2013 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

Viso proto reikalai






Paskutinių dienų patirtys vėl man parodė viso proto svarbą gyvenant pilną gyvenimą. Prieš kelias dienas minėjome mamytės išėjimo į kitą gyvenimo dimensiją metines. Teko bendrauti su jos draugais, kurie palaikė su ja dvasinį ryšį visą gyvenimą ir tą ryšį išlaiko iki šiol. Teko kalbėtis apie gyvenimo visumą. Nori nenori pradedi reflektuoti ir apie savo visumas. O man ši refleksija susisiejo su viso proto reikalais.

Gana didelę sąmonigo gyvenimo dalį tenka elgtis „protingai”: mokytis, dirbti, suprasti, kaip viskas veikia ir tikslingai veikti, įvertinti, kas yra ne taip ir bandyti pataisyti. Kaip norisi kiekvieną žingsnį pateisinti prieš save ir prieš kitus.

Viskas lyg ir gerai, bet negana.

Tenka elgtis ir „neprotingai” - savo supratimą grįsti ne konkrečiais faktais, o numanymu, kad „ir taip gali būti”, veiklos sprendimus grįsti ne žinojimu, o vizija ir tikėjimu. Karatais gali visko iki galo nesuprasti, bet gali pasitikėti savimi, kitais žmonėmis ir Aukščiausiojo valia.

Šie du gyvenimo būdai yra dviejų proto pusių išdava. Jei pavyksta juos sutaikyti, tai gyvenimas įgija pilnumo jausmą.

Yra ir kiti du gyvenimai: vienas - ten mintyje, o kitas - ant žemės. Teko man ir tarp jų pasivaikščioti. Supratau, kad negaima per ilgai užsibūti viename. Jei pavyksta įšeiti į naujas minties erdves ir ten ką nors suprasti, tai būtina tą supratimą neštis į gyvenimą: komunikuoti jį su žmonėmis ir stengtis tuo supratimu grįsti praktinius žingsnius. Jei „įtraukia kasdienybė”, tai reikia stengtis pakilti mintimi, ją visą aprėpti ir taip suvaldyti.

Čia vėl kitos dvi proto pusės ir jų nulemtos gyvenimo sferos. Jei pavyksta jas suderinti, tai vėl galima patiti pinumo jausmą.

Dabar galiu grįžti prie Ned Herrmann visuminio proto modelio, kur mano minėtos pusės įgija aiškius pavadinius: kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai bei cerebralinė ir limbinė dalys. Kiekvienai tai pusei priklauso mąstymo moda, užtikrinanti mano aptartų gyvenimo sferų palaikymą.

Juk koks gyvenimas būtų be gebėjimų:
  • įvilkti žodžius ir veiksmus į loginį rūbą, leidžiantį ir pačiai suprasti ir kitiems parodyti,
  • peržengti žinojimą ir intuicijos vediniems išeiti į nežinomas sirtis bei atrasti nauja,
  • disciplinuoti save ir iki galo realizuoti sumanymus bei
  • užmegzti dvasinį ryšį su gyvaisiais ir jau išėjusiais žmonėmis bei Aukščiausiuoju.
Mūsų gyvenimo pilnatvė - viso proto reikalas.

Komentarų nėra: