Vieną iš pagrindinių dBT pamokos struktūrinių dalių yra pratybos, kai besimokantys, mokytojo ar trenerio vadovaujami mokosi atlikti minties veiksmus. Apie laiko valdymą pratybų metu jau rašiau, čia noriu stabtelėti ties pratybų užduotimis.
Praktikoje mokytojas yra laisvas pasirinkti pratybų užduotis iš kortelės arba pateikti paties parengtas užduotis. Mokytojas koreguodamas užduočių turinį turi išlaikyti įvairovės principą. Pratybos gali apimti platų spektrą užduočių, kurias čia aptasime:
Linksmos ir rimtos užduotys.
Linksmos užduotys atpalaiduoja, pakelia nuotaiką ir padeda išlaisvinti kūrybinę mintį. Su linksmomis užduotimis smagu dirbti, o kai smagu, tai galima daug nuveikti. Linksmos užduotys tinka pradžioje, kai reikia išsudėti iš sąstingio. Taip pat jumorą galime panaudoti kaip kūrybinę provokaciją. Nereikėtų juokeliais piknaudžiauti, nes visos pratybos gali virsti vien tik žaidimu, kuriame pamirštama koncentruotis ties svarbiais mąstymo aspektais. Ties rimta užduotimi lengviau koncentruotis, bet ji gali pasirodyti mažiau įdomi. Rimta užduotis gali motyvuoti parodymu, kad mąstymo įrankiai gali padėti spręsti rimtus klausimus.
Lengvos ir sudėtingesnės užduotys.
Teisingai parinktas sudėtingumas labai svarbus sėkmės pojūčiui ir motyvacijai. Užduoties sudėtingumo parinkimas reikalauja mąstymo operacijos sudėtingumo žinojimo ir besimokančiųjų gebėjimų pažinimo. Užduoties sudėtingumą gali sudaryti minties operacijos kompleksiškumas, kai reikia atliktikeletą skirtingų minties veiksmų. Sudėtingumo gali įnešti aiškios instrukcijos nebuvimas, paliekant besimokančiam galimybę susigaudyti pačiam/pačiai ar net pasirinkti iš keleto galimų mąstymo algoritmų. Papildomo sudėtingumo įneša ir svarstomos situacijos turinys. Mokytojui reikia meistriškumo parengiant ar perenkant užduotis, atitinkančias mokinių „artimiausio vystymosi zoną” (pagal Vygotskij). Bendras principas - pradėti nuo lengvesnių ir nuosekliai didinti sudėtingumą.
Realistinės ir fantastinės situacijos.
Realistinės situacijos pasitarnauja dar ir tuo, kad parodo galimybę panaudoti mąstymo įrankius realių problemų sprendime, o tai paskatina mąstymo įrankių pernešimą iš pamokos į realų gyvenimą. Tokią situaciją galima rasti rytiniame laikraštyje. Labai svarbų vadmenį vaidina ir fantasinės situacijos: jos įteisina ir išlaisvina fantaziją ir plėtoją nuostatą, kad galima ir verta rimtai pamąstyti apie dalykus, kurie peržengia šiuo metu suvokiamos realybės rėmus. Dirbant su fantastinėmis užduotimis galima atrasti, kad mąstymas fantaziją gali paversti realiomis idėjomis.
Artimi mokinių patirčiai ir nutolusę klausimai.
Dažnai besimokantys nori daugiau jų patirčiai artimų temų ar klausimų. Bet čia nereikėtų beatodairiškai tenkinti šio poreikio. Aktuaiomis temomis mokiniai jau turi daug „gatavų” minčių, jiems nereikia daug mąstyti, kad galėtų ką nors pasakyti. Aktualios temos sukelia audringesnes diskusijas, bet ne jos yra pratybų tikslas. Po aktualios temos svarstymo mokiniai greičiau prisimins temą, o ne inties operaciją, kurios mokinosi. Taigi, kol įtvirtinama minties operacija, rekomenduojama rinktis labiau nuo patirties nutolusius klausimus.
Kasdieninės praktinės ir globalinės problemos.
de Bono mąstymas yra praktinis mąstymas, skirtas mąstymui kasdieninėse situacijose. Praktinės kasdieninė problemos sudaro pagrindinę mąstymo užduočių dalį. Tačiau nereikia pamiršti ir mąstymo galimybių, kurias atveria globalių problemų sprendimas. Tokių užduočių įtraukimas suteikia mokiniams mąstymo įgaliojimus ir padeda stiprinti nuostatą, kad „aš galiu pamąstyti apie bet ką”. Darbas ties aktualiomis globaliomis problemomis stiprina mokinių pasitikėjimą savo mąstymu.
Reikėtų stengtis, kad pateiktos užduotys būtų kuo skirtingesnės savo turiniu. Taip pat reikėtų pradėti nuo linksmesnių, lengvesnių bei labiau nutolusių nuo kasdieninės problematikos užduočių ir palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių, rimtesnių bei kasdieninių problemų. Kada minties veiksmas jau įvaldytas, tai galima imtis spręsti aktualią problemą, nerizikuojant, kad problemos turinys nustelbs mąstymo operaciją. Išlaikant šį principą bus nuosekliai pereita nuo treniruotės prie taikymo.
Taigi, geriausias užduotis savo mokiniams gali parengti ar parinkti gerai mokinius pažįstantis id dBT principus įvaldęs mokytojas. Tokių mokytojų jau yra, tad jiems ir rašau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą