PPP mąstymo paslaugų konceptas kitaip

Jau daugiau kaip pusmetį su nedidelėmis pertraukomis rašau šiame tinklaraštyje. Ne mažai rašiau ir apie savo teikiamas paslaugas. Metas visa tai sintezuoti į trumpą koncepto pristaymą.

Jau minėjau, kad paskutinė rašymo pauzė buvo susijusi su  naujo įrankio - ScreenFlow programos - įvaldymu. Paskutinę savaitę daug laiko skyriau išmoktų technikų pritaikymui PPP mąstymo paslaugų koncepto komunikavimui 4 minučių filmu.

Tai yra baigiamasis mokymų kurso darbas, kurį šiandien pateikiau garbingai tarptautinei komisijai. Filmų festivalis ir Oskarų įteikimas vyks jau po šv. Velykų. Nepriklausomai nuo to, ar šis darbas pateks į nominuotųjų sąrašus, aš savo Oskarą jau pasiėmiau, t.y. pralaužiau pirmojo bandymo barjerą ir išėjau į savarankiško įgūdžių lavinimo kelią.

Dabar skubu pasidalinti savo pirmuoju bandymu su jumis.

• Gal kam bus įdomu išgirsti bandomą komunikuoti mintį?
• Gal kas nors įžvelgs mano naudojamų įrankių galimybes mokymuose?
• Gal bus tokių, kurie susidomės kūrybine virtuve?
• Gal kas šiaip smagiai pažiūrės?

Gero jums šv. Velykų laukimo

Instrumentų naudojimas ir kūrybiškumas

Kai kurie jau pasigedo mano pasisakymų šiame tinklaraštyje. Dabar teks pasiteisinti. Jau pusantro mėnesio su 55 žmonių grupe iš viso pasaulio mokausi naudoti naują įrankį, kuris vadinasi ScreenFlow. Tai bus naujas mano kūrybinės veiklos įrankis, padedantis kurti mokomuosius filmus. Ši mokymosi patirtis reikalauja nemažai laiko ir minties investicijų, bet tai yra tik naujo įrankio įvaldymas, pristabdęs mano kūrybą senaisiais instrumentais.

Prisimenu Edward de Bono pasisakymą apie naujų minties įrankių įvaldymą ir jo sugretinimą su mokymusi važiuoti dviračiu: „Tol, kol mokomės važiuoti, dviratis mums yra našta. Mes daug greičiau nubėgtume iš taško A į tašką B, negu tai darome tarp kojų vilkdami nepatogų dviratį. Išmokę važiuoti mes su mažesnėmis pastangomis ir greičiau pasiekiame tikslą" Ne kartą mes tą mintį aptarinėjome su mąstymo įrankius pasiryžusiais įvaldyti žmonėmis. Taip norisi iš karto paimti instrumentą ir kurti.

Čia prisimenu dar praeitame šimtmetyje Taylor (1959) aptartus penkis kūrybiškumo lygmenis:
I. Primityvią ir intuityvią ekspresiją, kai natūraliai išreiškiame tai, kas mumyse yra susikaupę, ir patiriame malonumą.
II. Akademinį ir techninį lygmenį, kai įvaldome disciplinas, technikas, įrankius ir įgyjame naujų įgūdžių, kurie kūrybinę ekspresiją pakelia į aukštesnį lygmenį.
III. Išradingumo lygmenyje mes imame eksperimentuoti: žinias, technikas, išmokus veiklos būdus mes panaudojame kaip „atspirties akmenį“ ėjimui toliau. Čia galimi netikėti atradimai.
IV. Novatoriškumo lygmenyje mes peržengiame nusistovėjusią tradiciją ir siūlome naujovę. Čia jau reiškiasi kūrėjo originalumas, jo unikalus mąstymo stilius.
V. Aukščiausiam lygmeniui jau būdingas genialumas. Jį mes galime laikyti išskirtine Dievo dovana arba aukščiausiu savo kūrybinio gyvenimo siekiniu.

Mano paskutinio mėnesio patirtis sukoncentravo mano pastangas į antrąjį lygmenį. Aš galiu stebėti ir tuos grupės narius, kurie atėjo mokytis jau turėdami įrankio naudojimo patirties. Jie siekia tobulumo, o aš su džiaugsmu mokausi spausti reikiamus mygtukus reikiamu metu. Mes kas savaitę dalinamės kūrybinės veiklos rezultatais ir aptariame „kūrybinę virtuvę“. Tai galinga mokymosi patirtis.

Pabaigoje dar kartą noriu nesutikti su 2012 metų vasaros kūrybinės stovyklos dalyvio išsakyta mintimi, kad tikram kūrėjui nereikia minties instrumentų, kad „lazda reikalinga luošam“. Visa patirtis rodo, kad nauji instrumentai padeda peržengti primityvią ekspresiją ir atverti naujas kūrybines galimybes.

Herrmanno metodologijos panaudojimo švietime galimybės

Šiandien tarptautinėje HBDI praktikų bendruomenėje pradėjau diskusiją apie Herrmanno metodologijos taikymą švietime. Mano tarptautinės diskusijos tikslas yra pasikviesti į dialogą tuos, kurie su Herrmanno metodologija dirba švietime, inventorizuoti patirtis ir inicijuoti naujas veiklas.

Čia su savo lietuviška auditorija noriu pasidalinti mintimis, kurios kilo sintezuojant asmenines fragmentiško taikymo švietime patirtis, prieš trylika metų rengtoje disertacijoje padarytas įžvalgas ir mano užsienio kolegų teikiamų paslaugų švietimui apžvalgą.

Šiuo metu matau keturias Herrmanno metodologijos taikymo švietime sritis.

Pirmąją pavadinau kodiniu žodžiu - ŠVIETIMO ORGANIZACIJA. Čia aš  į švietimo organizaciją žvelgiu kaip į bet kurią kitą organizaciją, kuriai aktuali jau mano anksčiau aprašyta paslaugų sistema. Nuo jos ir rekomenduočiau pradėti, nes ji supažindina su metodologijos pagrindais ir paskatina iš šalies pažvelgti į save: personalą, vadybos procesus bei vidinę ir išorinę komunikaciją.

Nedidelė, bet svarbi sritis yra UGDYMO FILOSOFIJA, kuri turėtų iš esmės atsakyti į klausimą: „Ar verta į mokyklą įsileisti Herrmanno idėjas?" Sėkminga Herrmanno idėjų skvarba iki pedagoginio proceso ašies - mokinio - galima tada, kai mokyklos ir mokytojo ugdymo filosofija pasisuka link humanistinės ir/ar pragmatinės ugdymo filosofijų. Manau, kad šiose filosofijose Herrmanno metodologijos potencija atsiskleidžia pilniausiai.

Herrmanno metodologija padeda pažvelgti į UGDYMO TURINĮ iš visuminio proto perspektyvos. „Ar rengiamos bei įgyvendinamos ugdymo programos - bendrosios, visos mokyklos ir individualaus mokytojo - užtikrina visuminio proto plėtotę?" - tai yra klausimas į kurį turi padėti atsakyti Ned Herrmanno modelio pagrindu parengtų priemonių sistema. Čia norėčiau atkreipti dėmesį į bendrąsias kompetencijas, prie kurių plėtotės reikšmingai prisideda Herrmanno metodologija; tai yra asmeninė kompetencija, mokymosi kompetencija, komunikavimo kompetencija ir kt.

Herrmanno metodologija gali pasiūlyti praktinių sprendimų visuminio proto plėtotei palankios MOKYMOSI APLINKOS kūrimui. Priemonių sistema gali padėti mokytojui parinkti individualaus mokinio ar visos klasės poreikius atitinkančius mokymosi metodus, priemones, parengti medžiagą, kurti fizinę ar virtualią mokymosi aplinką bei mokymuisi palankų psichologinį klimatą.

Pakol kas taikymo Lietuvos švietimo praktikoje patirtis skurdoka: jau daugiau kaip dešimtmečio senumo bandymai su darbo mokiniais priemonėmis, keletas neįpareigojančių diskusijų apie Herrmannistinę ugdymo filosofiją, keli fragmentiniai bandymai pažvelgti į dalykų programas; prieš porą mėnesių „vienu pirštu“ teko prisilieti ir prie mokyklos vadybos sistemos optimizavimo taikant HBDI instrumentą. Tikiu, kad ši patirtis išsiplės mano minėtomis ir naujai atrastomis kryptimis.

O aš šiame etape bandysiu į Lietuvą pritraukti tarptautinę patirtį ir ištiesiu ranką toms švietimo organizacijoms, kurios angažuosis išbandyti Ned Herrmann metodologiją.

Herrmann metodologija grįstų paslaugų verslui sistema

Jau anksčiau pradėjau pristatinėti atskiras Herrmann metodologija grįstas paslaugas individui, porai, komandai ir organizacijai. Keturi žingsniai detalizuojant jau reikalauja sisteminimo pastangos.

Prisėdau ir supaišiau visuminį vaizdelį taip, kaip jį šiuo metu matau. Siekiau parodyti atskiras paslaugas ir jų tarpusavio ryšį. Rodyklės nurodo galimas judėjimo kryptis nuo vieno mokymosi modulio prie kito.

Pradžia visuomet yra nuo Individualaus HBDI® profilio, sustoti galime bet kurioje vietoje - iš karto po savo paties, poros ar po komandos mąstymo pažinimo - arba pabaigos gali visai nebūti. Galima išeiti į visą gyvenimą trunkantį asmeninio arba komandos mąstymo tobulinimą - tobulumui ribų nėra.

„Mąstymo galimybių išplėtimą“ pagal individui, porai, komandai ar organizacijai parengtą mąstymo lavinimo programą aš nudažiau kita spalva, nes čia jau gali būti pritrauktos pačios įvairiausios mąstymo lavinimo metodologijos.

Grupės mąstymo pažinimo ir potencijų atskleidimo modulius sujungiau balta punktyrine linija, kadangi nelabai matau prasmės juos išskirti.

Geltona punktyrine linija apibraukiau modulius, kurių vienas arba keli gali būti pasirenkami kaip tolimesnis žingsnis po poros arba grupės mąstymo profilių pažinimo. Po šių penkių modulių reikėtų padėti daugtaškį. Tikėtina, kad juos palaipsniui papildys nauji. Šie visi moduliai yra parengti Herrmann metodologijos pagrindu ir orientuoti į specifines HBDI® taikymo sritis.

Aš švietimą matau kaip specifinę HBDI® taikymo sritį ir ją pabandysiu parodyti kita schema. Bet tai teks padaryti kitą kartą.

Kodėl mums nereikia kūrybinio mąstymo?

Paskutinių metų patirtis dirbant su skirtingomis grupėmis ir vedant mąstymo lavinimo užsiėmimus padovanojo man supratimus, kodėl būtinas kūrybinis mąstymas, tačiau kartu ar turėjau galimybę išgirsti ir argumentus: „Kodėl mums nereikia kūrybinio mąstymo?“. Apie tai, kodėl jo reikia, aš jau ne kartą rašiau. dabar metas stabtelėti ties tuo, kodėl nereikia.

Mums dažniausiai reikia to, ką mes žinome, ką mes pažįstame. Almantukui reikia „Cartoonito“, nors yra ir kitų TV kanalų, kurie rodo ne prastesnius filmukus. Bet visa kita yra ne tai, ką aš žinau, ko aš noriu ir ko man labai labai reikia. Jei tai nors kiek kūrybiška, tai jau yra ne tai, ką aš žinau ir noriu. Tas vidinis kognityvinio saugumo nuo naujų idėjų invazijos jausmas instinktyviai sukyla bet kurioje situacijoje, kai tik pajuntama grėsmė.

Po pažinties su trimis Edward de Bono sistemos elementais - CoRT 1 IŠPLĖTIMAS, „šešiomis mąstymo kepuraitėmis" ir CoRT 4 KŪRYBA - diskusijose su mokymus verslui vedančiu ir organizuojančiu žmogumi bus išsakytos kelios mintys:

• Dabar Lietuvoje verslas smarkiai sukasi, nėra laiko skirti ištęstinėms mokymų programoms. „Gal galima visa tai padaryti per pusdienį?" -  gana dažnas klausimas. Man atsakymas būtų toks: „galima ir per pusdienį pakalbėti apie kūrybiškumą, bet kūrybiškumo plėtra tai negalėčiau pavadinti".
• Lengvai suprantamas verslo žmonių noras gauti „gatavus" praktiškus kūrybiškumo sprendimus, kuriuos jau ryt galėčiau pritaikyti, o poryt suskaičiuoti rezultatus. Ta mąstymo kaita kūrybiškumo link yra sunkus bei kartais skausmingas procesas - tikrai yra ne tai, ko mums dabar reikia.

Prisimenu savo pokalbį su vienu draugu, dirbančiu nekilnojamojo turto versle. Jis man papasakojo apie savo darbo dieną, kupiną informacijos apdorojimo, problemų sprendimo, greitų ir atsakingų sprendimų, daugybės komunikacijos aktų. Po tokios dienos, jis jausdavosi išsekęs ir tik 30-40 proc. išnaudojantis tos dienos galimybes. „Tu dirbi su mąstymu, ar gali pratampyti tą mano seną kaliošą (suprask, pralavinti sustabarėjusį mąstymą)?" - nuskambėjo kaip pagalbos šauksmas. Poreikis buvo, bet viltis, kad tai bus atlikta trumpo hipnozės seanso būdu taip buvo labai stipri. Žinoma, po nuosekliomis suvokimo lauką išplečiančiomis pratybomis - CoRT 1 IŠPLETIMAS - jis nepasirašė. Tai paprastai pavadinčiau pavargusio žmogaus tingumu.

Bet būna ne tik tingumas, bet labai aiškus išskaičiavimas, ar verta investuoti į savo personalo kūrybiškumą. Ar tikrai man reikia, kad jie imtų savarankiškai, laisvai ir kūrybiškai mąstyti? Ar tas jų mąstymas neišlips iš mano nubrėžtų rėmų? Ar man reikia kūrybinių iššūkių iš savo personalo? Aš labai gerai suprantu tuos vadovus, kurie nusprendžia, kad neverta, bet neslėpsiu savo simpatijos tiems, kurie nusprendžia priešingai.

Jau gal užteks šiam kartui? Apie tai, kodėl švietimui nereikia kūrybinio mąstymo, teks pakalbėti atskirai. O gal neverta? Kam kalbėti apie tai, ko nereikia :-)