Doras darbas, socialinė atsakomybė ir protas

Daugiau kaip prieš metus aš rašiau apie Howardo Gardnerio išskirtus penkis protus ateičiai (angl. Five Minds for the Future). Šiandien mano aplinkoje vėl suintensyvėjo dialogas apie socialiai atsakingą verslą. Jau kitą savaitę vyks Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) ir Lietuva 2030 organizuojama konferencija, kurioje planuoju dalyvauti. Tad atėjo laikas prisiminti Gardner mintis ir detaliau pažvelgti į protą kaip į socialinės atsakomybės ir doro darbo prielaidą.

Dorame darbe (angl. good work) Gardneris įžvelgia tris susijusius aspektus: kokybę, atsakomybę ir patrauklumą. Čia juos trumpai praskleisiu ir pažvelgsiu į doro darbo prielaidas subjekto (asmens ir organizacijos) prote.

Doras darbas yra kokybiškas darbas. Doras darbuotojas ir dora organizacija visuomet siekia kokybės. Dar kai darbavausi VDU studijų kokybės centre man darbiniu instrumentu tapo keturių kokybės imperatyvų išskyrimas, padedantis atpažinti skirtingus atsakymus į klausimą „Kodėl man rūpi kokybė?“:

1. Man ir/ar mano organizacijai kokybė rūpi dėl įsipareigojimo prieš klientus. Aš/mes jų negalime nuvilti.
2. Mano / organizacijos profesinė pareiga reikalauja išlaikyti aukščiausią kokybę. Aš / mes negalime paminti aukštų profesinių standartų ir sutepti savo profesijos vardo.
3. Išlaikyti aukštą kokybę iš manęs reikalauja konkurencija rinkoje. Jei mano / mano organizacijos paslaugų ar produktų kokybė kris, tai ir aš su visa organizacija iškrisiu iš rinkos.
4. Mano / organizacijos pasiūlyta kokybė turi patenkinti užsakovą, kuris inicijavo šį darbą ir savo rankose laiko akcijas. Jam aš / mūsų organizacija yra atskaitinga ir privalo tenkinti užduotus standartus.

Kokybės motyvacija, manau, turėtų ateiti iš gerbiančio proto (gerbiu klientą, užsakovą, konkurentą ir save kaip profesionalą), o jos realizacijai, Gardner požiūriu, turėtų pakakti disciplinuoto proto.

Doras darbas turi atsižvelgti į platesnį kontekstą - socialinę aplinką, gamtą ir kultūrą - kuriame jis vyksta ir turi matyti ne tik čia ir dabar, bet ir numatyti galimas pasekmes ateityje. Doras darbas turi peržengti asmeninius / organizacijos interesus, atsisukti į visuotiną gėrį ir prisiimti atsakomybę už to gėrio kūrimą ar bent nesugriovimą. Tokiam doram darbuotojui / organizacijai jau reikalingas iš aukštai žvelgiantis, plačiai aprėpiantis ir toli matantis protas bei susirūpinusi širdis. Ta visuma ir surinkta į Gardner išskirtą etinį protą.
Herrmanno visuminio proto sistemoje tai būtų už plataus konteksto ir ateities perspektyvos matymą bei abstrakčių principų supratimą atsakingas D ketvirtis ir giliai vertybes išgyvenantis C ketvirtis. Edward de Bono sistemoje prie etinio proto plėtros stipriai prisideda pirmoji CoRT programos dalis „Suvokimo plėtra“ bei „Šešių vertės medalių“ sąranga.

Doras darbas turi būti patrauklus dirbančiam žmogui: sudaryti galimybes save atskleisti, panaudoti savo talentus, jaustis reikalingu, išgyventi savo darbo prasmę ir užtikrinti orų gyvenimą. Dora organizacija kuria savo darbuotojams doro darbo galimybes. Čia Herrmannas primena, kad kiekvienas darbuotojas yra unikaliai mąstantis, skirtingai išgyvenantis darbo prasmę ir tik savitai galintis prisidėti prie visos organizacijos doro darbo. Herrmanno metodologija padeda asmenims ieškoti savo doro darbo kelio, o organizacijoms apjungti pasklidusius protinius išteklius į galingą organizacijos proto visumą.

Doras darbas - štai taip aš dabar bandau atpažinti Lietuvoje diskutuojamą atsakingo verslo idėją. O toliau žiūrėsiu, kur nuves diskusijos.

PS. Man dar labai rūpi į atsakomybės jausmą pažvelgti iš emocinio intelekto perspektyvos. Bet tai jau kitą kartą.