2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Nacionaliniai kepuraičių dėvėjimo ypatumai





Edward de Bono "šešios mąstymo kepuraitės" yra plačiai naudojamos visame pasaulyje. Jų dėvėjimo principai yra universalūs ir taikomi mąstymo efektyvumo siekimui.

Peržvelkime tris pagrindinius mąstymo kepuraičių dėvėjimo principus ir aptarkime jų pritaikymo lietuviškame kontekste ypatumus.

Pirmas principas - "vienu metu nešiojama viena kepuraitė" - užtikrina maksimalų pasirinkto mąstymo būdo išnaudojimą ir minties skaidrumą.
  • Jei pateikiame informaciją (baltoji kepuraitė), tai stengiamės atsiriboti nuo emocijų, tikėjimų ir asmeninių požiūrių (raudonoji kepuraitė)
  • Jei generuojame idėjas (žalioji kepuraitė), tai nekritikuojame (juodoji kepuraitė)
  • Jei užsiimame kritika (juodoji kepuraitė) tai tuo momentu stengiamės susilaikyti nuo vertės ar naudos išryškinimo (geltonoji kepuraitė) ir t.t.

Lietuviai linkę į spalvų derinimą. Mėgiamiausias derinys juoda su raudona. Taip šalta ir racionali kritika virsta pasibėdojimu, skundu ar nuolatiniu verkšlenimu. Raudona veržiasi ir į baltosios kepuraitės mąstymą - nuomonė ir įsitikinimai bandomi pateikti faktų kalba.

Antras principas - "dirbant grupėje visi vienu metu dėvi tą pačią kepuraitę" - padeda konfrontacinę komunikaciją perorientuoti į bendrą minties darbą ir pasiekti sinergijos efekto.
  • Jei šiuo momentu svarstydami idėją ieškome stipriųjų pusių (geltonoji kepuraitė), tai neblaškome minties su kritiniais komentarais (juodoji kepuraitė)
  • Jei kūryboje momentu išgyvename pakylėjimą (žalioji kepuraitė) tai nepradedame vardinti savo emocijos (raudonoji kepuraitė)
  • Jei stabtelėjome refleksijai ir tolimesnio mąstymo suorganizavimui (mėlynoji kepuraitė), tai sulaikome visus kitus komentarus (nusiimama visas kitas kepuraites) ir t.t.

Debatų ir ginčų kultūroje mes išmokome prieš idėją (žalioji kepuraitė) šokti su kritika (juodoji kepuraitė), konstruktyvų optimizmą (geltonoji kepuraitė) atakuoti pesimistiniais komentarais (juodoji kepuraitė), jausmų įvardinimą (raudonoji kepuraitė) pertraukti reikalavimu paaiškinti ir faktais pagrįsti jausmus (baltoji kepuraitė).

Trečias principas - "reakcija į naują idėją ar pasiūlymą pradedama nuo geltonos kepuraitės" - sudaro palankias sąlygas naujai gimusiai idėjai sustiprėti ir plėtotis.
  • Kai išgirstame naują idėją, tai reaguodami stengiamės išryškinti jos vertę (geltonoji kepuraitė) ir ne tik suteikti idėjai šansą išlikti, bet ir nurodyti jos tolimesnio plėtojimo kryptį.
  • Jokiu būdu iš karto nepuolame kritikuoti (juodoji kepuraitė) idėjos pirminėje jos vystymo stadijoje, nes tada ji yra ypač pažeidžiama.

Juodoji kepuraitė yra savisaugos įrankis, tad dažniausiai mes jos griebiamės gynybai nuo žaliosios kepuraitės įnešto neapibrėžtumo bei keliamos rizikos. Turime pripažinti, kad šiuo metu Lietuvoje saugumo jausmas yra žemesnis, nei vidutinis Vakarų Europoje, tad ir savisaugos instinktas greičiau bei aštriau įsijungia.

Ar matėte lietuvių liaudies šokį "Kepurinė"? Jei ne, tai pažiūrėkite lietuvių liaudies ansamblio "Vingis" merginų pasirodymą.


Ar atkreipkite dėmesį:
  • Merginos nešioja vieną vienspalvę kepurę vienu metu.
  • Ši kepurė, su kuria sveikinamas atvykėlis (nauja idėja), yra geltona.
  • Jos girdi muziką, mato viena kitą ir kartu dedasi bei nusiima kepurę.
  • Jos nekonkuruoja tarpusavyje; jų individualūs judesiai susilieja į vieningą šokį.
Gal čia ir yra nacionalinis kepuraičių nešiojimo pavyzdys? Jei taip, tai iš jo turime daug ko pasimokyti.

Komentarų nėra: