Praeitais mokslo metais programoje „Mąstymo įvairovei atvira mokykla“ priėjome tokią vietą, kai atsirėmėme į skirtingų mokomojų dalykų keliamus reikalavimus mokinių mąstymui. Paskutiniame seminare kilo daugiau klausimų, negu galėjome kokybiškai išnagrinėti ir atsakyti. Čia noriu prisiminti savo prašymą skirtingų dalykų mokytojams formuluoti proto visumą aprėpiančias užduotis savo mokiniams ir po to kilusius klausimus iš matematikos mokytojų stovyklos.
Visi sutinka, kad matematika reikalauja specifinio mąstymo, kurį kartais vadiname matematiniu. Kaip Herrmann’istė pabandysiu jį šiek tiek praskleisti: abstraktus (AD), kiekybinis (A), loginis (A), į tikslą/užduotį orientuotas (A), disciplinuotas (B), nuoseklus/algoritminis (AB), erdvinis/geometrinis (D), tikimybinis (AD)… Šių skirtingų mąstymo bruožų akcentai skirsis, priklausomai nuo konkretaus matematikos uždavinio.
Tikriausi čia pasigedote „C“ ketvirčio. Taip, matematikai kartais gali ir be jo apseiti. Bet matematikoje, kaip visur, egzistuoja žmogus, jo jausmai (C) atskiros užduoties arba viso dalyko atžvilgiu, išgyvenamas tikėjimas (C), kad teisingas atsakymas egzistuoja ir aš jį rasiu, išgyvenama matematinės veiklos vertė/vertingumas arba beprasmybė (C). Ne mažai erdvės yra matematinei komunikacijai, t.y. susikalbėjimui tarpusavyje matematine kalba. Be empatijos (C) komunikacija, net ir matematinė, tampa labai robota.
Mano pačios santykis su matematika buvo įdomus ir komplikuotas - nuo skaičių atmetimo pradinėje mokykloje iki aukštosios matematikos studijų fizikos fakultete. Esu bandžius ir matematikos mokymo, bet greitai to atsisakiau. Pernai kartu su sūnumi iš lėto keliavau per priešmokyklinio ugdymo programą, nuo rudens neakivaizdžiai pradėsiu studijuoti pirmos klasės matematiką :-) Jau šiame Bolog’e iš Herrmann’o metodologijos perspektyvos komentavau apie konkrečią matematikos užduotį. Tik gegužės mėnesį mūsų kelyje atsirado mokymo priemonių sistema Numicon. Vasarą turėjau laiko į ją įsigilinti. Čia kaip Herrmann’istė noriu pasidalinti pirmuoju įspūdžiu.
Pirmiausia pamačiau, kad šioje sistemoje į matematikos mokymąsi įtraukiamos visos vaiko proto galios: lytėjimo pojūtis (C), manipuliacija fiziniais objektais (C), komunikacija (C), įsivaizdavimas (D), operavimas vaizdiniais (D), visumos/konteksto matymo išlaikymas (D), operavimas kiekiais (A), operavimas simboliais/skaičiais (A), logika (A), apibendrinimas (A), pasikartojimų, tvarkos, ir dėsningumų įžvelgimas (B), darbas su struktūruota medžiaga (B), darbas su nuosekliomis sekomis (B), praktinis taikymas (B).
Iš karto pastebėjau, kad sistema labiausiai pasitarnauja dešiniojo smegenų pusrutulio dominantės vaikams, kurie tradicinio matematikos mokymo metodais atgrąsomi nuo matematikos ilgam laikui. Jiems matematika įgija prasmę ir tampa prieinama. O kairiojo pusrutulio dominantės vaikams matematikos mokymasis įgija tūrį ir kūrybinę dimensiją. Numicon sistemos „visaprotiškumas“ man buvo pagrindiis argumentas toliau domėtis šia sistema.
Man taip pat labai svarbu, kad šioje sistemoje įskaitomi ankstyvojo matematikos mokymosi sunkumai, natūraliai kylantys iš kognityvinės brandos. Jau seniai Piažė nurodė, kad abstraktus mąstymas atsiskleidžia tik paauglystėje (apie 12 metus). O matematika jau ir pradinėje mokykloje reikalauja abstraktaus mąstymo. Numicon atsiremia į vaikų (nuo 5 iki 11) konkretų mąstymą, o į aukštesnį abstrakcijos lygmenį nuosekliai kelia per vaizduotę (D), ir per pastebėjimų apibendrinimą (A), o ne vien per vaikams sunkiai įkandamą formalią logiką (A). Dėl to ši sistema gali būti laikoma humanistine.
Taip pat, iš karto pastebėjau, kad čia yra užkoduota moksliškai pagrįsta matematinės kompetencijos nuoseklaus plėtojimo sistema. Jaučiu, kad Lietuvoje perėjus prie integruoto požiūrio mokytojams įprastos dalykinių kompetencijų plėtotės sistemos išsiardė, o naujos dar nesusiformavo. Spėju, kad būtent dėl to nukentėjo konkretūs dalykiniai pasiekimai. Numicon gali būti sėkmingai taikoma integruoto ugdymo paradigmoje. Būtent toje sistemoje pilnai atsiskleidžia sistemos potencija. Todėl idealiu laikau ne atskirai vedamą Numicon pamoką, dalyką ar būrelį (nors ir tai yra geriau, negu nieko), o į mokyklos/klasės integruoto ugdymo sistemą nuosekliai įvestą Numicon požiūrį, metodus ir priemones.
Turiu pripažinti, kad dalykas, kuris pirmiausia krinta į akis, tai turtinga, patraukti ir paveiki mokymosi medžiaga mokiniui ir stipri metodinė parama mokytojui. Prisipažinsiu, kad ir mano rankos pirmiausia griebė priemones ir jas čiupinėjo, čiupinėjo, čiupinėjo. Prisiminiau jau senokai mano gyvenimo draugo išsakytą požiūrį: „Audra, jei nori, kad mokykloje kas nors pasikeistų, tai padaryk tokią patrauklią medžiagą ir priemones, kad mokytojai tiesiog negalėtų jai atsispirti.“ Čiupinėdama Numicon priemones su juo pilnai sutinku. Pirma mano akys ir rankos panoro dirbti su tomis priemonėmis, tik paskui pradėjau aiškintis priemonių sistemą, kuri logiškai išplaukia iš kietai sukaltų metodologinių principų ir detaliai iki aiškių žingsnelių suplanuoto metodo. Tik nuosekliai perskaičius „Įgyvendinimo gidą“ (Implementation Guide) ir išanalizavus „Mokymo išteklių vadovą“ (Teaching Resource Handbook) viskas sustojo į savo vietas.
Per tuos keturis mėnesius jau pastebėjau Lietuvoje išaugusį susidomėjimą šia metodika ir besiplečiantį taikymą. Tikiuosi, kad prasidės produktyvi diskusija tarp visų šios sistemos praktikų.
Linkiu visiems sėkmės naujais mokslo metais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą