Pagaliau atėjo laikas išskirti ir susieti Ned Herrmann ir de Bono idėjas apie mąstymo modas. Šiuo pranešimu aš sieksiu atkoduoti abiejose sistemose naudojamas spalvas ir parodyti "šešių mąstymo kepuraičių" (SHT) vietą visuminio mąstymo modelyje.
Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Edward de Bono ir Ned Herrmann, tikriausiai, dėl spalvų nesitarė. Todėl naudodama spalvas visuomet turėsiu priminti, su kieno spalvų palete dirbu konkrečiu momentu.
Mėlyna kepuraitė SHT sąrangoje reiškia mąstymą apie mąstymą ir to mąstymo valdymą. Ši kepuraitė turėtu būti prieš Herrmann modelį, o ne jame, nes tik iš išorinės pozicijos galima reguliuoti kurą mąstymo modą reikia įjungti. Kadangi dirbant su mėlyna kepuraite vistiek reikia krutinti smegenis, tai galima rasti šiai kepuraitei vietą modelyje. Savo mąstymo apie mastymą dedamąja ji patenka į A (mėlyną) sritį, o mąstymo proceso planavimo ir organizavimo dedamąja - į B (žalią) sritį.
Baltoji kepuraitė priešingai mėlynąja turi labai aiškią vietą Herrmann modelyje. Ši kepuraitė atsakinga už informaciją ir faktus, tad tvirtai užima vietą Herrmann modelyje - A (mėlynoje) srityje. Dėl informacijos tvarkymo, struktūravimo ir detalumo reikalavimų ją galima šiek tiek paslinkti link B (žalios) srities. Su šia kepuraite keliame klausimus: "Kur ir kaip gauti trūkstamos informacijos?" ir planuojame paiešką (B sritis), tačiau išlieka operavimo skaičiais, duomenimis ir faktais akcentas (A sritis).
Juodoji kepuraitė, įjungianti savisaugos instinktą, stipriai įdarbina B (žalią) smegenų sritį. Tačiau ji privalo būti racionali, kritiška ir pagrįsta, o tai jau A (mėlynos) srities funkcijos. Juodos kepuraitės vieta Herrmann modelyje labai gerai paaiškina, kodėl ji taip natūraliai dėvima. Žmogaus savisaugos instinktas gana gerai išvystytas, todėl limbinės smegenų dalies kairioji pusė (B sritis) jį taip lengvai įjungia. O tada pajungiamas racionalus mąstymas (A).
Geltonos kepuraitės vieta taip pat paaiškina, kodėl ją kartais taip sunku užsidėti. Ši lyg ir yra racionali bei logiška kepuraitė, tvirtai atremta A (mėlynoje) srityje, tačiau ji reikalauja pažvelgti plačiau į kontekstą, į ateitį ir numatyti galimas vertes, naudas ir privalumus. O tai jau D (geltonos) srities darbas. Tik įžvelgus vertę ją galima pagrįsti (A). Taigi, čia randame pirmą de Bono ir Herrmann naudojamų spalvų persiklojimą.
Žalioji kepuraitė, SHT sąrangoje atsakinga už kūrybą, labiausiai iškrenta iš Herrmann spalvų prasmių gamos. Herrmann žalia spalva užkodavo priešingą sritį. Čia, tikriausiai įtakojo skirtingos asociacijos. dBT sistemoje žalia reiškia gyvybę ir augimą, o Herrmann jį sieja su ant žemės po kojomis augančia žole.
Ties raudonąja kepuraite vėl galime įžvelgti SHT ir Herrmann modelio ryšį. Savo emocijų ir jausmų dedamąja ji stipriai gula į C (raudoną), tačiau jos intuityvaus žinojimo dedamoji jau patenka į D (geltoną) sritį.
Dabar galime šie tiek atsitraukti ir pažvelgti į kepuraitėmis uždengtas sritis. Stipriau padengta viršutinė (cerebrinė) dalis. Ne veltui de Bono kepuraites vadina "mąstymo sąranga" (angl. thinking framework).
Jau dabar niežti pirštai, kaip norisi ant Herrmann modelio sutupdyti "šešis veiklos batus". Bet tai jau kitą kartą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą