Kada pradėti? Lateralinis mąstymas ir kognityvinė branda

Viena iš kardinaliausių Edward de Bono sistemos dalių yra lateralinio mąstymo instrumentai: taip-ne-po, atsitiktinis indėlis, brąstos akmuo, dominuojanti idėja, iššūkis konceptui (CoRT 4 programa). Šių instrumentų vertė išryškėja darbe su suaugusiais žmonėmis, kurie suvokia poreikį išsprogdinti "užkalkėjusius" mąstymo šablonus.

1995-1997 metais turėjau unikalią galimybę įgyvendinti tęstinę kūrybinio mąstymo lavinimo programą (pilną CoRT 4) su paaugliais (13-14 metų). Kognityvinės raidos ekspertai (Piage ir kt.) šiam amžiaus tarpsniui priskirtų sustiprėjusį abstraktų mąstymą. Kadangi tuo metu mąstymo pratybas vedžiau ir 16-18 metų jaunimui, tai paaugliams atidaviau pirmenybę už jų gebėjimą laisvai operuoti mintimi. Minties žaisme ir PO mąstyme paaugliai turėjo mažiau barjerų, nei vyresnieji moksleiviai. Lateralinio mąstymo pratybos buvo kūrybiškumo šventė tiek paaugliams, tiek ir jų mąstymo treneriams (su manimi dirbo šešios trenerės).

Paskutinį penkmetį vis daugiau dėmesio skiriu mąstymo lavinimo aktualijoms ankstyvajame amžiuje (1-7 ir 7-10 amžiaus tarpsniai). 2010 metais dėliojant ankstyvojo mąstymo ugdymo programą („Mažųjų mąstytojų akademijos“ iniciatyva 1-7 metų amžiaus grupei) aš labai atsargiai žiūrėjau į lateralinio mąstymo principų ir įrankių taikymą. Pagrindinis argumentas buvo kognityvinė branda. Tame amžiuje formuojasi pirmieji mąstymo šablonai: vaikams svarbu pasikartojimai, pasitikrinimai ir stabilesnio asmeninio žinojimo atsiradimas. Tada aš sau aiškiai susidėsčiau argumentus: „Dar ne laikas lateralinio mąstymo įrankiams, kadangi dar nėra stabilių šablonų, kuriuose reikia sprogdinti“; „kognityvinis saugumas šiame etape svarbesnis prioritetas, nei gebėjimas laisvai perjungti logikas, požiūrius ir perspektyvas“.

Taip galvojau iki vakar vakaro, kol penkiametis sūnus ėmė griauti šią mano teoriją. Jis netikėtai atrado verbalinį žaidimą (jis iki šiol prioritetą atiduodavo fiziniams žaidimams), kurį atpažinau, kaip dBT lateralinio įrankio „atsitiktinis indėlis“ natūralią išraišką. Jis pradėjo loginę minties seką: „Mamyte, aš tau padariau sumuštinį, imk valgyti…“ Aš imituodama valgymą ėmiau kramtyti, o tada jis apsidairė, pamatė stikliuką ir pridėjo „padariau sumuštinį su stiklu“ ir ėmė juoktis, o aš pradėjau spjaudyti: „Fuuuuu!“ Tas naujo sumuštinio atradimas buvo tiek smagus, kad jis kartojo žaidimą su ta pačia pradžia, bet skirtingais indėliais: „šokoladas“, „kaka“, „lėktuvas“… Abiem buvo labai smagu.

Šiandien galvoju: „Gal ne per anksti, gal pats laikas su penkiamečiu pabandyti lateralinio mąstymo įrankius ?“ Prisiprašė! Šiandien vakare aš pabandysiu jam pasiūlyti naują žaidimą, mano sukonstruotą „atsitiktinio indėlio“ principu. Pažiūrėsiu kaip jis jį priims. O vėliau papasakosiu de Bonistams: mamytėm ir tėveliams.

Kakė Makė užkariauja mąstymą

Daugiau kaip prieš du metus sūnus gavo savo pirmąją KAKĖS MAKĖS knygą. Dabar jau turime penkias: „Netvarkos nykštuką“, „Pabėgusias ausis“, „Svajonių gimtadienį“, „Didelę tamsą“ ir „Enciklopediją“. Nors knygų sūnaus lentynoje ir ant grindų netrūksta, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia būtent KAKĖ MAKĖ.

Jau prieš pusmetį rašiau apie produkto nutaikymą į vartotojų protą. Per tą laiką teko analizuoti skirtingų produktų ir paslaugų orientacijas į klientų mąstymą. Dabar stebėdama sūnų ir su juo dalyvaudama KAKĖS MAKĖS knygų skaityme negaliu nepastebėti jose užkoduoto mąstymo. Čia vėl pasinaudosiu Ned Herrmann visuminio proto modeliu ir pažvelgsiu į mąstymą, kurį „užkabina“ šios knygos. Kaip jau įprasta visuminio proto modelio ketvirčius koduosiu raidėmis A, B, C ir D.

Pirmiausia noriu pažymėti, kad knyga yra galingas mąstymą išjudinantis instrumentas: ten mąstymas užkoduojamas turinyje (temoje, problematikoje), kalboje (stiliuje), rašysenoje (pasirinktame šrifte), maketavimo sprendimuose ir iliustracijų stiliumi. Viso to visuma sukuria unikalią skaitymo patirtį.

Tradiciškai skaitymas yra nuoseklus linijinis procesas (B ketvirtis): raidės, žodžiai, eilutės, puslapiai, istorijos seka. Kai kuriems jauniesiems skaitytojams (su išreikštu D ketvirčiu) tai yra rimtas skaitymo pradžios barjeras. Šį barjerą KAKĖ MAKĖ sėkmingai sulaužė. Čia atvertus kiekvieną puslapį pirmiausia pasimato visuma (D ketvirtis), nuotaika (C ketvirtis), paskui ryškėja detalės ir galima pradėti ieškoti loginio paaiškinimo (A ketvirtis), tada prireikia ir teksto.

Čia peržengiamas ne tik tiesiškumas, čia išlipama už tradicinio knygos formato stačiakampio. Faktas tas, kad knyga stačiakampė, bet akys pratęsia vaizdą ir išbėga už puslapio ribų, o kartais rodosi, kad puslapis tampa apvalus arba pradeda suktis. Vakaro skaitiniai tradiciškai yra žodinis bendravimas, menas, kuris glosto ausį verbalinio tipo žmonėms (B ir C ketvirčiai). Vakaras su KAKE MAKE yra aktyvi kelionė į vaizdinių pasaulį (D ketvirtis), kuri papildoma pasidalinimu įspūdžiais ir atradimais (C ketvirtis).

Tradiciškai knygoje būna surašyta visa istorija, išdėstomi visi baigtiniai istorijos faktai (A ir B ketvirčiai). KAKĖS MAKĖS knygose taip pat pasakojama istorija, tačiau čia galima perskaityti daugiau, nei parašyta, kiekviename puslapyje slypi daugiau galimybių, belieka jas atrasti (D ketvirtis).

Dauguma vaikiškų knygų yra pamokomojo pobūdžio. Kiekviena knyga turi savo moralą. Moralą turi ir KAKĖS MAKĖS knygos. Įdomu tai, kaip yra moralizuojama. Galima papasakoti faktus ir logiškai išvesti moralą (A ketvirtis), tačiau galima pasinerti į istoriją, išgyventi herojaus jausmus bei išsinešti emocinę patirtį (C ketvirtis).

Vienu metu atkreipiau dėmesį į skirtingų KAKĖS MAKĖS knygų emocinius portretus. Kadangi šiuo metu darbuojuosi ties vienu emocinio intelekto projektu, tai stebėdama skaitantį sūnų negaliu šiose knygose neįžvelgti emocinio intelekto plėtotės priemonių. Bet apie tai teks parašyti atskirai.

Pabaigoje noriu sugrįžti į knygos ir skaitytojo mąstymo santykį.  Akivaizdu, KAKĖS MAKĖS knygos pataikė į mano sūnaus mąstymą. Jis jose atrado tai, ko nerado kitose knygutėse. Mano hipotezė yra tokia: knygų kūrėjams pavyko į dešinę pakreipti tradiciškai kairinius knygų profilius ir atstatyti mąstymo visumą.

Labai įdomu, kaip šias knygas skaito kiti vaikai. Tikiu, kad jie ir jų tėveliai KAKĖS MAKĖS knygose atranda kitus aspektus, kurie aktualūs jų vaikų mąstymui.

Mąstymas veiklos vystyme

Man visada labiau rūpėjo ne akademinis mąstymas, aptarnaujantis akademinių dalykų išmokimą ar mokslinę veiklą, o mąstymas, nukreiptas į praktinės veiklos vystymą. Pirmas aiškiau įvardintas susivokimas įvyko apie 1993-1995 metus, kai pradėjau įvaldyti ir praktiškai taikyti de Bono mąstymo lavinimo sistemą, o lygiagrečiai su kolegomis gilinomės į G.P. ir P.G  Ščedrovickių minties veiklos metodologiją.

Savo magistro tezėse „Švietimo pokyčių programavimo galimybės“ (1995) aš pirmą kartą aiškiai apsirašiau mąstymo procesą: KONCEPCIJA - STRATEGIJA - PROGRAMA - PROJEKTAI. Vėliau šį supratimą pati sau ne kartą validavau skirtingose veiklose: kuriant koncepcijas, rengiant koncepcijos įgyvendinimo strategijas ir programas bei inicijuojant, rengiant ir įgyvendinant projektus.

Darbas su Edward de Bono ir Ned Herrmann metodologijomis leido šį procesą aprūpinti instrumentais (Edward de Bono) ir giliau suvokti savo bei kolegų mąstymo ypatumus šiame procese (Ned Herrmann). Tad dabar galiu apžvelgti šį mąstymo procesą iš mąstymo stiliaus ir instrumentų perspektyvos.

Praeitą savaitę mano kolegos įtraukė mane į organizacijos veiklos vystymo apmąstymus ir taip išprovokavo šį pasidalinimą.

Taigi, mano mintis apie veiklą pajuda nuo koncepcijos.

KONCEPCIJA
Čia mes kiek galime aukščiau (abstrakcijos lygmenimis) pakeliame  mintį ir įvardijame  naujos veiklos ar naujos organizacijos konceptą.
Iš Herrmann perspektyvos čia tektų įjungti konceptualų mąstymą (D) ir atsiremti į vertybes (C);
Iš de Bono sistemos aš rekomenduočiau panaudoti šiuos įrankius: „aukšta ir žema vertė“ (CoRT 5, 9 pamoka), „Šešių vertės medalių sąrangą“, FIP (vertybių ir verčių lygmenyje) (CoRT 1, 7 pamoka), „iššūkis konceptui“ (CoRT 4, 4 pamoka) ir „dominuojanti idėja“ (CoRT 4, 5 pamoka).

Kai ryški koncepcija galima ir pastrateguoti.

STRATEGIJA
Strategavimas yra labai imlus mąstymui procesas. Čia mes turime matyti platesnį kontekstą ir ateities perspektyvą (D); Čia racionaliai vertinti realybę (A), bei pamąstyti galimybes (D). Herrmanistai aiškiai pasakytų, kad strateginis mąstymas yra cerebrinės modos (A ir D) mąstymas su dominante D ketvirtyje.
Įprastinėje strateginėje dokumentacijoje dažniausiai yra aptinkami du susiję dokumentai: „X galimybių studija“ ir ja pagrįsta „X strategija“. Galimybių studijoje būna daug analitinės veiklos (de Bono CoRT 2; 1-4 pamokos) ir SSGG (angl. SWOT) ar kito tipo apibendrinimas. Čia labai gerai dirba TEC-PISCO sąrangos (CoRT 6). Pats strateginis dokumentas dažnai pateikiamas sintezės pagalba gautų prioritetinių judėjimo krypčių sąrašu (FIP, CoRT 1, 7 pamoka)

Kai aišku su strategija, tai galima ir padirbėti ties programų rengimu.

PROGRAMA
Pagrindinė programos paskirtis yra užtikrinti veiklos orientavimą strategijos numatytomis strateginėmis kryptimis. Čia jau pradedame galvoti apie strategijos įgyvendinimo procesą (B), apie priemones, išteklius, jų paskirstymą. Programų rengime ne mažai pasitarnauja proceso logikos supratimas (A). Taigi iš principo mums čia būtinas procesinis-sisteminis mąstymas (AB).
Programų rengime man visuomet tarnauja visi septyni Edward de Bono CoRT 1 programos įrankiai, be to, negaliu apsieiti ir be CoRT 5  įrankių: „informacijos“ (1 pamoka), „paruoštukų“ (7 pamoka) ir „paprastumo“ (10 pamoka).

