizavau“ savo protinių išteklių? Aš paprasčiausiai net nežinau, kur mano unikalioji mąstymo potencija, ką aš atsinešiau su genetiniu kodu, o ką išsiugdžiau mokykloje ir gyvenime.
Gal aš patikėjau tais, kurie pastoviai tikino, kad aš negaliu savarankiškai mąstyti, kurie kartojo: „Kokią čia nesąmonę sugalvojai?“ „Tu negali pamąstyti taip, kaip…“ „Iš kur čia tai? Tai negali būti tavo mintis, pasiremk autoritetu.“
Gal aš manau, kad tik specifinis mąstymas yra protingo žmogaus požymis, todėl giliai slepiu nemažą dalį savo „netinkamo“ mąstymo? Gal aš mokykloje galvojau, kad protingi yra tie, kurie iš matematikos gauna gerus pažymius, tad lavinau tik matematinį mąstymą? Gal universitete mane įtikino, kad protas - tai yra logika?“ O gal darbo vietoje patikėjau, kad geras mąstymas yra prognozuojamas, o kita - tai tik beprotybės formos.
O gal man kas dieną pakanka vos keleto mąstymo operacijų, tai kam čia vargintis? Šiek tiek informacijos analizės, darbo ties tipine užduotimi ar iš anksto žinomų atsakymų pateikimo į vėl ir vėl užduodamus klausimus.
Gal pastoviai mąstau tik taip, kaip iš manęs tikisi, t.y. tik suteiktų mąstymo įgaliojimų ribose? Gal pastoviai girdi: „Tu galvok tik apie tai, o kita, ne tavo reikalas?“ „Prašiau analizės, nereikia čia tavo idėjų?“ „Duok idėjų, o jau aš pats pagalvosiu, ką su jomis daryti?“
O gal tiesiog nežinau, kur padėti tą savo išsišokusį, sproginėjantį, į rėmus netelpantį mąstymą? Ką naudingo man ir kitiems tas mano mąstymas gali duoti? Kaip geriausiai aš jį galiu įdarbinti, kad „sraigteliai suktųsi pilna eiga“.
Pažink savo mąstymą, tada lengviau atrasi jo panaudojimo kelią. O kai prireiks daugiau, negu savo viduje atrasi, tai tada galima bus pagalvoti apie sąmoningą mąstymo praplėtimą, įvaldant aiškios paskirties mąstymo įrankius.
PAŽINK PANAUDOK PRAPLĖSK MĄSTYMĄ
Gavosi beveik kaip malda :-)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą