Vertinimas dBT sistemoje

Vakar peržiūrėjau šio tinklaraščio etiketes ir pastebėjau, kad dar nieko neparašiau apie pasiekimų vertinimą mąstymo lavinime. Šiandien nusprendžiau šią spragą pildyti ir pradėti seriją žinučių šia linkme.

Kiekvienas mokytojas žino vertinimo svarbą:

• Vertinimas padeda mokiniui pamatyti savo pastangų rezultatus ir turi stiprą motyvuojančią galią.
• Vertinimas padeda mokytojui pasitikrinti, ar buvo pasiekti kelti tikslai, kaip visa klasė ar atskiri mokiniai juda link iškletų tikslų ir koreguoti savo mokymo veiksmus.
• Vertinimas bet kuriai mokymo programai suteikia aukštesnį statusą: jei vertiname, tai sau ir aplinkiniams demonstruojame susivokimą tiksluose ir atsakomybę siekiant tų tikslų.
• Vertinimas ypatingai svarbus įvedant naujoves: kaip jei ne objektyvaus vertinamojo tyrimo rezultatais galima parodyti naujovės poveikį ir pagrįsti sprendimus dėl tos naujovės likimo.
• Vertinimas svarbus ir visiems, susirūpinusiems mokymo kokybe - tėvams, mokyklos administracijai, mokyklos stegėjams. Tai būdas jiems pamatyti jiems svarbų rezultatą.

Tenka girdėti nuomonę, kad galime planuoti tik tokius mokymosi rezultatus, kuriuos galime pamatuoti. Tai yra logiškas teigimas: kam planuoti, jei negalėsi pamatyti ar pasiekei. Deja, po jo seka kitas teiginys: „Objektyviai galima pamatuoti tik dalykines žinias.” Čia norėčiau nesutikti. Galime pamatuoti ir aiškiai apibrėžtus mąstymo lavinimo pasiekimus. Tai parodė 2013 metų patirtis, kai 44 dBT metodiką taikantys Lietuvos mokytojai išbandė įvairias priemones pasiekimų fiksavimui.

Buvo išbandytos keturios grupės vertinimui skirtų priemonių:

• Pirmoji grupė – tai „mokymosi proceso pamokoje pokyčio ver- tinimo priemonės“. Tai bendro pobūdžio priemonės, padedan- čios mokytojui sekti subjektyvų mokinių pamokos suvokimą – įdomumą, lengvumą ir aiškumą, įsitraukimą, rezultatyvumą ir prasmingumą – eksperimentinės programos įgyvendinimo eigoje.
• Antroji priemonių grupė – tai universalios mąstymo pobūdžio pamokoje identifikavimo priemonės, padedančios mokytojui pažvelgti ir įsivardinti pamokose lavinamą mąstymą bei nustatyti, kaip tas mąstymas keičiasi įvedus naujas metodines prie- mones.
• Trečioji priemonių grupė – CoRT programos įrankių įvaldymo vertinimo priemonės – skirta tiems mokytojams, kurie siekia mokiniams perduoti de Bono mąstymo įrankius. Testai padeda įvertinti, ar mokiniai įvaldė mąstymo įrankius.
• Ketvirtoji priemonių grupė – CoRT programos įgyvendinimo poveikio mąstymui matavimo priemonės – skirta tiems moky- tojams, kurie, įgyvendindami nuoseklią mąstymo lavinimo pro- gramą, siekia mąstymo pokyčio.

Priklausomai nuo mokytojo keliamų mąstymo lavinimo ar dBT integracijos tikslų bei siekiamų rezultatų galima pasirinkti tam paskirčiai tinkamas vertinimo priemones. Priemonės ir jų taikymo patirtis pristatyta baigiamąjame projekto leidinyje „Mąstymo kompetencija Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje”.

Šiame tinklaraštyje atskirais pranešimais aš atkreipsiu dėmesį į konkrečias mąstymo lavinimo pasiekimų vertinimo problemas ir aptarsiu jų sprendimo galimybes.