2015 m. spalio 7 d., trečiadienis

Ar galima pakeisti mąstymo ir komunikacijos kultūrą?


Vieną sekmadienio vakarą sukėliau kojas ant sofutės ir įsijungiau televizorių. „Pailsėsiu taip, kaip dauguma mano tautiečių“ - ramiai pagalvojau ir pradėjau sukti lietuviškus kanalus. Stabtelėjau ties Lietuvos Ryto televizijos analitine pokalbių laida „Viskas. Aišku.“ („analitinė“ čia tikriausiai reiškia rimta, nepramoginė), kuri tą vakarą kėlė klausimą „Kaip atsirinksime žmones, kurie atvyks į Lietuvą?“.

„Aktuali tema, diskusinis formatas, skirtingą požiūrį atstovaujantys dalyviai, turėtų būti įdomu“ - pagalvojau ir pradėjau laukti „analitikos“. Būčiau dar ilgai laukus, bet po penkių minučių mano vyras neatlaikė, atsistojo ir manęs tiesiai paklausė: „Ar tu vis dar tiki, kad kada nors gali visa tai pakeisti?“. „Taip“ - greituoju atsakiau - „nes jei netikėčiau, tai manęs ir mūsų visų trijų čia jau nebūtų.“

Po laidos man prieš akis iškilo 1996 metai ir grupė moksleivių, kurie dalyvavo mąstymo lavinimo programoje ir po metų jau buvo įveikę ne mažą programos dalį: CoRT 1 „Suvokimo plėtra“, įpusėję CoRT 2 „Mąstymo organizavimas“ ir tik susipažinę su „Šešiomis mąstymo kepuraitėmis“. Tada aš jiems iškėliau panašaus sudėtingumo klausimą, koks buvo svarstomas mano minėto sekmadienio laidoje, ir apvalo stalo viduryje padėjau mėlyną kepuraitę. Po pusės minutės bruzdesio mėlynoji kepuraitė atsidūrė moderatoriaus rankose, o po penkiolikos minučių grupė jau siūlė išmąstytą sprendimą.

Tada ir gimė tas mano tikėjimas, kad galima pakeisti. Juk negalima tikėtis demokratinės visuomenės jei savyje ir aplinkiniuose neplėtojame bazinės kompetencijos „valdyti viešą diskusiją ir konstruktyviai joje dalyvauti“.

Dabar tą patį klausimą - „Ar tu vis dar tiki, kad kada nors gali tai pakeisti?“ - noriu peradresuoti visiems, kurie per dvidešimt metų nors kartą prisilietė prie kitokios mąstymo ir komunikacijos kultūros: bet jau išmoko PMI, įvaldė „Šešias mąstymo kepuraites“ ir paralelinio mąstymo principą ar pritaikė juos mąstymo ir komunikacijos situacijose. Žinau, kad tokių žmonių yra tikrai ne vienas tūkstantis.

Dabar įsivaizduokite tą pačią laidą kitaip.

Viduje pasodinkime laidos vedėjas su mėlynomis kepuraitėmis, kurios gebėtų tą kepuraitę išlaikyti ir neįkristi į diskusijos vidų, dar būtų perpratusios paralelinio mąstymo principą, o iš CoRT programos būtų įvaldžiusios bent pirmąją pamoką PMI.

Dalyviams nekelkime aukštų reikalavimų. Jiems pakaktų elementarios drausmės: kalbėti po vieną ir tik tada, kai moderatorius duoda žodį, atsakyti į tai, ko klausia, ir išlaikyti laiko reglamentą, o dar žinoti iš mokyklos bent PMI (tas pat kas senąjai kartai buvo abėcėlė ir daugybos lentelė).

Tada laida vyktų maždaug taip:

Po šilo pasisveikinimo ir trumpo emocinio įvado (1 min.) prasideda darbas, t.y. temos, klausimo ar problemos nagrinėjimas.

Mėlynoji kepuraitė primena, ko susirinkome, kokio rezultato laidos pabaigoje siekiame ir pasiūlo problemos nagrinėjimo procedūrą. Du vedantieji pasidalina mėlynosios kepuraitės pareigas: vienas dirba su žmonėmis, o kitas su tų žmonių mintimis (1 min.)

Žodis suteikiamas baltajai kepuraitei, kad suteiktų diskusijai būtiną informaciją. Baltą kepuraitę gali dėtis keletas dalyvių. Ji gali būti užsakyta dar prieš laidą. (apie 2 min.)

Baltos kepuraitės sesijos pabaigoje pateikiama oficiali pozicija „Kaip numatoma atsirinkti pabėgėlius“, jei laidos tikslas ją apsvarstyti. (3 min.)
O jei laidos tikslas yra ne svarstyti pasiūlymą, o ieškoti sprendimų, tada generuojamos idėjos, bet jos rimtai nesvarstomos. Tada scenarijus būtų kitoks.

Kai užfiksuotas aiškus svarstymo objektas (konkretus pasiūlymas), tada galima įjungti PMI procedūrą.

  • Visi dalyviai išsako šio pasiūlymo pliusus. Kiekvienas dalyvis vienai minutei užsideda geltonąją kepuraitę. Jei neturi, ką pasakyti, tai susilaiko (iki 7 min.)
  • Visi dalyviai išsako šio pasiūlymo minusus. Kiekvienas dalyvis vienai minutei užsideda juodąją kepuraitę. Jei neturi, ką pasakyti, tai susilaiko (iki 7 min.)
  • Prašoma suvaldyti vertinimą ir pasidalinti tame pasiūlyme įžvelgtomis įdomiomis galimybėmis. Kiekvienas dalyvis vienai minutei užsideda žaliąją kepuraitę. Jei neturi, ką pasakyti, tai susilaiko (iki 7 min.)


Su žmonėmis dirbanti mėlynoji kepuraitė darbo eigoje išlaiko kepuraitės spalvos grynumą. Su turiniu dirbanti mėlynoji kepuraitė eigoje surenka ir apibendrina dalyvių mintis, o pasibaigus PMI sesijai pristato visiems dalyviams darbo rezultatą (3 min.)

Su žmonėmis dirbanti mėlynoji kepuraitė kviečia paskutinei raudonosios kepuraitės sesijai. Kiekvienam skiriama po 30 sek. išsakyti, ką jaučia laidoje atlikto darbo ir pasiekto rezultato atžvilgiu (3,5 min.) Paskutinės su raudona kepuraite pasisako vedančiosios ir visiems dėkoja (1 min.)

Užsklanda.

Ar įsivaizduojate tokią laidą per lietuvišką televiziją?
Gal net jūsų mokiniai jau gali tokią diskusijų sesiją pravesti ar bent joje konstruktyviai sudalyvauti?

Tad, ar tikite, kad galite visa tai pakeisti?

O aš ir vėl supratau, kad ne laikas ilsėtis prieš TV kojas ant sofutės susikėlus, kol tokio lygio mąstymas ir komunikacija iš ekrano į namus veržiasi. Reikia pasiraitoti rankoves ir kibti į darbą.

Komentarų nėra: