Instrumentų naudojimas ir kūrybiškumas

Kai kurie jau pasigedo mano pasisakymų šiame tinklaraštyje. Dabar teks pasiteisinti. Jau pusantro mėnesio su 55 žmonių grupe iš viso pasaulio mokausi naudoti naują įrankį, kuris vadinasi ScreenFlow. Tai bus naujas mano kūrybinės veiklos įrankis, padedantis kurti mokomuosius filmus. Ši mokymosi patirtis reikalauja nemažai laiko ir minties investicijų, bet tai yra tik naujo įrankio įvaldymas, pristabdęs mano kūrybą senaisiais instrumentais.

Prisimenu Edward de Bono pasisakymą apie naujų minties įrankių įvaldymą ir jo sugretinimą su mokymusi važiuoti dviračiu: „Tol, kol mokomės važiuoti, dviratis mums yra našta. Mes daug greičiau nubėgtume iš taško A į tašką B, negu tai darome tarp kojų vilkdami nepatogų dviratį. Išmokę važiuoti mes su mažesnėmis pastangomis ir greičiau pasiekiame tikslą" Ne kartą mes tą mintį aptarinėjome su mąstymo įrankius pasiryžusiais įvaldyti žmonėmis. Taip norisi iš karto paimti instrumentą ir kurti.

Čia prisimenu dar praeitame šimtmetyje Taylor (1959) aptartus penkis kūrybiškumo lygmenis:
I. Primityvią ir intuityvią ekspresiją, kai natūraliai išreiškiame tai, kas mumyse yra susikaupę, ir patiriame malonumą.
II. Akademinį ir techninį lygmenį, kai įvaldome disciplinas, technikas, įrankius ir įgyjame naujų įgūdžių, kurie kūrybinę ekspresiją pakelia į aukštesnį lygmenį.
III. Išradingumo lygmenyje mes imame eksperimentuoti: žinias, technikas, išmokus veiklos būdus mes panaudojame kaip „atspirties akmenį“ ėjimui toliau. Čia galimi netikėti atradimai.
IV. Novatoriškumo lygmenyje mes peržengiame nusistovėjusią tradiciją ir siūlome naujovę. Čia jau reiškiasi kūrėjo originalumas, jo unikalus mąstymo stilius.
V. Aukščiausiam lygmeniui jau būdingas genialumas. Jį mes galime laikyti išskirtine Dievo dovana arba aukščiausiu savo kūrybinio gyvenimo siekiniu.

Mano paskutinio mėnesio patirtis sukoncentravo mano pastangas į antrąjį lygmenį. Aš galiu stebėti ir tuos grupės narius, kurie atėjo mokytis jau turėdami įrankio naudojimo patirties. Jie siekia tobulumo, o aš su džiaugsmu mokausi spausti reikiamus mygtukus reikiamu metu. Mes kas savaitę dalinamės kūrybinės veiklos rezultatais ir aptariame „kūrybinę virtuvę“. Tai galinga mokymosi patirtis.

Pabaigoje dar kartą noriu nesutikti su 2012 metų vasaros kūrybinės stovyklos dalyvio išsakyta mintimi, kad tikram kūrėjui nereikia minties instrumentų, kad „lazda reikalinga luošam“. Visa patirtis rodo, kad nauji instrumentai padeda peržengti primityvią ekspresiją ir atverti naujas kūrybines galimybes.