Visas protas eilėraščio mokymosi procese

Praeitą mėnesį su savo šešiamečiu priešmokyklinuku teko įveikti tris eilėraščius. Įsivaizduokite, kad prieš jus dvikalbis berniukas, į eilėraštukų deklamavimą žiūrintis kaip į kažką tokio, ką daro „geros“ mergaitės darželio šventėse. Fu! Be aiškios strategijos čia sunku buvo pajudėti iš „mirties taško“. Pradėjau judėti pirmyn, dalintis patirtimi ir diskutuoti su pedagogais, tėvais bei kolegomis. Sulaukiau tiesaus klausimo apie mokymosi strategiją. Tai ir išprovokavo šį straipsniuką. Tad teks panaudoti šį eilėraščio mokymosi pavyzdį  strategijos išaiškinimui.

Dar 1993 metais, kai susidomėjau Nedo Herrmanno metodologijos taikymu švietime, pradėjau ieškoti atsakymo, o kaip yra geriausiai mokytis skirtingo mąstymo stiliaus žmonėms. Po dvidešimties metų užmezgiau intensyvų dialogą su tarptautine Herrmann’istų bendruomene. Ten gavau labai paprastą atsakymą:

„Geriausias mokymasis visiems yra mokymasis visu protu, tik kelias į proto visumos sukūrimą kiekvienam yra skirtingas“.

Tą proto visumos sukūrimo kelią ir pavadinsiu mokymosi strategija, suprantama Herrmann’istine prasme. Edukologai žino daugiau teorijų ir pagal jas išskiriamų mokymosi strategijų, bet į jas čia nesigilinsiu.

Pirmiausia praskleisiu skirtingus eilėraščio mokymosi aspektus, kurių reikalauja skirtingos proto visumos dalys. Vėliau paieškosiu kelio, kaip tą visumą sukurti sau, o vėliau ir savo vaikui.

Primenu, kad Nedas Herrmannas proto visumą išskiria į keturias dalis (ketvirčius), siejamas su kairiuoju ir dešiniuoju smegenų pusrutuliais bei cerebrine (modelyje viršutine) ir limbine (modelyje apatine) smegenų sritimis:

• A (kairysis viršutinis ketvirtis; modelyje koduojamas mėlynai)
• B (kairysis apatinis ketvirtis; modelyje koduojamas žaliai)
• C (dešinysis apatinis ketvirtis; modelyje koduojamas raudonai)
• D (dešinys viršutinis ketvirtis; modelyje koduojamas geltonai)

Dabar galima apžvelgti, kas tokio iš kiekvieno ketvirčio įeina į eilėraščio mokymąsi. Tam, kad galėčiau išmokti eilėraštį, aš turiu…

• Suprasti, kodėl man reikia mokytis šį eilėraštį. (A)
• Įvertinti eilėraščio apimtį ir mokymosi pastangas. (A)
• Suprasti teksto logiką ir žinią, kas juo norima pasakyti. (A)
• Suprasti jame naudojamų žodžių reikšmes. (A)
• Perprasti eilėraščio struktūrą. (B)
• Perprasti nuoseklią eilėraščio seką. (B)
• Pastebėti visas detales ir jų nepamesti. (B)
• Pasidaryt eilėraščio mokymosi planą ir jo laikytis. (B)
• Užmegzti emocinį santykį su teksto turiniu. (C)
• Išgirsti/pajausti eilėraščio skambesį/ritmą. (C)
• Pažadinti eilėraščio keliamus pojūčius. (C)
• Įjungti eilėraščio provokuojamus judesius. (C)
• Suvokti eilėraščio visumą, apčiuopti jo idėją. (D)
• Apčiuopti, nujausti už žodžių (metaforų) pasislėpusias prasmes. (D)
• Įsivaizduoti tai, kas jame sakoma, t.y. susikurti vaizdinius. (D)
• Pajausti eilėraščio tėkmę, numatyti žodį, eilutę ar stulpelį pirmyn. (D)

Vienas dalykas yra išmokti, o kitas - atsistoti prieš kitus ir padeklamuoti. Tad tam, kad sėkmingai galėčiau jį padeklamuoti kitiems, man dar reikia:

• Suprasti, kodėl deklamuosiu (A)
• Žinoti, kais yra teisingas/geras eilėraščio padeklamavimas (A)
• Priimti deklamavimo situacijoje galiojančias taisykles/reikalavimus (B)
• Perprasti priimtiną procedūrą/rutiną: atsistoti, išlaukti savo eilės, pasakyti, nusilenkti (B);
• Disciplinuoti save ir padaryti viską, kaip priklauso (B)
• Nusiteikti ir užmegzti palankų emocinį santykį su tais, kam bus deklamuojama;
• Savyje pažadinti norą dalintis (C);
• Atsiverti ir kūnu, balsu, veidu ar judesiu išreikšti tai, ką jauti (C)
• Pradėti ir užmiršti (žmones, reikalavimus, taisykles), leisti minčiai pačiai eiti tolyn, pačiam/pačiai atsipalaidavus sekti iš paskos (D)
• Žaisti, provokuoti ir įtraukti į savo žaidimą publiką (D)
• Improvizuoti akcentais, tempu, garsu… (D)

Pradėti visuomet rekomenduoju nuo savęs. Dabar prisiminkite save, besimokantį ir prieš publiką deklamuojantį eilėraštį. Juk mums kiekvienam tie mokymosi aspektai nėra vienodai reikšmingi: man svarbesni yra vieni, o jums - kiti. Susidėliokite mano minėtus eilėraščio mokymosi (vėliau ir deklamavimo) aspektus prioritetine tvarka. Aukštą prioritetą skirkite tam, kas jums turi esminę įtaką, padeda mokytis (padeklamuoti).

Peržvelkite sąrašą ir įvertinkite, ar per pirmus šešis prioritetinius punktus apimate proto visumą, t.y. surenkate visas keturias raides (A, B, C ir D) Čia gali išryškėti jūsų mąstymo pirmenybės. Bet reikėtų pripažinti, kad eilėraščio mokymasis yra specifinė veikla, kuri iš mūsų pareikalauja kažko specifinio, t.y. ištempti savo mąstymo profilį viena arba net keliomis kryptimis.

O dabar pabandykite sau pritaikyti reikalavimą, mokantis eilėraščio išlaikyti proto visumą ir į mokymosi procesą įtraukti bent po vieną mokymosi aspektą iš kiekvieno ketvirčio. Susidėliokite tuos mokymosi aspektus tokia tvarka, kaip juos panaudosite mokydamiesi.

Pasirinkite naują eilėraštį ir pabandykite, kaip jums tai veikia. Eigoje mokymosi seką pakoreguokite: išmeskite trukdančius aspektus ir įveskite naujus. Taip per praktiką sukursite savo unikalią „trajektoriją“, sujungiančią visus ketvirčius - ją galėsite pavadinti savo asmenine eilėraščio mokymosi strategija.

Jei esate mama, tėtis, globėjas arba mokytojas, kuris norite vaikui padėti lengviau, pilniau ir džiaugsmingiau išmokti eilėraštį, tai neužteks savo strategiją pritaikyti vaikui. Teks nueiti panašų kelią su savo vaiku:

1. Atrasti vaiko mąstymo pirmenybes, besiformuojantį ir ryškėjantį jo/jos unikalų mąstymo stilių;
2. Išbandyti su juo/ja skirtingas judėjimo per ketvirčius trajektorijas, būtinai pradedant nuo vaikui svarbiausio prioriteto;
3. Atrasti jam/jai tinkamiausią eilėraščio mokymosi strategiją, kurią sąmoningo mokymosi etape jau pats/pati galės pritaikyti.

Jei pripažinsime kiekvieno vaiko unikalumą, tai tvirtai suprasime, kad vieno „teisingo recepto“ visiems vaikams nėra ir nebandysime „vieningomis gretomis žingsniuoti į šviesų … rytojų“ , o stengsimės padėti vaikui atrasti savo asmeninę mokymosi strategiją. Ir nesvarbu, ar vaikas mokosi deklamuoti, ar rašyti, skaičiuoti ir spręsti lygtis. Kiekvienu atveju jis turi savo unikalų mokymosi kelią.

Man tai svarbu ir kaip mamai, ir kaip švietimo laukų darbuotojai. Todėl jau trys metai aktyviai kviečiu tėvus ir pedagogus prisijungti prie darbo, kuriant mąstymo įvairovei palankią mokymosi patirtį. Artimiausias įvykis (2016 12 01) yra įvadinis programos „Mąstymo įvairovei atvira mokykla“ seminaras.  Jame turėsime galimybę aptarti mokymosi visu protu strategijas ir pasidalinti patirtimi.