2014 m. vasario 5 d., trečiadienis

Atlapaširdžiai ir atlapapročiai










Pastarosiomis savaitėmis labai intensyviai „vaikščiojau‟ tarp anglų ir lietuvių kalbų, lyginau kalbėjimo apie mąstymą žodyną ir naudojamų žodžių prasmės laukus. Nors darbas dar nebaigtas, tačiau norisi stabtelėti ir pasidalinti savo pastebėjimais, leidusiais geriau suprasti lietuvius ir nacionalinius jų mąstymo ypatumus.

Aš tikiu, kad nacionalinė kalba atspindi istorinėje tėkmėje susiformavusį tos tautos mąstymą. Kalvos žodžiai sustabdo ir įtvirtina nuolat besirutuliojančias sampratas.

Jau seniai anglų kalboje sutinku ir su džiaugsmu naudoju būdvardį „open minded‟, kuris susideda iš dviejų dalių: „open‟, kas reiškia „atvirą‟ ir „minded‟ kas sudurtiniame žodyje reiškia  „-protis‟. Man net nekilo klausimų, kad kalba eina apie atvirapročius ar, kitaip tariant atviro proto žmones. Viskas man buvo ramu kol į aštuoniasdešimties žodžių apibrėžtis pažvelgė profesionali lietuvių kalbos redaktorė. „Nėra lietuvių kalboje tokių žodžių‟ - teko išgirsti nuosprendį. Kaip alternatyvos buvo pasiūlytos „plačių pažiūrų‟ ir „plataus akiračio‟. Aš linkusi priimti kiekvieną siūlomą alternatyvą ir atviru protu, atsiprašau, atviromis pažiūromis ją apmąstyti.

Pirmiausia turiu sutikti kad „atviras protas‟ ir „plačios pažiūros‟ turi glaudžiai persiklojančius prasmės laukus. Abu mums nurodo, kad žmogus nėra įsikibęs į vieną ribotą baigtinę tiesą, o geba priimti į savo omenį skirtingas idėjas ar pažiūrų sistemas.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį ir į išskyrimą: „Atvirumas‟ yra netapatus „platumui‟, o „protas‟ nėra tapatus „pažiūroms‟ ar „akiračiui‟. Plačios pažiūros gali tapti atviro proto išdava, tačiau plačios pažiūros dar nereiškia atviro proto. „Atviras protas‟ - tai daugiau tokia proto būsena, kai jis atsiveria naujoms idėjoms, nuomonėms ar pažiūrų sistemoms.

Kitas svarbus skirtumas išryškėja, kai pagalvojame apie ugdymo praktiką: pažiūros yra formuojamos, o protas - lavinamas. Ugdymo praktikai aiškiai išskiria tas sritis: „nuostatų formavimą‟, kur telpa ir pažiūros, ir „gebėjimų lavinimą‟, kas apimtų ir proto gebėjimus. Jei sau neleisime pamąstyti „atviro proto‟, tai niekada sau neužduosime proto atvėrimo uždavinio ir nebandysime jo spręsti.

Žodyne radau labai gražų lietuvišką žodį - „atlapaširdis‟. Jis man suteikė vilties, kad lietuvių kalboje rasis fonetiškai artimas ir prasminiai papildantis žodis „atlapaprotis‟. Sutinku, jo anksčiau visai nereikėjo, bet širdimi jaučiu ir protu suprantu, kad dabar jo jau labai reikia.

Komentarų nėra: