Aš vadyba aktyviai susidomėjau dar 1993 metais, kai norėjau suprasti veiklos sistemų kaitos sąmoningo valdymo galimybes. Po poros metų jau gyniau magistro tezes tema „Švietimo pokyčių programavimo galimybes“. Dar tada teoriškai sau atsiskyriau tris veiklos instrumentus: projektą, kaip siekiamos būsenos vaizdą; organizacinį projektą kaip siekimui sukurtos organizacijos vaizdą ir planą, kaip veiklos proceso vaizdą laike. Vėliau projektinėje veikloje ir diskusijose su studentais išplėčiau ir įveiklinau tuos supratimus. Pastebėjau, kad mano veiklos aplinkoje problematiškiausias yra organizacinis projektavimas.
Paskutinių metų darbas su Herrmann metodologija nauja šviesa nušvietė organizacinio projektavimo klausimus. Šis darbas leido man pamatyti senai apčiuoptas problemas per kolektyvinio proto kūrimo perspektyvą. Aš jau anksčiau rašiau apie protinių išteklių panaudojimą organizacijose ir visuminio proto® organizacijas. Čia noriu būti specifiškenė, t.y. išskirti ir aptarti dvi organizacinio projektavimo, kaip kolektyvinio proto kūrimo strategijas, pagrįstas skirtingomis logikomis.
I. Veiklos sistemos logika pagrįsta strategija
Čia mąstymas apie organizaciją prasideda nuo veiklos sistemos apsirašymo. Dėmesio centre atsiduria procesai ir tų procesų paleidimui bei palaikymui būtinos veiklos funkcijos. Būtent procesų ir funkcijų matymas užduoda organizacinę struktūrą, t.y. veiklos pozicijų išskyrimą ir jų funkcinius aprašus.
Tik tada, kai šis loginis darbas yra atliktas susirūpinama pozicijų užpildymu. Siekiant ieškomo darbuotojo mąstymo stiliaus ir pozicijos atitikties daromi papildomi darbai: pagal funkcinį pozicijos aprašą sudaromas darbo vietos mąstymo profilis ir ieškoma panašaus profilio žmogaus, kuris norėtų užimti tą vietą. Jei dar labiau pasistengiama, tai skirtingo mąstymo žmonių paieškai ir pritraukimui kuriami specializuoti komunikacijos kanalai.
II. Veiklos subjekto logika pagrįsta strategija
Čia mąstymas apie organizaciją prasideda nuo veiklos subjekto: vertybių, siekių, motyvacijos. Į dėmesio centrą patenka aplink bendras vertybes ir siekius susibūrusių žmonių motyvacija ir protiniai ištekliai. Svarbiausiu organizacinio projektavimo uždaviniu tampa protinių išteklių optimalus apjungimas ir panaudojimas.
Veiklos funkcijų išskyrimas taip pat atliekamas pagal veiklos sistemos logiką, tačiau pozicijų išskyrimas ir funkcijų priskyrimas pozicijoms jau grindžiamas protinių išteklių optimalaus išnaudojimo logika. Čia pozicija kuriama konkrečiu mąstymo profiliu pasižyminčiam darbuotojui. Taip užtikrinama, kad kiekvienas darbuotojas atliktų darbą, kuris artimiausias jo/jos mąstymo stiliui. Jei dar labiau pasistengiama, tai investuojama į minties komunikacijos komandose tobulinimą ir komandinio proto stiprinimą.
Per pirmuosius kelis profesionalaus darbo su Herrmann metodologija metus pastebėjau keletą man svarbių dalykų:
- Organizacinio projektavimo strategija labai priklauso nuo viršutinės vadybos grandies vadovų mąstymo stiliaus bei užduotos organizacinės kultūros. Pirmoji strategija logiškesnė atrodo AB dominantės (kairysis smegenų pusrutulis) vadovams, o tuo tarpu antrosios strategijos privalumus įžvelgia CD dominantės (dešinysis smegenų pusrutulis) mąstymo profilio vadovai.
- Savo Lietuviškoje praktikoje dažniau teko susidurti su sėkmingesniais ar mažiau sėkmingais bandymais realizuoti pirmąją strategiją. Antroji strategija mūsų padangėje retesnė.
- Mokslus pabaigę vadybininkai sėkmingai susidoroja su veiklos funkcijų išskyrimu; jiems daug sunkiau yra išskirti pozicijas. Teko matyti tokių veiklos pozicijos aprašų, kurie reikalauja labai reto mąstymo profilio darbuotojo (iki 0,01 proc. visos populiacijos)
- Potencialūs antrosios strategijos šalininkai linkę intuityviai apie save burti žmones, su kuriais galima būtų kartu dirbti. Kartais viskas sukrenta visai neblogai, o kartais „bendraminčių ratelyje“ paaukojamas kolektyvinio proto plotis, būtinas veiklos funkcijų visumai.
Mąstykite, kurkite ir sukursite kolektyvinį protą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą