Mąstymas veiklos vystyme

Man visada labiau rūpėjo ne akademinis mąstymas, aptarnaujantis akademinių dalykų išmokimą ar mokslinę veiklą, o mąstymas, nukreiptas į praktinės veiklos vystymą. Pirmas aiškiau įvardintas susivokimas įvyko apie 1993-1995 metus, kai pradėjau įvaldyti ir praktiškai taikyti de Bono mąstymo lavinimo sistemą, o lygiagrečiai su kolegomis gilinomės į G.P. ir P.G  Ščedrovickių minties veiklos metodologiją.

Savo magistro tezėse „Švietimo pokyčių programavimo galimybės“ (1995) aš pirmą kartą aiškiai apsirašiau mąstymo procesą: KONCEPCIJA - STRATEGIJA - PROGRAMA - PROJEKTAI. Vėliau šį supratimą pati sau ne kartą validavau skirtingose veiklose: kuriant koncepcijas, rengiant koncepcijos įgyvendinimo strategijas ir programas bei inicijuojant, rengiant ir įgyvendinant projektus.

Darbas su Edward de Bono ir Ned Herrmann metodologijomis leido šį procesą aprūpinti instrumentais (Edward de Bono) ir giliau suvokti savo bei kolegų mąstymo ypatumus šiame procese (Ned Herrmann). Tad dabar galiu apžvelgti šį mąstymo procesą iš mąstymo stiliaus ir instrumentų perspektyvos.

Praeitą savaitę mano kolegos įtraukė mane į organizacijos veiklos vystymo apmąstymus ir taip išprovokavo šį pasidalinimą.

Taigi, mano mintis apie veiklą pajuda nuo koncepcijos.

KONCEPCIJA
Čia mes kiek galime aukščiau (abstrakcijos lygmenimis) pakeliame  mintį ir įvardijame  naujos veiklos ar naujos organizacijos konceptą.
Iš Herrmann perspektyvos čia tektų įjungti konceptualų mąstymą (D) ir atsiremti į vertybes (C);
Iš de Bono sistemos aš rekomenduočiau panaudoti šiuos įrankius: „aukšta ir žema vertė“ (CoRT 5, 9 pamoka), „Šešių vertės medalių sąrangą“, FIP (vertybių ir verčių lygmenyje) (CoRT 1, 7 pamoka), „iššūkis konceptui“ (CoRT 4, 4 pamoka) ir „dominuojanti idėja“ (CoRT 4, 5 pamoka).

Kai ryški koncepcija galima ir pastrateguoti.

STRATEGIJA
Strategavimas yra labai imlus mąstymui procesas. Čia mes turime matyti platesnį kontekstą ir ateities perspektyvą (D); Čia racionaliai vertinti realybę (A), bei pamąstyti galimybes (D). Herrmanistai aiškiai pasakytų, kad strateginis mąstymas yra cerebrinės modos (A ir D) mąstymas su dominante D ketvirtyje.
Įprastinėje strateginėje dokumentacijoje dažniausiai yra aptinkami du susiję dokumentai: „X galimybių studija“ ir ja pagrįsta „X strategija“. Galimybių studijoje būna daug analitinės veiklos (de Bono CoRT 2; 1-4 pamokos) ir SSGG (angl. SWOT) ar kito tipo apibendrinimas. Čia labai gerai dirba TEC-PISCO sąrangos (CoRT 6). Pats strateginis dokumentas dažnai pateikiamas sintezės pagalba gautų prioritetinių judėjimo krypčių sąrašu (FIP, CoRT 1, 7 pamoka)

Kai aišku su strategija, tai galima ir padirbėti ties programų rengimu.

PROGRAMA
Pagrindinė programos paskirtis yra užtikrinti veiklos orientavimą strategijos numatytomis strateginėmis kryptimis. Čia jau pradedame galvoti apie strategijos įgyvendinimo procesą (B), apie priemones, išteklius, jų paskirstymą. Programų rengime ne mažai pasitarnauja proceso logikos supratimas (A). Taigi iš principo mums čia būtinas procesinis-sisteminis mąstymas (AB).
Programų rengime man visuomet tarnauja visi septyni Edward de Bono CoRT 1 programos įrankiai, be to, negaliu apsieiti ir be CoRT 5  įrankių: „informacijos“ (1 pamoka), „paruoštukų“ (7 pamoka) ir „paprastumo“ (10 pamoka).

Kai programinės linijos supaišytos, tai galima imtis ir konkrečių projektų, kurie jau netaps pavienėmis iniciatyvomis, o susijungs į užprogramuotą procesą.

PROJEKTAS
Čia skirtingais veiklos dokumentais atvaizduojami trys dalykai: siekiamas rezultatas, to rezultato gavimui sukurta organizacija (org.projektas) ir laike išdėstyti siekimo žingsniai (planas). Jei programa nutaikyta į procesą, tai projektas - į rezultatą. Jei programa - tai upė, tai vienas projektas bus „užtvanka“, o kitas - „krantų pylimai“, trečias …  Čia jau pajungiamas projektinis mąstymas (angl. design thinking).
Herrmann metodologijos atstovai projektavime mato proto visumos pajungimo galimybę: nuo išplaukusios vizijos (D) iki detalės (B), nuo idėjos (D) iki paskaičiavimo (A), nuo racionalių reikalavimų rezultatui ir procesui uždavimo (A) iki atsižvelgimo į žmonių interesus ir motyvaciją (C); nuo vertybių išgyvenimo (C) iki vertės apskaičiavimo (A).
Projektavime ir projektinių grupių metodologiniame palaikyme ne kartą pasitarnavo de Bono mąstymo instrumentai:

• „Šešios mąstymo kepurės“ mąstymo disciplinavimui ir visumos užtikrinimui.
• „Šeši vertės medaliai“ - projektinio mąstymo nukreipimui į naujos vertės sukūrimą.
• CoRT 1 IŠPLĖTIMAS - reikalingo mąstymo pločio užtikrinimui projektavimo situacijoje.
• CoRT 6 VEIKIMAS - reikalingos mąstymo įvairovės suvaldymui.
• CoRT 4 KŪRYBA - kūrybinio mąstymo aprūpinimui instrumentais.

Pabaigai noriu trumpai reflektuoti savo praeitos savaitės mąstymo patirtį: mes su komanda mintį stūmėme strateginiame lauke, o man naktimis sapnavosi konceptai. Pasirodo, kad ir kaip treniruojuosi, negaliu apgauti savo proto :-)