Čia bus indėlis į Dr. Edward de Bono sistema paremtos mąstymo lavinimo programos, apimančios visas bendrojo lavinimo pakopas, rengimą. Tikiuosi, kad įdomu bus ir tiems ugdymo turinio planuotojams, kurie rūpinasi vertybių ugdymu ir vertės pojūčio lavinimu.
Diskusijai noriu pasiūlyti tokį rėmelį, kur vertybių ugdymo ir vertės pajautos lavinimo pasiekimai išdėstomi pakopose (pagal klases). Čia orientuojuosi į amžiaus ir brandos tarpsnius - vaikai, paaugliai ir jaunuoliai - taigi priskyrimas klasėms gali būti apytikslis (∓1 klasė).
Čia man svarbu yra išskirti ugdymo ir lavinimo pasiekimo lygmenis ir atskleisti jų kognityvinį kompleksiškumą.
Mokytojai ir tėvai tikriausiai pastebėjo, kad vaikai labai greitai suvokia, kas yra vertinga jų aplinkos žmonėms - ką vertina tėvai, ką mokytoja, o ką draugai (a). Jiems nebūtina aiškinti vertės, jie ją suvokia iš mūsų elgesio konkrečiose situacijose. Jie žino vertę, tačiau dar negali jos efektyviai komunikuoti, todėl suaugusiųjų atliekama vertės komunikacija yra ne tiek informacijos šaltinis, kiek pavyzdys, kuriuo jie vėliau galės pasinaudoti.
Labai svarbus etapas yra vaiko individualiai suvokiamos vertės komunikavimas, be vertinimo ar pasmerkimo baimės pasakyti kitiems, kas tau turi vertę ir kokia ta vertė yra (b). Visagalę frazę „man patinka" palaipsniui papildo nauji dariniai „man tai vertinga", „manau tai yra/nėra vertinga". Tokia komunikacija turi būti skatinama, ne tiek besaikiu klausinėjimu, kiek kantriu ir nevertinančiu išklausymu.
Paauglystėje prasiskleidusios abstraktaus mąstymo galios leidžia pažvelgti į vertybes. Čia prasiveria durys mokytojams garsiai mokinių akivaizdoje reflektuoti savo vertybes, atkreipti dėmesį į istorijos ar literatūros personažų vertybes (c) bei prašyti mokinių atpažinti ir įvardinti kitų žmonių vertybes (d). Tokios veiklos padeda saugų pagrindą asmeninių vertybių tyliajai refleksijai ir atskleidimui kitiems (e).
Paauglio ar jaunuolio gebėjimas reflektuoti vertybes ir jomis operuoti yra ženklas, kad galima žengti toliau - sieti vertes ir vertybes, t.y. atpažinti už vertės suvokimo slypinčias vertybes (f). Tai jau judesys nuo konkretaus link abstraktaus. Reikia turėti omenyje, kad toks surišimas nepavyksta ir daliai suaugusiųjų.
Galima rišti ir priešinga kryptimi: iš vertybinės perspektyvos pažvelgti į konkrečių dalykų vertę (g). Tokie raišiojimai iš jaunuolių reikalauja kognityvinės brandos, įgalinančios išskirti ir susieti abstrakcijas ir konkrečią realybę. Šio ryšio užmezgimas ir išlaikymas yra svarbi vertybėmis grįstos praktikos, kuriame kuriama vertė (h), sąlyga.
Tikiuosi, kad šis pasiekimų išdėstymas padės mokytojams pamatyti, ką ir kokiu lygmeniu galima daryti klasėje ar auklėjamajame darbe ir brandins supratimą, kad laukia ilgas kelias iki pilno „šešių vertės medalių" potencijos atskleidimo klasėje su savo mokiniais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą