Mąstymas apie vertę kokybės vadybos kontekste

Kiekviena organizacija vėliau ar anksčiau susirūpina kokybe. kai kurios nes pasiryžta kurti kokybės vadybos sistemą, ar bent jos posistemę - kokybės vertinimo sistemą. Visuomet man buvo įdomu dominuojanti idėja (žr. „Dominuojanti idėja“ de Bono CoRT 4, 5 pamoka) šiose kokybės iniciatyvose ir tai, ant kokio koncepto ar nešančios kokybės sampratos statomos kokybės sistemos.

Mano profesinėje veikloje buvo aštuonių metų etapas, kai teko darbuotis ties kokybės vadybos sistemos ir atskirų jos posistemių projektavimu bei įgyvendinimu. O lygiagrečiai teko tyrinėti, rašyti ir dėstyti su šiais klausimai susijusius dalykus. Šiandien kolega išprovokavo mane atsigręžti į tą etapą ir vėl iš naujo viską apmąstyti.

O šiandien man norisi mesti iššūkį (žr. „Iššūkis konceptui“ de Bono CoRT 4, 4 pamoka) tiems konceptams, ant kurių anksčiau pati stačiau kokybės sistemas. Man šiandien norisi sušukti: „O kodėl nepastatyti kokybės vadybos sistemos ant VERTĖS koncepto?“ Už šį posūkį turiu būti dėkinga Edward de Bono, suskūrusiam „šešių vertės medalių“ sąrangą ir pastariesiems metams, kurie mane vis pastūmėdavo naujuose kontekstuose pritaikyti šią sąrangą. Venas iš šių kontekstų ir yra kokybės vadyba.

Tvirtai atsirėmus į VERTĖS konceptą išaiškėja, ką reikėtų vadinti kokybišku. Kokybiška yra tai, kas prisideda prie vertės kūrimo ir palaikymo. Kokybės vadybos sistema tokioje sampratoje turėtų būti orientuojama į keturių procesų - vertinimo (vertės nustatymo), vertės kūrimo proceso stebėsenos/monitoringo, kuriamos vertės palaikymo ir vertės didinimo, t.y. naujos vertės kūrimo - paleidimą ir sklandžios tėkmės užtikrinimą. O svarbiausia, kad visi tie sudėtingi, ilgi, dažnu atveju skolinti ir dalinai suvokti kriterijų, rodiklių ir standartų talmudai galėtų būti pakeisti daug skaidresne „šešių vertės medalių“ sąranga. Paprastumas yra viena iš esminių Edward de Bono mąstymo sistemos vertybių.

Kokybės vertinimui labai pasitarnaus jau atidirbtas de Bono mąstymo instrumentarijus:

• Šešiais medaliais reprezentuojamų vertybių pasvėrimas ir rangavimas (FIP ir technika „vertybių trikampis“) padės pamatyti esminius vertinimo kriterijus.
• Verčių išskleidimas (technika „verčių žemėlapis“) padės apsibrėžti ir įprasminti kokybės rodiklius.

Beliks tik užsiduoti siekiamos kokybės lygmenį ir bus galima pradėti matuoti. Standartas kaip skalė: „puiku“, „labai gerai“, „gerai“… gali būti parengiamas vėliau jau empiriniu keliu.

Aiškiai suprantu, kad ne kiekvienam kokybe susirūpinusiam vadybininkui šis požiūris bus priimtinas. Bet kodėl gi ne? Čia ir slypi konstruktyvaus iššūkio kokybės konceptui esmė.