Ne, aš nesiruošiu komentuoti Lietuvos rusų dramos teatre režisieriaus Jono Vaitkaus pastatytos Gribojedovo trgikomedijos „Vargas dėl proto“.
Aš pakomentuosiu savo vargus dėl proto, kuriuos man priminė paskutinių kelių dienų pokalbiai su kolegomis apie individualius HBDI mąstymo profilius.
Vargas prasidėjo tada, kai pajutau, kad man duotas protas ir aš galiu savarankiškai mąstyti. Tada imu mąstyti, gimsta mintys, o nežinau, kur jas dėti. Kartais tas mintis pasakau kitiems, kurie dažniausiai tų minčių nesupranta. Kartais tas mintis bandau įgyvendinti, bet ne visada tai pavyksta. Atrodo, kad tas protas duotas, kad apsunkintų man gyvenimą
Mokykloje atradau, kad protas yra svarbu, reikia jį lavinti ir būti protingu. Tada stengiuosi iš visų jėgų daryti tai, ko prašo mokytojai, bet ne kartą pajutau, kaip gyvas protas nesutinka, priešinasi. „Ech” - pagalvodavau - „daug geriau tą protą sykis nuo sykio išjungti.”
Kartais mąstydama imu ir ką nors suprantu, nuo ko pasidaro labai liūdna ar negera. Tada norom, nenorom pagalvoju, kad daug lengviau buvo visai nepamąstyti.
Kitos bėdos prasideda kai suabejoju savo protu: „Ar turiu jo pakankamai?” “„Ar jis toks, kokio reikia?” Aplinkoje visuomet atsiranda tų, kurie pateikia protingumo standartus, į kuriuos aš su savo protu dažniausiai netelpu. Tenka slėptis pačiai ar atidžiau užmaskuoti savo protą bei jo produktus.
Kai suprantu ir pripažįstu žmonių įvairovę, tai vargstu toje įvairovėje ieškodama vietos sau ir savo protui. Man vis atrodo, kad kiti jau atrado savo protą, su juo sisidraugavo ir ramiai gyvena, o maniškis, kartą apčiuoptas, išslysta ir lieka tik iliuzija.
Kai pagaliau pavyksta apčiuopti vieną ar kitą konkretesnę savo proto kokybę iškyla klausimas: „O ką man su tokiu protu daryti?” Kuo giliau pažįstame savo protą, tuo daugiau galimybių atrandame:
- Toliau vystyti, lavinti, plėtoti, tai kokiomis kryptimis?
- O gal praplėsti savo proto galimybes darbuojantis su skirtingais žmonėmis?
- O jei parduoti? Tai kam ir už kiek? Kam kitam jo gali prireikti?
- O gal įdarbinti savo protą pačiam?
Šių paskutinių dienų pokalbiuose su kolegomis supratau, kad daugelis vargų būtų tapę mielais rūpestėliais, jei anksčiau, bent nuo paauglystės, būčiau pradėjus darbuotis su HBDI mąstymo pažinimo sistema.
O dabar galiu pasidžiaugti, kad ši sistema pasiekia mano rankas ir galės palengvinti vargus kitiems naramių protų savininkams.
2 komentarai:
Audrone, Jūs kartais ne apie mano "vargą dėl proto" rašote?
Nekantriai laukiu dienos, kai, Jums padedant, "perprasiu" ir galėsiu naudoti HBDI sistemą pažįstant save ir kitus, pripažįstant ir įvairiai sąveikaujant:)
Miela Dalia, rašau apie savo ir tik apie savo vargelius, nes tik juos gerai pažįstu. Sutinku, kad tolie pat vargeliai gali kilti ir visiems, kuriems protas duotas, todėl ir dalinuosi, kitaip patylėčiau kur kamputyje pasislėpusi :-)
Rašyti komentarą