Veiklumo principas mąstyme

Kai kuriuose savo gyvenimo etapuose aš buvau gana giliai pasnėrusi į minties pasaulį, o praktinį veiksmą buvau nustūmusi į antrą vietą. Skaitydavau, gilindavausi į dalykus vien dėl to, kad jie man buvo įdomūs. Aš siekdavau sužinoti naujų dalykų, juos suprasti, iš naujo perkurti savo asmenines teorijas.

Minties darbo misiją sau nubrėžia ir dauguma akademinio pasaulio žmonių, kuriems ne mažą savo aktyvios veiklos laikotarpį bent „viena koja” priklausiau. Buvo normalu aiškintis, tyrinėti dalykus, kurių praktiniam įgyvendinimui nesiangažavai. Ką nors ištiri, sužinai, gali tai aprašyti, papasakoti ar kitaip parodyti kitiems. Gal kiti ims ką nors su tuo daryti, o gal tai ir liks tik dokumentuotas mano žinojimo įrodymas?

Savo tekstuose Edward de Bono nurodo, kad jo mąstymo lavinimo sistema yra nėra tiesiogiai skirta akademiniam mąstymui, nors ir ten gana sėkmingai gali būti panaudota. Jis mąstymo įrankius siūlo praktikams, kurie veikia konkrečiose situacijose, mąsto, priima sprendimus, projektuoja, planuoja ir vėl veikia. dBT ne „mąstymo elito”, o praktikų mąstymo lavinimo sistema.

Edward de Bono savo mąstymo lavinimo sistemoje iškelia veiklumo principą. Jis net siūlo naują anglų kalbos žodį „operacy”, kas reiškia darymo kompetenciją. Jis kvestionuoja visuotinio raštingumo sampratą, kuri apima tik skaitymo, rašymo (angl. literacy) ir skaičiavimo (angl. numeracy) gebėjimus. Šiuolaikiniam žmogui nepakanka skaityti, rašyti, skaičiuoti, kaupti žinias, jam būtina gebėti sugalvoti, ką su tuo daryti ir padaryti.

Viskas aišku praktinėje veikloje, o ką tas principas reiškia mąstyme?

• Mąstymas nėra vien tik dėl mąstymo ar dėl proto mankštos, tai nėra žaidimas „stiklo karoliukais”, tai yra tikslinga, į konkretų rezultatą orientuota minties veikla.
• Galime sakyti, kad tos veiklos rezultatas gali būti mintis produktas: naujas žinojimas, supratimas, logikos įžvelgimas, galimybių matymas ar t.t., bet tas mintinis rezultatas turi vesti į konkrečius praktinius žingsnius.
• Mąstome tam, kad darytume, kad mūsų darymas būtų aprūpintas mąstymu. Mąstyti galime apie daug ką, bet mes nukreipiame mąstymą ne vien teorinio intereso, bet ir praktinės angažuotės kryptimi.

Čia mąstymui labai svarbu asmeninis apsisprendimas ir motyvacija veikti. Jei nėra šio apsisprendimo, tai ir mąstyme mes negalime susikoncentruoti, klaidžiojame kaskart po skirtingas minties teritorijas. Bet tą patį galime pasakyti ir apie „nemąstančius” veikėjus, kurie daro kažką, ko patys nesuvokia. Čia nebandysiu išrišti, kas yra pradžia - višta ar kiaušinis - bet tik pasakysiu, kad vieno nėra be kito.

Edward de Bono mąstymo lavinimo sistemoje yra „šešios mąstymo kepuraitės”, kurias reikia užsimauti ir pamąstyti, bet yra ir „šeši veiklos batai”, kuriuos reikia apsiauti ir veikti. Taip, manau, jis savo sistemoje bando realizuoti veiklumo principą.

Kviečiu jus visus pasitikrinti, kiek jūsų mąstymas tarnauja jūsų kasdieninei veiklai.