Kalba ir minties komunikacija

Praėjusi darbinė savaitė buvo intensyvi ir įdomi. Ji man baigėsi šeštadienį, kai turėjau galimybę dalyvauti Toastmasters International K3 teritorijos humoristinių kalbų ir ekspromtų varžybose, kur susirungė Lietuvos ir Latvijos klubų kalbėtojai. Kalba kaip viena iš komunikacijos priemonių mane domina ir jau metai vis taikausi aplankyti Toastmasters Kaunas klubą ir susipažinti su jų darbais.

Oficialus mano dalyvavimo tikslas buvo pranešimas renginio atidaryme, o vidinė motyvacija kilo iš siekio užmegzti minties kontaktą su organizacija, kuri jau senai profesionaliai dirba ugdydama kalbėtojus. Man buvo labai įdomu stebėti varžybų dalyvių kalbas, atpažinti tai, ką savimi neša ši organizacija, ir ieškoti išsiskyrimų ir persidengimų su mano darbais komunikacijos fronte. Čia noriu pasidalinti sau svarbiais atradimais.

Aš supratau, kad Toastmaster International propaguoja viešojo kalbėjimo meną. Taip, meną, kaip muzika, poezija, teatras ar raiškusis skaitymas. Ugdymo šiuo menu naudą gali patirti ir tie, kurie turi kalbos dovaną, ir tie, kuriems yra duota kitų dovanų, bet drąsos prieš auditoriją ar liežuvio lankstumo pagailėta.  Išklausius vienuolika konkursinių pranešimų man į akis krito šie svarbūs įgūdžiai:

• Pranešimo kaip meno kūrinio techninis konstravimas su apibrėžta struktūra, ritmu ir nuotaikos vystymu;
• Emocinė savivada prieš auditoriją nuosekliai pereinanti į auditorijos emocijos valdymą;
• Galvojimas garsiai, kai ištartas žodis pakviečia mintį ir kitą žodį, o tas žodis iškviečia asociatyvią grandinę; tai yra lyg ėjimas paskui riedančią mintį;
• Lankstus ir greitas posūkis sutikus netikėtą kliūtį, atsitiktinės kliūties apėjimas arba apžaidimas.
• Kalbinės raiškos sklandumas, žodis, sakinys, istorija...
• Muzikinis-ritminis įsitraukimas į kalbą; tai kaip šokis ir daina kartu sudėjus.

Tai buvo gražu, net ir man, kurios ausys yra vienas iš paskutinių informaciją priimančių kanalų. Nors mano smegenims teko kovoti su žodžių gausa, bet ir aš momentais išgirsdavau kalbos muziką arba pajausdavau emocinį kontaktą su šnekančiu žmogumi. Gal man būtų buvę lengviau, jei būčiau atėjusi nusiteikusi kaip į koncertą.

Dabar noriu pažvelgti į Toastmasters International kaip į kolegas ir paieškoti mūsų išsiskyrimo bei persidengimo taškų:

Renginyje aš dalyvavau kaip Herrmann metodologijos atstovė, kuriai rūpi minties komunikacija tarp skirtingai mąstančių asmenų. Savo pranešimu aš bandžiau sukurti skirtingus komunikacijos kanalus, nutaikytus į skirtingus smegenų segmentus bei aprėpti proto visumą. Kaip Herrmannistė komunikacijos lauke aš darbuojuosi su moduliu „HBDI® komunikacija“. Tad, kai į Toastmasters žiūriu iš šios perspektyvos, tai matau kelias persidengimo sritis:

• Herrmann metodologija gali būti panaudota į proto visumą nutaikytos kalbos konstravimui. Iš profesinio intereso aš greitai iš rankos paišiau kalbėtojų konstruojamo komunikacijos kanalų HBDI profilius ir pastebėjau ištempimą link C ir šiek tiek į B. A ir D ketvirčiai prasimušdavo tik kaip kalbėtojų natūra.
• Toastmaster naudojama metodologija galėtų praturtinti HBDI® komunikaciją mano aukščiau minėtų įgūdžių plėtote. Proto visumos ieškantiems Herrmannistams aktualu praturtinti savo metodinį arsenalą.

Minties komunikacijos tobulinimo srityje aš darbuojuosi dar ir su Edward de Bono metodologija. Čia aš įgyvendinu dvi programas:

• Minties komunikacija pagal Dr. Edward de Bono CoRT 3 „Sąveika“ (10 pamokų po 4 ak.val.), kuri padeda iš šalies pažvelgti į komunikacijos situaciją, pamatyti ne tik save, bet ir komunikacijos partnerį bei komunikacijos situaciją, bei suvaldyti ne tik save, bet ir komunikacijos situaciją. 
• Minties veiklos organizavimas pagal Edward de Bono „šešias mąstymo kepures“ (16 - 18 ak.val.), kuri padeda organizuoti individualią ir grupinę minties veiklą. Kalbos rengimas galėtų būti viena iš dBT metodų taikymo sričių. Kita svarbi taikymo sritis būtų minties komunikacijos suvaldymas dirbant grupėje. 

Kaip de Bonistė bet kokią kalbą aš matau kaip minties komunikacijos aktą: požiūrių suderinimą, sprendimo paiešką, bendrą kūrybą…, t.y. bendrą mąstymą dėl veiklos. „Pakalbėjome, o kas iš to“ - manyje šaukia de Bonistė. Taip kaip „mąstymas dėl mąstymo“, taip ir „kalba dėl kalbos“ manęs neveža. Kalba man įgija prasmę tik vienovėje su mąstymu ir veikla.

„Apie ką tas žmogus mąsto?“, „Kaip tas žmogus mąsto?“, „Ką jis ruošiasi daryti?“, „Kodėl jis kalba man/mums?“, „Kokias bendros veiklos intencijas jis demonstruoja?“ - kalbos prasmės paieškos klausimai sukosi mano galvoje šeštadienį.

„Atsipalaiduok ir pajausk malonumą, čia žmonės pakalbėti susirinko!“ - įpusėjus renginiui pasigirdo tylus vidinis balas. O kai pagaliau šį balsą išgirdau, jau buvo laikas eiti namo :-)