Atsakomybės jausmo genealogija

Tai jau trečias mano žvilgsnis į atsakomybę. Pirmiausia pažiūrėjau į atsakomybę kaip į visumą iš doro darbo (atsakingo darbo) perspektyvos, paskui norėjau išryškinti kognityvinę atsakomybės dedamąją, t.y. akcentuoti suvokimo ir mąstymo plotį. Dabar aš noriu „išoperuoti“ afektyvinę jos dedamąją ir ryškiau pamatyti atsakomybę kaip emocinio gyvenimo reiškinį - jausmą.

Mano emocinio intelekto ugdymo projekte „Pažink, prisijaukink, pamokyk“ emocinio gyvenimo reiškiniai patapo šuniukais. Trisdešimt keturi pirmieji keturkojai prieš porą savaičių jau buvo išleisti į laisvę. Šuo vardu „atsakomybė“ turėtų pasirodyti su trečiuoju rinkiniu, kuriame bus pristatomi reti išskirtinės kilmės keturkojai, su kuriais daugiausiai reikalų turi suaugę žmonės. Čia aš užbėgsiu į priekį ir atskleisiu „atsakomybės“ šuns prigimtį.

Atsakomybės tėvas turėtų būti vidinis gėrio instinktas - tai impulsyviai giliai išgyvenamas vertybės ar jos pažeidimo jausmas. Tai tas vidinis skausmas, kurį staiga pajuntame, kai pažeidžiama svarbi vertybė, ir tas džiaugsmas, kai savo gyvenime susiduriame su konkrečia vertybės apraiška. Iš tėvo atsakomybė gavo skleidimosi kryptį.

Atsakomybės motina turėtų būti laisvės jausmas - tai jutimas, kad gali būti tuo, kuo iš tikrųjų esi, kad gali realizuoti savo vertybes. Laisvė ir atsakomybė visuomet eina drauge, tai toks stiprus ryšys, koks gali būti tik tarp vaiko ir motinos. Motina savo vaikui perdavė įgaliojimus pačiam/pačiai apsibrėžti savo ribas. Todėl tikroji atsakomybė yra prisiimama, o ne perduodama, deleguojama, užkraunama ar dar kitaip iš išorės užduodama.

Atsakomybės seneliai iš tėvo pusės būtų tikėjimas vertybėmis ir platesnis nei savimi rūpestis. Pasigilinus į senelio linijos genealogiją galime sutikti pasigėrėjimo ir pasišlykštėjimo emocijas, kurios pakyla nuo fizinio iki moralinio lygmens, gėdos ir kaltės jausmus. Senelės linijoje galima sutikti empatiją, atjautą ir rūpestį kitu žmogumi. Tad tėvo linijos proseneliai atsakomybės šuniukui dovanoja retą geną „man ne tas pat, man rūpi, kad jums būtų gerai“.

Atsakomybės seneliai iš motinos pusės yra drąsa ir pasitikėjimas savimi. Senelis ištisą amžinybę gali pasakoti nesibaigiančias istorijas apie kovas su pačiomis įvairiausiomis baimėmis. O senelė taip pat turi kuo didžiuotis, jai pavyko įveikti menkavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmus. Būtent iš tos linijos ateina genas „aš galiu“ ir vidinės autonomijos pojūtis, formuojantis tipinį atsakomybės šuns elgesį.

Kaip ir kiekviena genealogijos aiškinimosi pastanga, taip ir atsakomybės šuniuko prigimties ryškinimas nėra baigtinis užsiėmimas. Bet aš čia sustosiu, kadangi mano projektas „Pažink, prisijaukink, pamokyk“ nesustoja ties pažinimu, man aktualus ir šuniukų prijaukinimas ir dresūra. O aš šiomis dienomis sutikau ne vieną žmogų, kuris susirūpinęs, kaip prisikviesti ar net prisijaukinti tokį retą ir įnoringą šunį.

Tad pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jūsų šuniukas vardu „atsakomybė“ gimtų. Jei prisiviliosite prosenelius ir juos išlaikysite, be to, pasirūpinsite jų palikuoniais, tai per kelias šunų kartas galite tikėtis rezultato. Vilties yra, nes šuns gyvenimo ciklas yra daug trumpesnis nei žmonių bei jie daug vislesni :-)

Tad niekur nedingsite, teks užsiimti „šunininkyste“ iš pat pagrindų. Juk atsakomybės jausmas, kaip ir jį apimantis emocinis intelektas, per naktį neatsiranda.