Šiuolaikinis pasaulis tampa vis sudėtingesnis: greita kaita, globalizacija, technologijų invazija į kiekvieną gyvenimo kertelę. Žmonės priversti suprasti sudėtingą aplinką ir joje veikti. Daugumai žmonių tai nuolatinis stresas.
Mūsų žinojimas kas dieną tampa sudėtingesnis. Jei anksčiau pakako pasitikėti nesenstančiomis tiesomis, tai dabar esame įkritę į nuolat kvestionuojamų žinių ir informacijos triukšmo srautą.
Žmogus yra ta instancija, kurioje pirmiausia turi rastis harmonija. Žmogus savo kūrybinėmis galiomis turi viską integruoti ar sintezuoti į paprastą, skaidrią ir veikiančią formą.
Įsivaizduokime namus, į kuriuos šeiminkai iš svečių šalių parsiveža suvenyrų, ateinantys svečiai atneša dovanų - kas vazą, kas daugiametę gėlę, o kas paveikslą. Namų tvarkytojas turi nuolat darbuotis, kad rastų kiekvienam naujam daiktui vietą. Jei namų tvarkytojas pritingi arba jam trūksta kūrybiškumo, tai namai pavirsta į daikų šiukšlyną, kuriame darosi sudėtinga gyventi. Net ir tais atvejais, kai namų tvarkytojas kruoščiai darbuojasi, pasiekiama riba, kai reikia viską peržiūrėti, persatyti, o dalies daiktų atsisakyti.
Dabar iš šalies pažvelkime į tai, kas darosi mūsų galvose. Mes ką nors naujo sužinome ir tai “pasidedame į stalčiuką”. Paskui ateina informacija, kuri netelpa į seną “stalčiukų sistemą”. Mes jai įrengiame naują “stalčiuką”, kurį pastatome greta. Ilgainiui mūsų stalčiukų sistema tampa tokia sudėtinga, kad net mes patys joje nesusigaudome. O jei ką nors bandome pasakyti kitiems, tai gaunasi dar sudėtingiau. Čia, taip pat, nepakanka nuolatos tvarkytis, bet ateina laikas perstruktūruoti visą "stalčiukų sistemą" į naują paprastesnę ir veiksmingesnę visumą ir “prašluoti šiukšles”.
Edward de Bono savo mąstymo lavinimo sistemoje siūlo paprastumą iškelti kaip esminę vertybę ir jo visur bei visada siekti. Šį pasiūlymą nėra sudėtinga priimti, bet daug sudėtingiau jį įgyvendinti. Natūraliai įsijungia daugybė stabdžių:
- Prisirišimas esamos tvarkos - “Ta vaza ten visuomet stovėjo, kodėl aš ją turiu patraukti?” “Ši asmeninė teorija man aiški ir suprantama, kodėl aš turiu jos atsisakyti?”
- Baimė išardyti seną tvarką - “O kas bus, jei nepavyks visko sustatyti bent neblogiau negu dabar yra?”
- Tinginystė - “Nėra čia kada dabar man persitvarkyti, gal tai padarysiu kitą kartą.”
- Nepasitikėjimas savimi ir kritikos baimė - “Kai sudėtinga, tai kiti nekiš nosies ir paliks mane ramybėje. Jei bus paprasta, tai visi supras ir galės kritikuoti”.
- EGO-centrizmas - “Jei pasakysiu ką nors sudėtingo, tai pamanys, kad aš protingas, o nesuprantantys pasijaus kvailiais ir patylės.”
Jei paprastumas mums taps vertybe, tai tikrai pasistengsime, išsjungsime minėtus stabdžius, įjungsime savo bei kitų žmonių kūrybiškumą ir bet kurioje situacijoje rasime aiškų, paprastą ir funkcionalų sprendimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą