Kodėl mums nereikia kūrybinio mąstymo?

Paskutinių metų patirtis dirbant su skirtingomis grupėmis ir vedant mąstymo lavinimo užsiėmimus padovanojo man supratimus, kodėl būtinas kūrybinis mąstymas, tačiau kartu ar turėjau galimybę išgirsti ir argumentus: „Kodėl mums nereikia kūrybinio mąstymo?“. Apie tai, kodėl jo reikia, aš jau ne kartą rašiau. dabar metas stabtelėti ties tuo, kodėl nereikia.

Mums dažniausiai reikia to, ką mes žinome, ką mes pažįstame. Almantukui reikia „Cartoonito“, nors yra ir kitų TV kanalų, kurie rodo ne prastesnius filmukus. Bet visa kita yra ne tai, ką aš žinau, ko aš noriu ir ko man labai labai reikia. Jei tai nors kiek kūrybiška, tai jau yra ne tai, ką aš žinau ir noriu. Tas vidinis kognityvinio saugumo nuo naujų idėjų invazijos jausmas instinktyviai sukyla bet kurioje situacijoje, kai tik pajuntama grėsmė.

Po pažinties su trimis Edward de Bono sistemos elementais - CoRT 1 IŠPLĖTIMAS, „šešiomis mąstymo kepuraitėmis" ir CoRT 4 KŪRYBA - diskusijose su mokymus verslui vedančiu ir organizuojančiu žmogumi bus išsakytos kelios mintys:

• Dabar Lietuvoje verslas smarkiai sukasi, nėra laiko skirti ištęstinėms mokymų programoms. „Gal galima visa tai padaryti per pusdienį?" -  gana dažnas klausimas. Man atsakymas būtų toks: „galima ir per pusdienį pakalbėti apie kūrybiškumą, bet kūrybiškumo plėtra tai negalėčiau pavadinti".
• Lengvai suprantamas verslo žmonių noras gauti „gatavus" praktiškus kūrybiškumo sprendimus, kuriuos jau ryt galėčiau pritaikyti, o poryt suskaičiuoti rezultatus. Ta mąstymo kaita kūrybiškumo link yra sunkus bei kartais skausmingas procesas - tikrai yra ne tai, ko mums dabar reikia.

Prisimenu savo pokalbį su vienu draugu, dirbančiu nekilnojamojo turto versle. Jis man papasakojo apie savo darbo dieną, kupiną informacijos apdorojimo, problemų sprendimo, greitų ir atsakingų sprendimų, daugybės komunikacijos aktų. Po tokios dienos, jis jausdavosi išsekęs ir tik 30-40 proc. išnaudojantis tos dienos galimybes. „Tu dirbi su mąstymu, ar gali pratampyti tą mano seną kaliošą (suprask, pralavinti sustabarėjusį mąstymą)?" - nuskambėjo kaip pagalbos šauksmas. Poreikis buvo, bet viltis, kad tai bus atlikta trumpo hipnozės seanso būdu taip buvo labai stipri. Žinoma, po nuosekliomis suvokimo lauką išplečiančiomis pratybomis - CoRT 1 IŠPLETIMAS - jis nepasirašė. Tai paprastai pavadinčiau pavargusio žmogaus tingumu.

Bet būna ne tik tingumas, bet labai aiškus išskaičiavimas, ar verta investuoti į savo personalo kūrybiškumą. Ar tikrai man reikia, kad jie imtų savarankiškai, laisvai ir kūrybiškai mąstyti? Ar tas jų mąstymas neišlips iš mano nubrėžtų rėmų? Ar man reikia kūrybinių iššūkių iš savo personalo? Aš labai gerai suprantu tuos vadovus, kurie nusprendžia, kad neverta, bet neslėpsiu savo simpatijos tiems, kurie nusprendžia priešingai.

Jau gal užteks šiam kartui? Apie tai, kodėl švietimui nereikia kūrybinio mąstymo, teks pakalbėti atskirai. O gal neverta? Kam kalbėti apie tai, ko nereikia :-)