Kai programinės linijos supaišytos, tai galima imtis ir konkrečių projektų, kurie jau netaps pavienėmis iniciatyvomis, o susijungs į užprogramuotą procesą.

PROJEKTAS
Čia skirtingais veiklos dokumentais atvaizduojami trys dalykai: siekiamas rezultatas, to rezultato gavimui sukurta organizacija (org.projektas) ir laike išdėstyti siekimo žingsniai (planas). Jei programa nutaikyta į procesą, tai projektas - į rezultatą. Jei programa - tai upė, tai vienas projektas bus „užtvanka“, o kitas - „krantų pylimai“, trečias …  Čia jau pajungiamas projektinis mąstymas (angl. design thinking).
Herrmann metodologijos atstovai projektavime mato proto visumos pajungimo galimybę: nuo išplaukusios vizijos (D) iki detalės (B), nuo idėjos (D) iki paskaičiavimo (A), nuo racionalių reikalavimų rezultatui ir procesui uždavimo (A) iki atsižvelgimo į žmonių interesus ir motyvaciją (C); nuo vertybių išgyvenimo (C) iki vertės apskaičiavimo (A).
Projektavime ir projektinių grupių metodologiniame palaikyme ne kartą pasitarnavo de Bono mąstymo instrumentai:

• „Šešios mąstymo kepurės“ mąstymo disciplinavimui ir visumos užtikrinimui.
• „Šeši vertės medaliai“ - projektinio mąstymo nukreipimui į naujos vertės sukūrimą.
• CoRT 1 IŠPLĖTIMAS - reikalingo mąstymo pločio užtikrinimui projektavimo situacijoje.
• CoRT 6 VEIKIMAS - reikalingos mąstymo įvairovės suvaldymui.
• CoRT 4 KŪRYBA - kūrybinio mąstymo aprūpinimui instrumentais.

Pabaigai noriu trumpai reflektuoti savo praeitos savaitės mąstymo patirtį: mes su komanda mintį stūmėme strateginiame lauke, o man naktimis sapnavosi konceptai. Pasirodo, kad ir kaip treniruojuosi, negaliu apgauti savo proto :-)

Organizacinis projektavimas kolektyvinio proto kūrimo požiūriu

Aš vadyba aktyviai susidomėjau dar 1993 metais, kai norėjau suprasti veiklos sistemų kaitos sąmoningo valdymo galimybes. Po poros metų jau gyniau magistro tezes tema „Švietimo pokyčių programavimo galimybes“. Dar tada teoriškai sau atsiskyriau tris veiklos instrumentus: projektą, kaip siekiamos būsenos vaizdą; organizacinį projektą kaip siekimui sukurtos organizacijos vaizdą ir planą, kaip veiklos proceso vaizdą laike. Vėliau projektinėje veikloje ir diskusijose su studentais išplėčiau ir įveiklinau tuos supratimus. Pastebėjau, kad mano veiklos aplinkoje problematiškiausias yra organizacinis projektavimas.

Paskutinių metų darbas su Herrmann metodologija nauja šviesa nušvietė organizacinio projektavimo klausimus. Šis darbas leido man pamatyti senai apčiuoptas problemas per kolektyvinio proto kūrimo perspektyvą. Aš jau anksčiau rašiau apie protinių išteklių panaudojimą organizacijose ir visuminio proto® organizacijas. Čia noriu būti specifiškenė, t.y. išskirti ir aptarti dvi organizacinio projektavimo, kaip kolektyvinio proto kūrimo strategijas, pagrįstas skirtingomis logikomis.

I. Veiklos sistemos logika pagrįsta strategija
Čia mąstymas apie organizaciją prasideda nuo veiklos sistemos apsirašymo. Dėmesio centre atsiduria procesai ir tų procesų paleidimui bei palaikymui būtinos veiklos funkcijos. Būtent procesų ir funkcijų matymas užduoda organizacinę struktūrą, t.y. veiklos pozicijų išskyrimą ir jų funkcinius aprašus.
Tik tada, kai šis loginis darbas yra atliktas susirūpinama pozicijų užpildymu. Siekiant ieškomo darbuotojo mąstymo stiliaus ir pozicijos atitikties daromi papildomi darbai: pagal funkcinį pozicijos aprašą sudaromas darbo vietos mąstymo profilis ir ieškoma panašaus profilio žmogaus, kuris norėtų užimti tą vietą. Jei dar labiau pasistengiama, tai skirtingo mąstymo žmonių paieškai ir pritraukimui kuriami specializuoti komunikacijos kanalai.

II. Veiklos subjekto logika pagrįsta strategija
Čia mąstymas apie organizaciją prasideda nuo veiklos subjekto: vertybių, siekių, motyvacijos. Į dėmesio centrą patenka aplink bendras vertybes ir siekius susibūrusių žmonių motyvacija ir protiniai ištekliai. Svarbiausiu organizacinio projektavimo uždaviniu tampa protinių išteklių optimalus apjungimas ir panaudojimas.
Veiklos funkcijų išskyrimas taip pat atliekamas pagal veiklos sistemos logiką, tačiau pozicijų išskyrimas ir funkcijų priskyrimas pozicijoms jau grindžiamas protinių išteklių optimalaus išnaudojimo logika. Čia pozicija kuriama konkrečiu mąstymo profiliu pasižyminčiam darbuotojui. Taip užtikrinama, kad kiekvienas darbuotojas atliktų darbą, kuris artimiausias jo/jos mąstymo stiliui. Jei dar labiau pasistengiama, tai investuojama į minties komunikacijos komandose tobulinimą ir komandinio proto stiprinimą.

Per pirmuosius kelis profesionalaus darbo su Herrmann metodologija metus pastebėjau keletą man svarbių dalykų:

• Organizacinio projektavimo strategija labai priklauso nuo viršutinės vadybos grandies vadovų mąstymo stiliaus bei užduotos organizacinės kultūros. Pirmoji strategija logiškesnė atrodo AB dominantės (kairysis smegenų pusrutulis) vadovams, o tuo tarpu antrosios strategijos privalumus įžvelgia CD dominantės (dešinysis smegenų pusrutulis) mąstymo profilio vadovai.
• Savo Lietuviškoje praktikoje dažniau teko susidurti su sėkmingesniais ar mažiau sėkmingais bandymais realizuoti pirmąją strategiją. Antroji strategija mūsų padangėje retesnė.
• Mokslus pabaigę vadybininkai sėkmingai susidoroja su veiklos funkcijų išskyrimu; jiems daug sunkiau yra išskirti pozicijas. Teko matyti tokių veiklos pozicijos aprašų, kurie reikalauja labai reto mąstymo profilio darbuotojo (iki 0,01 proc. visos populiacijos)
• Potencialūs antrosios strategijos šalininkai linkę intuityviai apie save burti žmones, su kuriais galima būtų kartu dirbti. Kartais viskas sukrenta visai neblogai, o kartais „bendraminčių ratelyje“ paaukojamas kolektyvinio proto plotis, būtinas veiklos funkcijų visumai.

Tai tiek bendrų pastebėjimų. Aišku viena, kad organizaciniame projektavime kaip ir bet kuriame projektiniame mąstyme (angl. design thinking) nėra vieno teisingo atsakymo ar gatavos formulės. Tą formulę iš užduotų kintamųjų tenka išvesti patiems.

Mąstykite, kurkite ir sukursite kolektyvinį protą.

Pirmosios pamokos Edward de Bono CoRT programoje

„Gera pradžia pusė darbo“ - sako Lietuvių liaudies išmintis. Fizikoje išmokstame, kad sunkiausia kūną išjudinti iš rimties būsenos, o veikiant ir mokantis pirmas žingsnis turi įveikti pradinę inerciją, išjudinti ir nukreipti reikiama kryptimi.

Jau dvidešimt metų darbuojantis su de Bono sistema ryškėja vidinė mąstymo lavinimo programos logika. Mokiniai, mokytojai ir treneriai tikriausiai atkreipė į CoRT programos dalių pirmąją, šeštąją ir dešimtąją pamokas. Čia aš atkreipsiu dėmesį į pirmąsias pamokas.

Pirmoje programos dalyje CoRT 1 IŠPLĖTIMAS pirmoji pamoka yra PMI (plius, minus, įdomu). Šis pirmas žingsnis kvestionuoja daugelį mąstymo įpročių:

• Įprotį analizuoti situaciją ir vertinti, o ne atvirai mąstyti apie idėjas;
• Savisaugos instinktą ir su juo susijusią kritiką;
• Dichotominį mąstymą: gerai-blogai, teisingai-klaidingai…
• Norą pateikti teisingą atsakymą, o ne savo unikalų suvokimą atskleidžiantį požiūrį.

Iš pirmo žvilgsnio pamoka atrodo labai paprasta, bet ji pareikalauja apsispręsti ir žengti žingsnį keičiant mąstymo logiką nuo „akmens logikos“ link „vandens logikos“ (de Bono „Water Logic: The Alternative to I am right You are Wrong“ 1993)

Antroje programos dalyje CoRT 2 ORGANIZAVIMAS pirmoji pamoka yra ATPAŽINK. Ši pamoka padeda pagrindą bet kokioms pastangoms disciplinuoti ir organizuoti mąstymą. Ji mus mokina:

• Reflektuoti mąstymo situacijos suvokimą prieš pradedant kryptingai mąstyti ir bet kuriame mąstymo proceso etape;
• Ieškoti ir rasti adekvatų balansą tarp informacijos/faktų ir vertybių, tikslų ir suvokimo nulemtos asmeninės interpretacijos;
• Pripažinti, kad pradinį atpažinimą gali tekti patikslinti ir tai pareikalaus koreguoti mąstymo kursą.

Šis pirmasis žingsnis duoda tvirtą atspirties tašką ir judėjimo kryptį bet kuriai mąstymo sesijai.

Trečioje programos dalyje CoRT 3 SĄVEIKA pirmoji pamoka yra EBS (nagrinėk abi puses). Daugelis efektyvios komunikacijos mokymų koncentruojasi į argumentų dėstymą, laikyseną ir pasisakymo meną, o de Bono sistemoje efektyvios komunikacijos pagrindas - komunikacijos partnerio matymas ir supratimas. Pirmas žingsnis mokantis de Bono komunikacijos yra:

• Dėmesio nuo savo pozicijos, kalbėjimo būdo, EGO reikalų nukreipimas;
• Atsigręžimas į savo komunikacijos partnerį ir jo išklausymas;
• Nuostata ir nuoseklios pastangos, nukreiptos į savo partnerio suvokimo, pozicijos ir argumentų supratimą.

Šis pirmas žingsnis mus „atsuka veidu“ į komunikacijos partnerį ir komunikacijos aktą padaro įmanomu.

Ketvirtoje programos dalyje CoRT 4 KŪRYBA pirmoji pamoka yra TAIP NE PO. Ši pamoka mums padeda sąmoningai persijungti į kūrybinio mąstymo modą. Šis pirmas įrankis mums turi padėti:

• Suvaldyti savo kritinio mąstymo proveržį;
• Į dalykus pažvelgti kaip į kūrybinio mąstymo galimybę;
• Išprovokuoti savyje ir kituose kūrybinę nuotaiką.

Šis pirmas žingsnis yra daugiau ne pusė darbo. Kartais pakanka „įjungti“ kūrybinį mąstymą ir procesas pajuda. Jei nepavyksta įjungti kūrybinio mąstymo modos, tai ir kitose pamokose įvedami lateralinio mąstymo įrankiai sunkiai veikia.

Penktoje programos dalyje CoRT 5 INFORMACIJA IR JAUSMAI pirmoji pamoka yra FI & FO (turima ir trūkstama informacija) nustato mūsų požiūrį į informaciją. Ši pamoka:

• Kvestinuoja nereflektyvaus informacijos kaupimo ir bereikšmių žinių demonstravimo įpročius;
• Padeda perkelti dėmesį nuo to, kas akivaizdžiai pateikta, prie to, kas nematoma ir nežinoma;
• Padeda suvokti informacinio lauko begalybę ir užimti aktyvią poziciją jame: spręsti dėl informacijos aktualumo ir aktyviai ieškoti.

Šis pirmas žingsnis, kaip ir prieš tai aptartieji, formuoja nuostatą ir naujus mąstymo įpročius bei pastumia mąstymo visumos (racionalumo ir iracionalumo) atstatymo linkme.

Šeštoji CoRT programos dalis VEIKIMAS jau yra visą programą apibendrinanti ir įveiklinanti mąstymo sąranga, jos vidinė logika kita, tad jai skirsiu atskirą dėmesį.

Šios penkios pirmosios pamokos užkoduoja tai, ko reikės išmokti. Jos labai daug pasako apie dBT mąstymo esmę ir visos CoRT programos siekinius.

O dabar noriu visiems palinkėti žengti tvirtą pirmą žingsnį mąstymo kaitos kryptimi.