Kaip mes elgiamės stichinės nelaimės, avarijos, užpuolimo ar kitos kritinės situacijos atveju? Vienus ištinka panika ir jie ima veikti “atjungę protą”, kiti sustingsta ir negali pajudėti. Prarandamos svarbios minutės, o kartais ir sekundės, kai dar buvo galima ką nors padaryti, kad nuostoliai būtų sumažinti.
Dr. Edward de Bono “šešių veiklos batų” sąrangoje atkreipia dėmesį į kritinių situacijų specifiką ir apibrėžia joms adekvačią veikimo modą, ženklinamą "oranžiniais guminiais batais"
Šioms situacijoms būdinga:
- Grėsmė -šiose situacijose aktualiausia grėsmė žmogui, gamtai ir nuosavybei.
- Netikėtumas - katastrofos užgriūna kaip “iš dangaus”, dažniausiai be perspėjimo, be papildomo laiko pasiruošti.
- Nestabilumas - bet kuriuo momentu situacija gali smarkiai pablogėti.
- Vystymosi greitis - situacija gali greitai kisti ir reikalauti veikti neatidėliotinai ir dažnai koreguoti veiksmus.
- Emocijos - kritinėse situacijose dažniausiai viršų paima emocijos, o paniškas žmonoų elgesys gali dar padidinti grėsmę.
- Unikalumas - kiekviena kritinė situacija skirtinga - žinomi veikimo modeliai joje nėra efektyvųs.
Tokiose situacijose reikia greitai priimti sprendimus ir veikti. Diskusijos ir požiūrių įvairovė galima iki priimant sprendimą, paskui reikia visiems vieningai vykdyti. Tačiau jokiu būdu negalima pereiti į veikimo modą, kai “nėra kada galvoti, reikia daryti”. Neapgalvotas veiksmas gali padaryti daugiau žalos, negu pati nelaimė.”
Kaip yra mąstoma tokiose situacijose:
- Atpažinau šią situaciją kaip kritinę.
- Yra tokie pavojai, o tokie dar gali kilti. Kaip toliau gali vystytis situacija?
- Galimi tokie veiksmai, mažinantys pavojaų žmogui, gamtai ar nuosavybei.
- Mes pasirinkome šią strategiją. Kaip ji veikia? Ar ji vis dar tinkama kintančioje situacijoje?
- Čia galimos tokios veiksmų alternatyvos, turėkime omenyje jas, jei kas.
- Čia ekspertai sako…
- Kokia tų veiksmų rizika? Kokia sėkmės tikimybė?
- Aš darysiu tai, o tu, daryk tai, komandoje mes komunikuosime taip…
Pirmasis veiklos prioritetas yra pavojaus pašalinimas, lokalizavimas arba sumažinimas. Vienu metu gali tekti veikti keliomis kryptimis: darbas su pavojaus židiniu ir darbas su žmonėmis, kuriems iškilo grėsmė. Laikomasi priimtos strategijos ir planuojamas žingsnis į priekį, numatant alternatyvas ir atsitraukimo galimybę. Strategija nuolatos peržiūrima ir, esant reikalui, keičiama. Komandoje veikia griežta organizacija - kiekvienas žino, kas turi būti padaryta ir ką konkrečiai turi daryti jis ar ji.
Jei “formalūs laivyno batų” veikimo moda reikalavo mažiausiai mąstymo, tai “oranžiniai guminiai batai” mąstymui kelia aukščiausius reikalavimus:
- Blaivus mąstymas emocijomis persmelktoje situacijoje.
- Pastovi situacijos analizė ir plati veiksnių bei pasėkmių apžvalga ribotuose laiko rėmuose.
- Lygiagretus strategijos, taktikos ir priemonių apmąstymas.
Galime tikėtis, kad kritinės situacijos mūsų nepalies, bet galime lavinti savo mąstymą ir ruoštis atlaikyti ekstremalius išbandymus. Jei ir netapsime supergelbėtojais, bet geriau atpažinsime situaciją bei “oranžinius guminukus” apsiavusius žmones ir padėsime jiems atlikti svarbią misiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą